LRT ieško sprendimų
Santorinio sala

Aktualijos

2021.06.16 21:38

Laisvos nuo COVID-19 salos ir švelnesni ribojimai: kaip Europa vilioja turistus?

Rūta Nikitinaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.06.16 21:38

Likus kelioms savaitėms iki Europos Sąjungos skaitmeninio COVID pažymėjimo įsigaliojimo, kai kurios šalys jau atvėrė sienas turistams. Juos bandoma prisikviesti ne tik specialiomis reklamos kampanijomis, bet ir švelnesniais ribojimais. Iniciatyvų imasi ir Lietuvos turizmo atstovai. Pasak jų, tikimasi, kad šią vasarą į Lietuvą atvyks daugiau turistų nei pernai.

Liepos 1-ąją visoje Europos Sąjungoje įsigaliosiantis skaitmeninis sertifikatas sudarys palankesnes sąlygas keliauti Bendrijoje. Tačiau šalys, kuriose turizmas sudaro didelę dalį ekonomikos, jau kurį laiką kviečia keliautojus iš užsienio.


Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Portugalijoje pastebėtas britų turistų bumas atslūgo

Portugalijoje turizmo sezonas prasidėjo dar gegužę. LRT RADIJO bendradarbė Lisabonoje Ernesta Žukauskaitė sako, kad atidaryti sienas keliautojams iš Europos nuspręsta dėl gerėjančios epideminės situacijos. Taip pat kaip turizmo gaivinimo priemonė Portugalijoje buvo įdiegtas švaros sertifikatas, išduodamas higienos reikalavimus atitinkančioms turistinėms vietoms.

„Portugalijoje jau nuo pernai įsigaliojo „Clean & Safe“ sertifikatas, kurį turintis viešbutis ar kita apgyvendinimo įstaiga užtikrina, kad jo patalpos deramai dezinfekuotos ir tinkamos apsistoti turistams. Dažnai ant durų būna užklijuotas lipdukas, garantuojantis, kad ten palaikoma „Clean & Safe“ sertifikato numatyta programa ir valymo bei dezinfekavimo protokolas.

Jis buvo įdiegtas Portugalijos turizmo agentūros, siekiant paremti įmones, taip pat Portugalijai įsitvirtinant kaip turistinei šaliai, kad atvykę turistai jaustųsi saugiai“, – sako E. Žukauskaitė.

Portugalijoje gyvenančios E. Žukauskaitės teigimu, tokį sertifikatą gali gauti restoranai, kelionių agentūros, automobilių nuomos punktai, muziejai. Nors turizmo sezonas Portugalijoje jau prasidėjo, vis dar taikomi kai kurie karantino ribojimai.

„Reikia dėvėti kaukes, prekybos centruose, parduotuvėse vis dar ribojamas lankytojų skaičius, barai ir diskotekos vis dar nedirbs. Vyriausybė priėmė sprendimą, kad per visą vasarą neatsidarys diskotekos. Į paplūdimį eidami žmonės taip pat turi dėvėti kaukes“, – sako LRT bendradarbė.

Jos teigimu, daug nuostolių Portugalijos turizmo sektoriui daro Jungtinės Karalystės sprendimas atnaujinti privalomą izoliaciją grįžus iš Portugalijos.

„Neįmanoma nepaminėti, kalbant apie Portugaliją ir turizmą, Jungtinės Karalystės turistų. Prieš prasidedant pandemijai, kasmet atvykdavo apie du milijonus britų, todėl, kai buvo atgaivintos kelionės gegužės 17 dieną, kilo didžiulis bumas, tai buvo kažkas neįmanomo.

Jau pirmą dieną po ribojimų atšaukimo atskrido 25 lėktuvai. Deja, praėjus nedaug laiko, Jungtinė Karalystė nusprendė, kad Portugaliją reikia vėl įtraukti į geltonąją zoną“, – pasakoja E. Žukauskaitė.

Iš geltonojoje zonoje esančių šalių į Jungtinę Karalystę grįžę žmonės turi izoliuotis. E. Žukauskaitė sako, kad tokiu sprendimu pasipiktino Portugalijos politikai.

„Politinė Jungtinės Karalystės priežastis, kad britai tiesiog nekeliautų. Taip mano politologai. Jie spėja, kad Jungtinė Karalystė nori, jog jos piliečiai pinigus leistų vietoje, taip gaivindami vietos ekonomiką.

