Aktualijos

2021.03.20 22:02

Lietuviai apie koronavirusą Baltijos šalyse: kodėl COVID-19 taip smogė Estijai, o Latvijoje nerimaujama dėl trečiosios bangos?

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.03.20 22:02

Estijai tapus labiausiai koronaviruso paveikta valstybe pasaulyje, šalies gyventojai ieško atsakymų, kas tai lėmė. Tarp įvardijamų priežasčių – ne tik britiškoji atmaina, bet ir mokyklų atvėrimas.

Tuo metu Latvijoje didžiulės bangos išvengti pavyko, tačiau žinomiausias Latvijos infektologas LRT TELEVIZIJAI sakė, kad dėl britiškosios atmainos šalyje jau laukiama trečiosios bangos. O skiepijimas Latvijoje stringa dėl esą strateginių šalies klaidų.

Panorama. Estija tapo labiausiai koronaviruso paveikta šalimi pasaulyje: tarp įvardijamų priežasčių – mokyklų atvėrimas

Prieš daugiau nei mėnesį naujoji Estijos premjerė žadėjo ieškoti pusiausvyros, kurios nerado daugelis kitų valstybių.

„Valdžia turi rasti balansą tarp užsikrėtimų skaičiaus mažinimo ir atviros ekonomikos. Jei bus per daug ribojimų, žmonės praras darbus“, – tuomet kalbėjo Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.

Dabar, kai Estijoje naujų užsikrėtimų pagal gyventojų skaičių – daugiausia pasaulyje, vietiniai klausia savęs, kas įvyko.

„Ilgą laiką mes gyvenome, net nepajutome, kad pasaulyje siaučia koronavirusas“, – pasakoja Estijos lietuvių bendruomenės valdybos narė Kristina Andla.

Čia karantinas buvo laisviausias visame regione, žmonės galėdavo pietauti restoranų viduje, gerti kavą kavinėse.

„Prekybos centrai atidaryti, grožio salonai atidaryti, sporto klubuose galėjai treniruotis sporto salėse. Aš nuolat ir Estijoje sulaukdavau klausimų: o kas yra Lietuvoje? Ką jie daro ne taip? Aš tuo metu neturėjau atsakymo, tik vienintelį atsakymą – mes gal didesni bučiuokliai esame, labiau mėgstame artimą kontaktą. Ir dabar negaliu atsakyti, kodėl Estijoje tie skaičiai tokie dideli“, – tikina K. Andla.

Darbą pradėjus naujajai premjerei, kavinių ir restoranų darbo laikas buvo dar pailgintas. Iki tol laisvas režimas Estijoje didelės užsikrėtimų bangos nesukėlė.

Gruodį šaliai tapus labiausiai viruso paveikta valstybe pasaulyje, ir taip gerokai lėtesnis atvejų augimas Estijoje sustojo. Bet vasarį pasileido aukštyn, kol atsidūrė tokioje padėtyje kaip Lietuvoje gruodį.

Dabar šalyje dažnai įvardijama galbūt pagrindinė žiemos klaida:

„Sugrąžinti mokinius į mokymo įstaigas, į kontaktinį mokymąsi. Kuomet tai įvyko, skaičiuojama, net 36 procentai susirgimų priskiriama gydymo įstaigoms. Taip pat prisidėjo, be abejo, britiškoji atmaina, kuri yra žymiai agresyvesnė“, – aiškina LRT bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis.

Nors čia pirmąją skiepo dozę gavo jau dešimtadalis visuomenės – kiek daugiau nei Lietuvoje – vyrauja nepasitenkinimas dėl skiepijimo tempo.

„Yra lygiai taip pat nepasitikėjimas „AstraZeneca“ vakcina. Šiauriniuose rajonuose labai didelis skaičius žmonių atsisako skiepytis. Dar tuo pačiu yra nepasitenkinimas, kad tie, kas norėtų, negali. Nėra taip aiškiai iškomunikuotos ir pabrėžtos grupės, kada kaip skiepija. Man susidaro įspūdis, kad Lietuvoje kiek aiškesnė skiepijimo tvarka“, – nurodo Tartu lietuvių bendruomenės pirmininkė Sigita Matulevičienė.

Dar kitokia padėtis Latvijoje – čia milžiniškos užsikrėtimų bangos išvengti pavyko.

Bet žinomiausias Latvijos infektologas Uga Dumpis nelinksmai juokiasi ir sako, kad iš pažiūros palankesnė Latvijos statistika jo nedžiugina. Priešingai: „Laukiame trečiosios bangos dėl britiškosios atmainos. Jos paplitimas Latvijoje per penkias savaites išaugo nuo dviejų procentų naujų atvejų iki dvidešimt penkių procentų“.

Latvijoje paskiepyta maždaug perpus mažesnis gyventojų procentas nei Lietuvoje ar Estijoje.

„Neužsakėme pakankamai „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinų. Tai buvo strateginė klaida. Per daug „AstraZenecos“ dozių. Nemanau, kad skiepijimas Latvijoje problemą išspręs šiemet“, – teigia infektologas.

Karantinas Latvijoje šiuo metu nelaisvinamas, tai kol kas ir nenumatoma. Šalyje jau fiksuojami protrūkiai, priskiriami būtent britiškajai atmainai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt