Aktualijos

2021.03.26 18:53

Norvegijoje norintiems dirbti lietuviams durys kol kas uždarytos: kai kur trūksta darbuotojų, bet atvykti leidžia retam

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2021.03.26 18:53

Į Norvegiją dėl darbo norintiems vykti lietuviams, kaip ir kitiems užsieniečiams, šiuo metu durys laikinai uždarytos, mat šalyje tebegalioja griežta atvykstančiųjų kontrolė. Feisbuke grupes „Dirbantiems Norvegijoje“, „Gyvenu Norvegijoje“ sukūrusi ir tinklaraštį apie gyvenimą šioje šalyje rašanti Daina Bogdanienė portalui LRT.lt papasakojo apie dabartinę padėtį darbo rinkoje ir kodėl nepataria ieškoti būdų patekti į Norvegiją.

D. Bogdanienė Norvegijoje gyvena nuo 1990 metų ir beveik 15 metų dirba patarėja Norvegijos Darbo inspekcijoje. Jos pareigos – informacijos sklaida visiems imigrantams, juos siekiama integruoti į Norvegijos darbo rinką ir supažindinti su teisėmis ir pareigomis, taip pat su norvegiška darbo kultūra. Informacinis projektas tautiečiams yra papildoma ir savanoriška D. Bogdanienės veikla.

Pašnekovė pažymi, kad šiuo metu į Norvegiją iš užsienio gali atvykti tik šioje šalyje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys arba Norvegijos gyventojų sutuoktiniai, vaikai iki 21 metų. Numatyta, kad tokia tvarka galios bent jau iki balandžio 7 d. imtinai.

Po balandžio 7 d. liks galioti griežtos atvykimo į šalį taisyklės, tačiau Vyriausybė prieš Velykas svarstys, ar nuo šios datos į šalį bus leidžiama atvykti tam tikroms asmenų grupėms, sako D. Bogdanienė. Bandyti pakliūti į Norvegiją čia negyvenantiems žmonėms ji kol kas nerekomenduoja, nors užklausų apie galimybes atvykti sako sulaukianti nemažai.

„Jeigu žmonės važiuoja šiaip sau ir galvoja: pabandysiu, gal įvažiuosiu, tai juos patalpina į karantinavimosi viešbutį. Kitą dieną ne Norvegijos rezidentus ar piliečius ir neturinčius išimtį atvykti patvirtinančių dokumentų išsiunčia namo, jei skrenda lėktuvas. Už viešbutį ir lėktuvą keliauninkai turi susimokėti patys.

Tikrai nepatariu važiuoti, nes dabar nemažai tokių atvejų. Jei žmogus nėra Norvegijos rezidentas, neturi norvegiško asmens kodo, jis negali atvykti. Tačiau visų gyvenimo aplinkybių nesukontroliuosi, ir valdžia tai supranta, todėl yra nemažai išimčių, kada galima atvykti“, – komentuoja pašnekovė.

Pagrindinė taisyklė – karantino viešbutis

Ji pabrėžia, kad visi atvykėliai, neturintys svarios priežasties, turi vykti į karantinavimuisi skirtą viešbutį už savo lėšas. Tiems, kurie į užsienį vyko dėl svarbių aplinkybių, pavyzdžiui, ligos gydymo, nepilnamečių vaikų lankymo, labai sunkiai sergančio artimojo lankymo, laidotuvių, svarbu pasirūpinti kelionės tikslą įrodančiais dokumentais.

„Pagal paskelbtas naujas taisykles, jei turite kelionės būtinumą patvirtinančius dokumentus ir turite reikalavimus atitinkančias sąlygas privalomam 10 dienų karantinui, galėsite vykti namo. Jei kelionės svarbumo neįrodysite, karantiną net Norvegijos piliečiai ar rezidentai privalės išbūti karantino viešbutyje savo sąskaita tris ar net septynias paras – kol bus gautas Norvegijoje atlikto testo neigiamas rezultatas.

Blogiausiu atveju likti viešbutyje gali tekti visas 10 parų. Tai nėra labai patraukli perspektyva. Šios taisyklės įvestos, siekiant apriboti keliones Velykų laikotarpiu, ir galioja nuo kovo 29 dienos, pirmadienio, vidurnakčio, iki balandžio 7 dienos. Tai naujos taisyklės, jos sukelia daug diskusijų ir konkrečios jų taikymo praktikos dar nėra. Tačiau aiški Vyriausybės tendencija riboti nebūtinas keliones į užsienį“,– atkreipia dėmesį pašnekovė.