Tas pokytis lėmė, kad labai daug britų turistų turėjo ieškoti skrydžių atgal, kad suspėtų grįžti prieš užsidarant sienoms ir nereikėtų izoliuotis. Taigi tai yra abipusis šalių susitarimas ir turizmas vien dėl to, kad Portugalija jį bandys atgaivinti, neatsigaus, nes tai priklauso ir nuo kitų šalių“, – teigia LRT bendradarbė E. Žukauskaitė.

Nuo šios savaitės iš Portugalijos į Lietuvą grįžusiems keliautojams izoliuotis nebereikės.

Graikijoje reklamuojamos „laisvos nuo COVID-19“ salos

Gegužę turizmo sezonas prasidėjo ir Graikijoje. Kaip sako Lietuvos radijo bendradarbė Jurgita Montvydaitė, šiuo metu nemaža dalis turistų vyksta į Graikijai priklausančias salas, kurios paskelbtos laisvos nuo koronaviruso.

„Graikai pripažįsta bet kokį dokumentą, kuris įrodo, kad asmuo yra paskiepytas, taip pat galima atvykti su neigiamu testu, netgi pripažįstami greitieji testai. Šiais metais Graikija padarė šūkį „All you want is Greece“ („Viskas, ko norite, yra Graikija“). Šiuo šūkiu jie bando pritraukti turistus.

Taip pat Graikija akcentavo savo salas, kurios, kaip patys graikai sako, yra Covid-free (laisvos nuo koronaviruso)“, – pasakoja J. Montvydaitė.

Laisvose nuo koronaviruso salose dažniausiai gyvena per tūkstantį žmonių. Pasak LRT RADIJO bendradarbės, šių salų gyventojai buvo įtraukti į prioritetinį vakcinavimo sąrašą.

„Tai yra nemažas skaičius salelių, kuriose nebuvo nė vieno viruso atvejo. Šios salos yra vadinamojoje žaliojoje zonoje. Tikrai yra pastebėtas didesnis judėjimas, didesnis skaičius turistų, palyginti su senesniais metais. Gali būti, kad ši kampanija Graikijai tikrai pasitvirtino“, – sako LRT bendradarbė Graikijoje J. Montvydaitė. Jos teigimu, didžiausio turistų srauto Graikijoje tikimasi sulaukti liepos mėnesį.

Prancūzijoje turistų antplūdžio kol kas nėra

Kaip rodo statistiniai duomenys, Europoje daugiausia turistų atvyksta į Prancūziją. LRT RADIJO bendradarbė Paryžiuje Goda Klimavičiūtė sako, kad birželio 9 dieną prasidėjęs trečias karantino laisvinimo etapas numatė ir oficialaus turizmo sezono pradžią Prancūzijoje.

„Trečias laisvinimo etapas reiškia, kad atidaromi restoranai, galima sėdėti restorano viduje ir komendanto valanda yra paslinkta į 23 valandą. Taip pat oficialiai atidarytos sienos turistams. Turistai visada galėjo atvažiuoti, bet dabar nebėra jokių specialių reikalavimų, nes anksčiau būdavo prašoma pateikti, kodėl tu važiuoji į Prancūziją, reikėjo tam tikros specialios priežasties“, – sako LRT bendradarbė Paryžiuje.

„Lietuva priklauso žaliajai zonai, vadinasi, jeigu žmogus yra paskiepytas, jam net nereikia pateikti testo. Jeigu neskiepytas, reikia pateikti neigiamą testą. Jeigu turistai atvyksta iš šalių, kurios priklauso oranžinei grupei, tai galima atvykti su PGR testu. Na, o ta raudona zona yra Brazilija, Indija, Pietų Afrika. Tie žmonės gali atvažiuoti į Prancūziją tik tuomet, jeigu turi tikrai labai rimtų priežasčių“, – teigia G. Klimavičiūtė.

Žaliajai zonai priklauso Europos Sąjunga, Australija ir dalis Azijos šalių, tačiau, kaip sako LRT RADIJO bendradarbė, kol kas turistų antplūdžio nėra: „Dabar, atrodo, kad terasose sėdi vieni prancūzai, neatrodo, kad turistų yra labai daug, bet po truputį jie grįžta.

Man teko matyti gegužės mėnesio duomenis, kad iš visų lankytojų 96 proc. buvo vietiniai, tik 4 proc. buvo užsienio turistai. Manau, nuo birželio 9 dienos jų turėtų padaugėti.“

Švedijoje – švelnesni ribojimai atvykstant iš Šiaurės šalių

Turistams iš Europos Sąjungos atvira ir Švedija, tačiau, norint patekti į šalį, reikia pateikti neigiamą koronaviruso testo rezultatą. LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Ražaitytė sako, kad išimtis taikoma tik keliautojams iš Šiaurės šalių.

