Aktualijos

2021.07.09 15:41

Siūlo emigrantams svarbią eilutę valstybės biudžete: svarbu galvojant ir apie į tėvynę grįžtančius vaikus

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.07.09 15:41

Svetur įsikūrusių lietuvių atžalų, besimokančių gimtosios kalbos lituanistinėse mokyklose, pamokos turėtų būti finansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto. Toks įstatymo projektas skinasi kelią Seime. Pasak lituanistinių mokyklų atstovų, tai svarbu ne tik siekiant užtikrinti vaikų ryšį su gimtąja kalba, bet ir galvojant apie į Lietuvą grįžtančių emigrantų atžalų prisitaikymą tėvynėje.

Seime praėjusią savaitę konservatorių atstovė Dalia Asanavičiūtė pristatė siūlomą Švietimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymą. Projekte apibrėžiami du, pasak D. Asanavičiūtės, diasporai svarbūs dalykai.

Pirma, numatoma, kad asmeniui, kuris mokėsi lituanistinėje mokykloje ir išlaikė lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą, būtų išduodamas pažymėjimas, kurio turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras. Antra, Lietuva įsipareigotų skirti finasavimą tokioms mokykloms.

„Gyvendama užsienyje pamačiau svarbą ne tik mokyklėlių, ne tik ugdymo ir auklėjimo šeimoje, bet ir valstybės svarbą šių mokyklų gyvenime. Iki šiol, deja, valstybė buvo šiek tiek palikusi lietuvių kalbos išsaugojimą likimo valiai ir pačių tėvų ir bendruomenių atsakomybei“, – pristatydama siūlymą kalbėjo Seimo narė.

Švietimo ir mokslo institucijų registro duomenimis, dabar veikia per 230 neformaliojo švietimo mokyklų užsienyje, jose mokosi apie 9 tūkst. vaikų ir dirba per 1200 mokytojų.

Kaip pabrėžė D. Asanavičiūtė, mokyklos yra įvairaus dydžio. Pavyzdžiui, Maironio lituanistinė mokykla Jungtinėse Amerikos Valstijose turi 700 vaikų, „4 vėjų“ lituanistinė mokykla Airijoje – 400 vaikų. Yra ir mažų lituanistinių ugdymo įstaigų – kad ir su 20 mokinių.

Pasak jos, iš biudžeto skiriamos lėšos būtų naudojamos patalpų nuomai, mokymo priemonėms, mokytojų algoms. Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu tokioms mokykloms suteikia galimybę gauti vadinamųjų projektinių lėšų, bet jos negali būti skiriamos mokyklų išlaikymui, tik mokymo priemonėms, renginiams.

Teišerskis: be kontrolės nebus pasitikėjimo

Kaip sakė vienas iš siūlomos tvarkos entuziastų, Airijos lituanistinės mokyklos „4 vėjai“ vadovas Arūnas Teišerskis, iniciatyvinės grupės pasiūlymas yra diferencijuoti finansuojamas mokyklas į dvi grupes: viena grupė – labiau akademiškas lietuvių kalbos ir etnokultūros mokymas, kur mokinių žinios gali būti vertinamos ir formaliai pripažįstamos dokumentu, turinčiu juridinę galią Lietuvos švietimo sistemoje. Antra grupė – tos, kuriose mokinių veikla būtų mažiau formali ir kur mokinių rezultatai nebūtų vertinami akademiškai.

„Su tuo ir ateitų galimybė gauti tam tikrą biudžetinę eilutę, bet tik priklausomai nuo to, kokio lygio mokykla. Be abejo, bus mokyklų, kurios nenorės atitikti tam tikrus normatyvus, jos ir neprivalės to daryti“, – ko siekia dalis lituanistinių mokyklų, paaiškino A. Teišerskis.

Pasak A. Teišerskio, atsakingas lituanistinis švietimas sutaupytų Lietuvos biudžetui lėšų, nes nereikėtų investuoti į vaikų, grįžusių iš užsienio, papildomą mokymą.

Mokyklos, kurios siektų suteikti akademinių žinių, vaikus galėtų tikrinti testais.

„Girdžiu klausimų: kam jūs norite kontrolės? Atsakau: be kontrolės nebus pasitikėjimo“, – sakė lituanistinės mokyklos vadovas.

Pasak A. Teišerskio, lituanistinis mokymas itin svarbus pastaraisiais metais, kai į Lietuvą vis daugiau parvyksta ilgus metus svetur gyvenusių emigrantų šeimos su mokyklinio amžiaus vaikais, kurie dažnai jau nebemoka lietuvių kalbos.

