Aktualijos

2021.06.14 10:49

Senjorų skiepijimas svetur: vyksta į namus, ragina anūkai

Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.14 10:49

Pagal skiepijimo tempą Lietuva Europoje neišsiskiria – dauguma šalių paskiepijusios apie 40 procentų gyventojų. Vis dėlto kol Ispanija, Danija, Airija, Malta, Islandija paskiepijo beveik visus iki vieno vyresnius nei 80 m. žmones, Lietuvoje jų paskiepyta tik pusė. Sveikatos apsaugos ministras tikisi, kad skaičių dar pavyks padidinti, bet ekspertai sako, kad skiepijimo tempas jau pradės mažėti.

Skiepijo namuose

Danijoje, kuri nuo pradžių laikyta Europos skiepijimo lydere, jauni žmonės dar laukia, kada galės gauti vakciną. Tačiau pažeidžiamiausia grupė – vyriausi gyventojai – paskiepyti kone 100 procentų. Pasak Kopenhagoje gyvenančios LRT bendradarbės Aistės Hoffbeck, viena iš priežasčių tai, kad senjorams nereikėjo ieškoti kur, kada pasiskiepyti – skiepai atvyko pas juos.

Žinios. Pagal skiepijimo tempą Lietuva Europoje neišsiskiria – dauguma šalių paskiepijusios apie 40 procentų gyventojų

„Tai buvo pirmieji žmonės, kurie pradėjo gauti skiepus, ypatingai vyresni nei 85 m. Jiems tiesiog atveždavo į namus vakciną. Nebuvo taip, kad senoliai turėjo rasti ligonines, jiems atveždavo į namus ir tai buvo pati pirmoji grupė paskiepyta“, – sako A. Hoffbeck. Lietuvoje pas sunkiai judančius senjorus taip pat vyko skiepijimo grupės, tačiau Danijoje, pasak A. Hoffbeck, namuose skiepyti visi be išimties senjorai.

Danijoje gyvenanti lietuvė teigia, kad prisideda ir tai, jog danai pasitiki valdžia, o ši skiepijimui ruošėsi iš anksto. „Buvo daug atvirumo šita tema, visur skelbiama, kokie skiepai, šalutiniai poveikiai. Kiekvienas galėjo pasikalbėti su savo gydytoju, kokie jiems galimi poveikiai“, – pasakoja A. Hoffbeck.

Noras susitikti ir baimė

Ispanijoje susitikti gausioms šeimoms iki pandemijos buvo kasdienybė. Anot Barselonoje gyvenančios Kristinos Nastopkaitės, vyresni ispanai taip norėjo grįžti prie šios tradicijos ir dažnai matytis su anūkais, kad mažai kas svarstė, ar reikia skiepo. „Yra didžiulė šeimos įtaka – senjorus skiepytis įtikina vaikai. Senelių ir močiučių anūkai prašo, kad skiepytųsi dėl jų pačių saugumo“, – sako LRT bendradarbė K. Nastopkaitė.

Vienoje skaudžiausiai Covid-19 paliestoje šalyje skiepų mastui įtaką turėjo ir baimė susirgti. „Buvo labai daug mirčių ir žmonės jaučiasi atsakingi. Iš pradžių skiepų kampanija susitelkusi į baimę, o dabar kalbam apie atsakomybę“, – teigia Ispanijoje gyvenanti lietuvė. Dabar Ispanijoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 95 procentai vyresnių nei 60 m. žmonių.

Paskiepyta pusė vyriausiųjų

Lietuva pagal bendrą skiepijimo mastą koja kojon žengia su ES vidurkiu – bent vieną dozę gavę 40 procentų žmonių. Tačiau vyriausieji skiepijasi vangiau nei kitur.

Bent viena doze grupėse nuo 65 m. iki 80 m. – paskiepyta beveik 70 procentų žmonių. Tačiau vyresnių nei 80 m. – kiek daugiau nei 50 procentų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad Lietuva pradėjo senjorus skiepyti maždaug dviem mėnesiais vėliau nei kitose šalyse, todėl ir paskiepyta mažiau senjorų. „Kai kurios šalys iškart pradėjo skiepyti vien tik šitas grupes, o Lietuva, kur buvo didžiausias sergamumas sveikatos apsaugos sistemoje, mes pradėjome skiepyti nuo šitos bendruomenės“, – sako A. Dulkys.

Ministras svarsto, kad susiję ne su jų abejone skiepytis, o su galimybe – mobilumo ribojimais. „Dirbame su savivalda, kad atvyktų į miestą palapinės, mobilios brigados, kad vyktų mobilios brigados po vienkiemius – tai turėtų padėti“, – tvirtina ministras.

Sveikatos apsaugos ministras tikisi, kad daugiau senjorų ateis į jų regioną atvykus mobiliajai brigadai. Taip pat pas kai kuriuos senjorus dar važiuos į namus. Anot A. Dulkio, prireikus bus galvojama ir naujų akcijų. „Komanda dirba, galvoja, reaguoja į situaciją, tai manau, nuolat turėsim naujų žingsnių, kurie padės“, – sako A. Dulkys.

Siūlo apklausti

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako pastebėjęs, kad žmonėms vis dar kyla paprasčiausių klausimų. „Kur galima pasiskiepyti, kaip tą padaryti – mums būnant Vilniuje, Kaune gal viskas paprasta, bet mažesni miesteliai ir vyresni žmonės turi specifiką – jiems kažkur atvykti yra problema“, – sako A. Veryga.

A. Veryga siūlo padaryti senjorų apklausą. „Paklausti – kokioms aplinkybėmis jie eitų, ko trūksta, kas negerai, nes panašu, kad mes dabar spėliojame. Neaišku, koks nusiteikimas žmonių, ar jis pasikeitė ar padidėjo, pamažėjo skeptikų, ar skiepytųsi, jei atvažiuotų į namus“, – aiškina A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad apskritai skiepijimo tempas lėtėja. Statistikos departamento duomenimis, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio bent viena doze paskiepyta apie 99 tūkst. žmonių, praėjusią savaitę – 26 tūkst. daugiau.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.