„Nuo birželio 1-osios Švedija paskelbė penkių žingsnių planą, pagal kurį šalis turėtų išeiti iš pandemijos. Jau per pirmą žingsnį Švedija nusprendė panaikinti reikalavimus atlikti koronaviruso testą ir karantino reikalavimą atvykstantiesiems iš Šiaurės šalių, taip sukurdama Šiaurės šalių burbulą“, – LRT RADIJUI sako V. Ražaitytė.

Pasak V. Ražaitytės, tokiu būdu šalis siekia gaivinti tiek ekonomiką, tiek turizmą, kuris sudaro vieną pagrindinių Švedijos industrijų.

„Vis dėlto turistų iš Švedijos kitos Šiaurės šalys kol kas neskuba įsileisti dėl čis vis dar didelio užsikrėtimų skaičiaus. Taigi švedai laukia turistų iš Šiaurės šalių, tačiau kitos Šiaurės šalys kol kas švedų nelabai skuba įsileisti“, – sako LRT bendradarbė Švedijoje.

Jos teigimu, daugiausia dėmesio šiemet Švedija skirs vidaus turizmui: „Vidinis turizmas yra aktyvus, Švedijos stovyklavietės paskelbė, kad ypač išaugo rezervacijų skaičius stovyklavietėse visoje šalyje. Nors anksčiau didžiąją dalį stovyklavietėse sudarydavo Šiaurės šalių turistai, net atvėrus sienas matoma, kad daugiausia švedai rezervuoja praleisti vasarą palapinėse ar kempinguose.“

Lietuvoje dar svarstoma dėl Baltijos šalių burbulo

Iniciatyvų, kurios padėtų pritraukti turistų iš užsienio, imamasi ir Lietuvoje. Nacionalinės Lietuvos turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atstovė Olga Gončarova sako, kad šiandien daugiausia klausimų keliautojams kelia turizmo paslaugų kokybė ir saugumas, o paslaugų tiekėjams – kaip užtikrinti paslaugų kokybę ir saugumą, remiantis valstybės mastu taikomais reikalavimais.

„Žvelgiant į Lietuvą, gerai tai, kad ji nėra padalyta į tam tikras rizikos zonas ir mes galime laisvai keliauti šalies viduje. Daugelyje šalių taikomas „Clean & Safe“ ženklas, užtikrinantys teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą, taikomas ir Lietuvoje.

Taip pat praeitais metais sukurtas Baltijos šalių burbulas buvo puikus pavyzdys, kaip atgaivinti turizmą ir paskatinti kaimynus keliauti savo regione. Šiais metais apie Baltijos šalių burbulo atnaujinimą svarstoma“, – sako O. Gončarova.

Pasak jos, svarstoma prie trijų Baltijos šalių burbulo pridėti Lenkiją ir Suomiją.

„Kaip nacionalinė turizmo skatinimo agentūra domimės kitų šalių gerąja praktika, mes savo pasiūlymus esame pateikę Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, šiuo metu pasiūlymai svarstomi Vyriausybės lygmeniu“, – sako turizmo ekspertė.

O. Gončarovos teigimu, šią vasarą didžiausių turistų srautų tikimasi sulaukti iš kaimyninių valstybių, taip pat iš Estijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos.

„Šiuo metu vis dar aktyviai vykdome gegužės pradžioje pradėtą Lietuvos kampaniją užsienio turistams su Lietuvos ambasadoriais „The Roop“. Pagrindinė kampanijos idėja – kviesti keliautojus atsiriboti nuo kompiuterio ekrano ir planuoti savo atostogas Lietuvoje.

Kampanija nukreipta į mūsų pagrindines tikslines turizmo rinkas, kurios geografiškai artimos mums ir galimos pasiekti ne tik oru, bet ir žemės ar vandens transportu. Tikimės, kad tai padės atkurti srautą, kuris buvo iki pandemijos“, – pasakoja O. Gončarova.

„Keliauk Lietuvoje“ atstovė sako, kad Europos Sąjungos skaitmeninis COVID-19 pažymėjimas suteiks daugiau aiškumo tiek keliautojams, tiek verslui ir sudarys palankesnes sąlygas per pandemiją laisvai judėti tarp Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos gyventojai jau gali išsiimti skaitmeninį Europos Sąjungos COVID-19 pažymėjimą, tačiau naudotis juo bus galima nuo liepos 1-osios.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.