Sulaukė klausimo, ar išduos atestatą

Lituanistinė mokykla „4 vėjai“ Airijoje buvo įkurta 2004-aisiais. Tuomet šeštadieninėje mokykloje mokėsi 40 vaikų. Ilgainiui mokykla išaugo iki trijų padalinių. Išsiplėtusią mokyklą iki karantino lankė apie 400 vaikų. Toks vaikų skaičius laikėsi pastaruosius kelerius metus.

A. Teišerskis sakė panašaus skaičiaus vaikų besitikintis sulaukti ir rugsėjį. Mokykla turi 60 darbuotojų, 40 iš jų turi pedagoginį išsilavinimą, įgytą Lietuvoje arba Airijoje.

Susirinkę šeštadieniais vaikai turi keturias lietuvių kalbos pamokas ir dar vieną papildomą – ji skirta meniniams, etnokultūriniams dalykams.

Testų lituanistinė Airijos mokykla ėmėsi norėdama parodyti, kad ir užsienyje galima išmokyti lietuvių kalbos.

Už vaikų mokslą moka tėvai – šie pinigai skiriami patalpų nuomai, darbuotojų atlygiui, mokymo priemonėms įsigyti bei visoms kitoms išlaidoms padengti. Iš Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos „4 vėjai“ gauna projektinį finansavimą, jis skirtas metodinei, mokomajai medžiagai pirkti, renginiams organizuoti.

A. Teišerskis pabrėžė, kad užsienyje įsikūrusios lietuvių vaikų ugdymo įstaigos yra skirtingos. Vienose vaikai daugiau ugdomi meniškai, etnokultūriškai, mažiau skiriama ar visai neskiriama dėmesio lietuvių kalbos mokymui. Tuo tarpu „4 vėjai“ nuo pat įsisteigimo yra orientuota į lietuvių kalbos mokymą mokykla.

„Mes orientavomės į akademinį mokymą – ir į žodyno lavinimą, ir į skaitymą, ir į rašymą. Mūsų iššūkiai yra dideli. Mes buvome pirmoji lituanistinė mokykla pasaulyje, kuri 2014 metų pavasarį pasiprašė iš Lietuvos standartizuotų testų. Mūsų vaikai juos atlikdavo be didesnių problemų – kai kurie su didesnėmis, kai kurie su mažesnėmis klaidomis“, – kalbėjo „4 vėjų“ vadovas.

Jis pabrėžė, kad testų lituanistinė Airijos mokykla ėmėsi norėdama parodyti, kad ir užsienyje galima išmokyti lietuvių kalbos.

„Tėvai mūsų dažnai klausdavo, ar jūs mokysite lietuvių kalbos taip pat, kaip tai daroma Lietuvos mokyklose? Mes apsiėmėme šitaip dirbti. Bet tuomet kilo klausimas: o ar jūs duodate atestatą, kokį nors dokumentą? Mes turėdavome atsakyti, kad neduodame“, – su kokia problema susidurdavo mokyklos pedagogai, atskleidė A. Teišerskis.

Itin svarbu į tėvynę grįžtantiems vaikams

Bemaž prieš dešimtmetį Airijos lietuvių bendruomenės entuziastai pradėjo aiškintis, ar tai būtų įmanoma – išduoti dokumentą lietuvišką mokyklą svetur baigusiam vaikui.

„Mes norėjome įrodyti, kad išmokome vaikus gimtosios kalbos. Net kai mums sako „mokyklėlė“, taisome, kad esame mokykla. Pas mus mokosi daugiau mokinių, nei kai kuriose Lietuvos mokyklose“, – apie sau išsikeltą iššūkį kalbėjo A. Teišerskis.

Lituanistinės mokyklos vadovas pabrėžė, kad lituanistinis švietimas yra itin svarbus šiuo metu, kai lietuviai emigrantai raginami grįžti į tėvynę. Vis dažniau grįžtantys arba svarstantys tai padaryti ateityje tėvai nerimauja, kaip jų atžaloms seksis mokytis Lietuvoje.

„Neretai tokių vaikų lietuvių kalbos žinios nebūna geros. Kartais net ir lietuviai tėvai su savo vaikais, jau gimusiais svetur, kalba angliškai, norvegiškai ar vokiškai. Kartais mūsų mokyklos mokytojos sulaukia skambučių iš Lietuvos kolegių, kurios sako: atvyko vaikas iš Anglijos, visai nemoka lietuviškai, nežinau, kaip jam padėti. Mūsų mokytojos konsultuoja koleges, nes jos visa tai mačiusios, su tuo dirbusios čia, Airijoje.

Visa tai įrodo, kad lituanistinis švietimas užsienyje gali duoti naudos ir situacijai Lietuvoje“, – kalbėjo A. Teišerskis.

Jis sakė, kad ne vienas vaikas, mokęsis „4 vėjuose“, grįžęs į tėvynę sulaukė pedagogų pagyrimų, kad puikiai kalba, skaito ir rašo lietuviškai.