Kokios išimtys taikomos?

Ji taip pat pažymi, kad nei neigiamas testas, nei išrašas, kad asmuo persirgo COVID-19 arba yra pasiskiepijęs, galimybių patekti į šalį kol kas neatveria, išskyrus pasiskiepijusius medicinos darbuotojus. „Apie šią galimybę juos informuoja darbdavys, jei išimtis jiems taikytina. Tokios laikinos taisyklės“, – nurodo LRT.lt pašnekovė.

Ji paaiškina, kad egzistuoja dvi išimtys dėl darbuotojų, kurie nėra Norvegijos rezidentai. Pirmoji – į Norvegiją gali atvykti dirbti visuomenei kritiškai būtinų profesijų asmenys.

„Yra sudarytas šių profesijų sąrašas (norv. samfunnkritiske yrker), ir apie tokias išimtis taip pat informuoja darbdavys. Pavyzdžiui, tokiame sąraše yra medikai, transporto darbuotojai. Profesijos, kurioms dažnai atstovauja lietuviai, yra šiame sąraše“, – sako D. Bogdanienė.

Antroji, anot pašnekovės, taikoma tam tikrų sričių darbuotojams, kurie pripažinti kaip kritiškai reikalingi Norvegijos pramonei. „Darbdavys teikia paraišką ir vėliau rūpinasi darbuotojo atvykimu, jei leidimas gautas. Darbuotojas privalo rodyti gautą leidimą atvykęs į Norvegiją. Ši išimtis galioja nuo vasario 20 dienos“, – aiškina ji.

Paraišką dėl būtinų darbuotojų atsivežimo galima pateikti ČIA.

Paraišką dėl būsto pripažinimo Norvegijos darbo inspekcijai galima pateikti ČIA.

Susisiekti su Darbo inspekcija, administruojančia tvarką, galima ČIA.

„Svarbu pabrėžti, kad visi kiti reikalavimai: privalomi testai prieš atvykimą ir atvykus, privaloma savideklaracijos anketa, 10 dienų karantinas, taip pat atstumas, socialinių kontaktų apribojimai ir higienos laikymasis galioja ir toliau. Atskirose savivaldybėse gali galioti papildomos, sugriežtintos taisyklės. Nesilaikantiems dėl COVID-19 suvaldymo įvestų reikalavimų taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – sako pašnekovė.

Visus galiojančius reikalavimus galima rasti ČIA.

Buvo užfiksuota pažeidimų apgyvendinimo vietose

D. Bogdanienė pažymi, kad kol buvo priimtos dabartinės – sugriežtintos – taisyklės, nemažai iš užsienio atvykstančių asmenų nesilaikė reikalavimų arba ieškojo būdų juos apeiti, todėl teko imtis griežtesnių priemonių. Anot pašnekovės, nemažai pažeidimų buvo fiksuojama ir iš užsienio atvykusių darbuotojų apgyvendinimo vietose.

„Institucijos gavo galimybę daugiau kontroliuoti gyvenamąsias vietas, jei darbdavys tokias suteikia. Buvo rasta vietų, kuriose apgyvendinimo sąlygos buvo baisios. Nors yra reikalavimai dėl atskiro kambario, atskiro tualeto, dušo ir netgi atskiros virtuvės, ten darbininkai gyveno kartu, buvo pristatyta išskleidžiamų lovų, padėtas kažkoks indas, kur jie galėjo apsiprausti.

<...> Išaiškėjo, kad ir įdarbinantys darbdaviai nesuteikia visų sąlygų, ir darbuotojai nereikalauja. Siekiant užkirsti kelią betvarkei, tenka kontroliuoti. Nors Norvegijai griežtos sankcijos nebuvo būdingos, dabar jie jau privalo tikrinti ir bausti“, – komentuoja lietuvė.

Tam tikrose srityse – darbuotojų trūkumas

Anot pašnekovės, ir per pandemiją Norvegijoje pastebimas tam tikrų darbuotojų trūkumas. Ji išskiria valymo, transporto sritis, taip pat ir kvalifikuotus statybų darbuotojus. Kadangi dabar apribotos galimybės įsivežti darbuotojų iš užsienio, daugiau galimybių turi Norvegijoje gyvenantys žmonės. Vis dėlto vietinius privilioti į mažiau kvalifikuotas pozicijas nelengva, sako D. Bogdanienė.

„Pavyzdžiui, vietinis bedarbis galvojo apie darbo vietą žuvų fabrike. Pasidomėjo ir sužinojo, kad reikia labai sunkiai fiziškai dirbti ilgas darbo valandas. Paskambina tau naktį, o ryte jau turi prisistatyti ir dirbti, nežinia kiek – kol bus žuvies. Esi iškviečiamas darbuotojas, todėl darbo sutartis tau praktiškai nieko negarantuoja.

Pasiskaičiavęs, kiek ten dirbs, kiek turės laisvo laiko ir kiek uždirbs, nusprendžia, kad jam yra geriau gauti pašalpą. Taip susidaro dvilypė situacija, kad vietiniai gyvena iš pašalpų, o iš užsienio atvykti darbininkai negali. Dabar norima bandyti darbinti vietinius, kurie, net ir jauni būdami, nesugeba konkuruoti su atvežtine darbo jėga“, – apie situaciją kalba D. Bogdanienė.

Pašnekovė pažymi, kad tarp lietuvių darbdavių taip pat yra tokių, kuriuos paveikė įvesti ribojimai. D. Bogdanienė pasakoja neseniai sulaukusi skambučio iš lietuvio, kurio verslas buvo paremtas būtent darbo jėgos iš užsienio samdymu.

„Jis atsiveždavo lietuvių, gyvenančių savo šalyje, kas ir Lietuvai labai naudinga, statyti poilsinių namelių. Jie užsidirbdavo ir išvažiuodavo atgal pas savo žmonas ir vaikus į Lietuvą. Visa tai puikiausiai veikė, tačiau esant dabartinei situacijai verslas nebegali remtis šituo modeliu“, – aiškina ji.

Svarsto apie kompensacijas

Reaguodama į susidariusią padėtį, Norvegijos Vyriausybė žada kompensacijas. Kaip nurodo D. Bogdanienė, jos orientuotos į ne vienerius metus šalyje rotaciniu principu dirbančius užsieniečius, kurie dėl sugriežtintų taisyklių atvykėliams liko be pajamų, nors daug metų mokėjo mokesčius Norvegijai.

„Jos bus taikomos reguliariai į Norvegiją dirbti atvykdavusiems Europos ekonominės erdvės gyventojams, negalintiems pakliūti į šalį dėl COVID-19 ribojimų. Tokia kompensacija būtų skaičiuojama nuo sausio 29 dienos, kai šalis užvėrė sienas, iki tol, kol draudimas atvykti nustos galioti. Vyriausybės siūlymu, paveiktiems darbuotojams galėtų būti skiriama iki 70 proc. siekianti kompensacija, skaičiuojant nuo vidurkio, kurį asmuo uždirbo per praeitus kalendorinius metus.

Maksimali suma gali būti 70 proc. nuo 6G, t. y. Norvegijoje nustatyto bazinio indekso, kuris atitinka apie 600 000 Norvegijos kronų (daugiau nei 59 tūkst. eurų) per metus, jei asmuo tiek uždirbo per metus. Jei asmuo uždirbo daugiau, didesnė kompensacija nebus skaičiuojama. Bet čia, primenu, tik siūlymai“, – komentuoja D. Bogdanienė.

Kol kas tokia kompensacijų tvarka neįsigaliojo, ją dar turi svarstyti šalies parlamentas.

„Dėl kompensacijų dar visiškai neaišku. Šitas pasiūlymas kol kas nėra apsvarstytas parlamente. Aš žiūriu į jį kaip į lozungą, kad žmonės nusiramintų. Be to, už čia minimas kompensacijas būtų atsakingas darbdavys – kompensacija būtų mokama iš darbdavio kišenės, o paskui darbdavys galėtų susigrąžinti tas sumas iš Socialinės rūpybos tarnybos, norvegiškai „NAV“.

Darbdavys turi būti finansiškai pajėgus išmokėti ir norėti išmokėti kompensaciją, nes brangina darbuotoją, kuris yra Lietuvoje ir negali atvykti į Norvegiją. Taip pat darbuotojas turėtų būti įdarbintas įmonėje, turi būti ilgalaikiai darbiniai santykiai. Tokios sąlygos kol kas keliamos, kalbant apie kompensacijas“, – vardija D. Bogdanienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt