Aktualijos

2021.06.17 20:43

Diskusijos dėl vaikų skiepijimo netyla ir užsienyje: svetur gyvenantys lietuviai papasakojo apie tvarką skirtingose šalyse

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.06.17 20:43

Nuo pirmadienio Lietuvoje galimas 12 metų ir vyresnių vaikų skiepijimas, pasiremdamos Europos vaistų agentūros žalia šviesa tą yra leidusios ir daugiau valstybių. Vienose įprasta vaikus skiepyti nuo daugybės kitų ligų, todėl tikimasi ir sklandžios COVID-19 vakcinacijos, o kitose specialistai sveikų vaikų skiepyti nerekomenduoja.


Prancūzijoje vaikai pradedami skiepyti nuo šio antradienio, vakcinuojami galės būti vaikai nuo 12 metų, tačiau tam reikės ne vieno, o dviejų tėvų sutikimo, nebent vaikas serga sunkesne liga. Pasak LRT bendradarbės Godos Klimavičiūtės, vaikų skiepijimas įjautrino viešąją erdvę, prie to kartais prisideda ir dezinformacija.

„Vakcinos kelia mažiau diskusijų, bet vaikų skiepijimas dabar įpylė daugiau žibalo į gyvenimą ir kelia įvairių reakcijų, jos plinta socialiniuose tinkluose ir dažnai tos skelbiamos mintys nėra labai teisingos ar net būna radikalios, – sakė LRT RADIJO bendradarbė. – Pavyzdžiui, buvo išplatinta nuotrauka, kurioje matomas kaukę dėvintis vaikas ir yra užrašas, sakantis: „Dar niekada vaikai nebuvo skiepijami nuo nevaikiškų ligų. Tai beprotybė.“ Tai nėra labai teisinga, nes iš tų 11-os dabar Prancūzijoje privalomų skiepų vaikams bene vienintelė vakcina nuo vaikiškos ligos ir nuo raudonukės, kitos ligos susijusios ir su suaugusiųjų gyvenimu.“

Anot pašnekovės, prancūzai nebuvo dideli vakcinų entuziastai ir iki koronaviruso pandemijos, tačiau šalies sveikatos priežiūros institucijos „ragina ir mano, kad jaunų piliečių skiepijimas būtinas norint pasiekti kolektyvinį imunitetą“.

„Bet tai, kad paaugliai mažiau paveikiami šio viruso, sėja abejones ir jos gali sukelti įvairių diskusijų namuose“, – sakė G. Klimavičiūtė.

Vokietijoje dėl vaikų skiepijimo skeptiški tėvai turi ir bent dalies specialistų pritarimą. Mindaugas Savickas, LRT bendradarbis Vokietijoje, sako, kad šalyje sprendimas skiepyti nepilnamečius sutiktas ne itin palankiai, juolab kad ir nemažai rizikos grupėje esančių asmenų dar laukia savo eilės.

„Įvyko nemenkas mokslo ir politikos susikirtimas, nes politikai, neatsižvelgdami į mokslo rekomendacijas, leido skiepyti vaikus ir skyrė keletą milijonų vakcinų, kurių šiaip Vokietijoje dar trūksta – nemažai vyresnių ir lėtinėmis, sunkesnėmis ligomis sergančių žmonių yra nepaskiepyta. Yra tokia nuolatinė skiepų komisija STIKO, veikianti prie Roberto Kocho instituto. Ji kategoriškai nerekomenduoja skiepyti sveikų vaikų. STIKO pabrėžia, kad skiepas nėra čiulpinukas, tai rimta medicininė intervencija.

STIKO atkreipia dėmesį, kad Europos vaistų agentūros studijoje, kuria remdamiesi jie patvirtino „Pfizer“ skiepą vaikams, buvo tik kiek daugiau kaip 1 100 vaikų, stebėtų du mėnesius. Jie sako, kad yra tiesiog per mažai duomenų apie poveikį. Be to, kolektyvinis imunitetas neturi būti argumentas skiepyti vaikus. Jie sako, kad nekraukime šito ant vaikų, turi būti žiūrima grynai iš vaiko sveikatos perspektyvos, ar nauda yra didesnė už riziką. Jie sako, kad iš turimų duomenų negalima taip teigti“, – kalbėjo M. Savickas.

Nuo COVID-19 Vokietijoje mirė daugiau kaip 90 tūkst. žmonių, vaikų iš jų buvo du ir abu sirgo sunkiomis lėtinėmis ligomis, teigė LRT bendradarbis.

„Įvertinę šią situaciją, STIKO rekomenduoja skiepyti lėtinėmis ligomis sergančius vaikus, yra jų sąrašas: tokios diagnozės kaip nutukimas, imunosupresija, širdies ydos, lėtinės plaučių ligos, diabetas, 21-osios chromosomos sindromas, kitaip – Dauno sindromas. Taip pat rekomenduojama skiepyti vaikus, kurių aplinkoje yra žmonių, kuriems grėstų sunki kovido eiga, bet jie patys negali būti paskiepyti“, – pasakojo M. Savickas.

Kai tik Europos vaistų agentūra (EVA) pritarė nepilnamečių nuo 12 metų skiepijimui, Italija ėmėsi įteisinti tokią galimybę. Tačiau procesas yra ganėtinai decentralizuotas, aiškino Neringa Budrytė, LRT bendradarbė Italijoje.

„Ne visi regionai pradėjo registraciją, dar ne visi pradėjo skiepyti – Italijoje šiek tiek skirtingai su skiepais juda kiekvienas regionas ir šiek tiek skirtingą sistemą taiko. Pavyzdžiui, kai kurie regionai pradėjo skiepyti vaikus, sergančius lėtinėmis ligomis, o kiti jau pradėjo visų vaikų registraciją ir galima užsiregistruoti lygiai taip pat, kaip ir suaugusiesiems. Paskelbtos įvairios atviros dienos ir jaunimo dienos turėjo didelį efektą: buvo teigiama, kad sulaukta labai didelio skaičiaus vaikų, norinčių pasiskiepyti nuo COVID-19.

Italijoje reikia bent vieno iš tėvų arba teisėto globėjo sutikimo, kad vaikas būtų paskiepytas, ir būtent tėvas ar teisėtas globėjas turi palydėti vaiką ir pasirašyti, kad sutinka. Manoma, kad tai gali sukelti problemų, nes jeigu kitas tėvas nesutiks, gali tekti įsikišti teismui ir taip gali būti pristabdytas vaikų skiepijimo procesas. Skaičiuojama, kad apie 15 proc. tėvų bijo neigiamo skiepų poveikio. Net ir tie regionai, kurie dar nepradėjo registracijos, mano, kad per vasarą tikrai pradės ir kad tai yra žmonių grupė, kuri turi būti paskiepyta iki mokslo metų, kad galėtų saugiai grįžti į mokyklas“, – laidai „Ryto garsai“ sakė N. Budrytė.

Italijoje norint vaikui leisti lankyti ugdymo įstaigą būtinas netrumpas privalomųjų skiepų sąrašas.

„Italija yra viena iš tų šalių, kur skiepijimas gana griežtai reglamentuojamas. Italijoje vaikams privaloma 10 skiepų, be jų vaikas negali lankyti nei privataus, nei valstybinio darželio, o jeigu tais 10 privalomų skiepų neskiepytas vaikas lanko mokyklą, tai jo tėvai turi mokėti didžiules baudas. Tiesiog yra tokia sistema ir žmonės įpratę skiepyti, ir didelių klausimų tai nekelia, tačiau dėl COVID-19 – taip, yra visokių diskusijų“, – pridūrė pašnekovė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.