„Tarkime, mergina, kuri gimė Lietuvoje, bet, būdama ketverių metų su tėvais išvyko į Airiją, lietuvių kalbos mokėsi pas mus, o visus kitus dalykus – airiškoje mokykloje anglų kalba. Prieš kelerius metus ji grįžo į Lietuvą mokytis dešimtoje klasėje. Mums parašė mama, kad lietuvių kalbos mokytoja sakė, kad dukra lietuviškai moka geriau, nei pusė jos klasės mokinių, kurie mokėsi nuo pirmos klasės Lietuvoje. Tai išties gabi mergina“, – pasakojo A. Teišerskis.

Pasak jo, atsakingas lituanistinis švietimas sutaupytų Lietuvos biudžetui lėšų, nes nereikėtų investuoti į vaikų, grįžusių iš užsienio, papildomą mokymą.

Lituanistinės mokyklos – ant plonyčio ledo

Švietimo įstatymo pakeitimas, numatantis finansavimą lituanistinėms mokykloms, pasak Graikijos lituanistinės mokyklos „Giliukai“ vadovės Ernestos Kazlauskaitės-Tsakonos, leistų joms veikti stabiliai.

Graikijos lituanistinė mokykla „Giliukai“ veikia Atėnuose, bet karantinas padiktavo siekį išplėsti veiklą nuotoliniu būdu, tad dabar tai jau visos Graikijos lituanistinė mokykla.

Šiuos mokslo metus pabaigė 25 vaikai, juos moko keturios mokytojos.

Lituanistinės mokyklos yra kertinė erdvė vaiko pasaulyje. Tai vaikui užtikrina, kad kaip gyveni ir augi graikiškoje aplinkoje, lygiai taip pat gyveni ir augi lietuviškoje erdvėje.

E. Kazlauskaitė-Tsakona

Kaip pasakojo mokyklos vadovė Ernesta Kazlauskaitė-Tsakona, mokykloje šiuo metu mokosi trejų-penkerių ir šešerių-devynerių metų vaikai. Tačiau, augant ir vaikams, ir poreikiams, netrukus čia pradės mokytis 9-12 metų vaikai. Daugiausia vaikų – iš mišrių šeimų.

„Giliukai“ mokosi ir lietuvių kalbos, ir papročių, siekiama kurti ir palaikyti ryšį su Lietuva.

„Pati auginu dvynukes, rugsėjį joms bus penkeri. Kai vaikas auga aplinkoje, kur 80 proc. laiko girdi kitą kalbą, o lietuviškai kalba, tarkime, tik su mama, jam sunku ne tik kalbėti lietuviškai, bet ir norėti lietuviškai kalbėti. Natūraliai kyla tokios asociacijos, kad lietuvių kalba yra suaugusiųjų kalba, nes ja kalba mama, seneliai, dėdės, tetos, o visas vaiko pasaulis – jau nebe lietuvių kalba.

Man atrodo svarbu praverti tą užsklandą, šydą ir parodyti vaikui, kad ir jo pasaulis yra susijęs su lietuvių kalba. O tai jis pamato tik tuomet, kai ir kiti vaikai kalba lietuviškai, kai gali su jais žaisti lietuviškai, pasikalbėti apie savo vaikiškus reikalus lietuviškai.

Mano galva, lituanistinės mokyklos yra kertinė erdvė vaiko pasaulyje. Tai vaikui užtikrina, kad kaip gyveni ir augi graikiškoje aplinkoje, lygiai taip pat gyveni ir augi lietuviškoje erdvėje“, – aiškino E. Kazlauskaitė-Tsakona.

Ir, žinoma, pabrėžė Graikijos lietuvė, lituanistinis mokymas yra vienas iš elementų, kuris svetur gyvenančiam vaikui padeda išlaikyti ryšį su Lietuvos kultūra – viena iš dviejų jam svarbių kultūrų.

„Jeigu nėra jungiančios kalbos, vadinasi, nėra ir ryšio, nebegalima perduoti iš kartos į kartą istorijų, prisiminimų, išgyvenimų“, – kalbėjo E. Kazlauskaitė-Tsakona.

Mokykla „Giliukai“ išlaikoma tėvų lėšomis, sulaukia rėmėjų pagalbos, tačiau, pasak „Giliukų“ vadovės, tai neužtikrina pastovumo.

„Nėra jokių garantų. Šiandien tu turi paramą, o ryt jos gali nebebūti, šiandien turi patalpas, o ryt jų gali nebebūti. Lituanistinės mokyklos visuomet ant plonyčio ledo, nežino, ar kitais metais galės vykdyti veiklą“, – sakė E. Kazlauskaitė-Tsakona.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt