Aktualijos

2021.02.27 20:41

Vokietijos lietuvė apie ribojimų padarinius šaliai: rasti darbą dabar – iššūkis

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2021.02.27 20:41

Gausiai lietuvių lankomoje ir gyvenamoje Vokietijoje dėl COVID-19 pandemijos įvesti ribojimai pastaruoju metu keitėsi itin dažnai. Čia gyvenantys tautiečiai pripažįsta, jog pokyčių netrūko ir darbo rinkoje, o rasti darbą dabar yra kur kas sunkiau. Lietuvos ambasados Vokietijoje atstovas paaiškino, ką būtina žinoti, norint keliauti į šią šalį ir judėti joje. 

Keičia visą darbo rinką

Prieš 17 metų Berlyne įsikūrusi lietuvių bendruomenės pirmininkė Vilma Range LRT.lt portalui pasakojo, kad gyvendama užmiestyje ji jaučiasi neblogai, nors pandemija ir jai suvaldyti skirti ribojimai paveikė ir jos gyvenimą. Vokietijos lietuvė pripažįsta, kad darbo rinką ištiko krizė ir esminis pokytis.

Pati V. Range dar prieš pirmąją viruso bangą pradėjo maisto ruošimo ir švenčių organizavimo verslą, bet pandemija viską pristabdė, o dabar šią veiklą moteriai teko nutraukti ir ieškoti galimybių įsidarbinti kitur.

„Negaliu nieko parodyti ar mokėti mokesčių, nes verslą buvau tik pradėjusi, tad negaunu ir jokios paramos iš valstybės. Dabar susiradau darbą, nors ir tai dabar yra iššūkis. Tie žmonės, kurie dirbo viešbučiuose, restoranuose, visi virėjai, padavėjai, persiorientavo ir ėmė ieškoti darbo ligoninėse, slaugos namuose, visur, kur dirba kokios nors virtuvės. Man taip pat teko laimė ir gavau darbo vietą senelių namuose esančioje virtuvėje. Man tai yra tikras išsigelbėjimas, nes tikrai nelinksma“, – sakė moteris.

V. Range neslėpė, kad situacija dabar itin sunki. Šeimoje visuomet dirbo jos vyras, o dukra ir ji kurį laiką neturėjo darbo. Prieš pandemiją tėvai dukrai nupirko automobilį, reikia apmokėti ir jo draudimą, darbo rasti nepavyko, o svajonę studijuoti teatro ir muzikos vadybą Jungtinėje Karalystėje teko pakeisti darbu operacinėse.

„Ji pati turėjo mokėti savo draudimą, bet iš ko tai daryti, jei neturi jokių pajamų. Mums visada trūko žmonių medicinoje, slaugoje, elektrikų, santechnikų. Dabar darbo rinka visiškai keičiasi. Anksčiau tarsi buvome nuvertinę rankų darbą, bet dabar jis tapo gyvybiškai reikalingas. Mano dukra – visiškas to pavyzdys. Labai nustebau išgirdusi jos mintį – mokytis būti operacinės asistente“, – kalbėjo lietuvių bendruomenės pirmininkė.

LRT.lt pašnekovė sakė, kad nors šalyje ribojimai skelbiami kiekvieną savaitę, didelių pokyčių kol kas nesitikima, o griežtos taisyklės turėtų laikytis bent kurį laiką.

Gausėja vietos lietuvių gretos

Šioje šalyje oficialiai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 58 tūkst. lietuvių. Kaip pasakojo laikinas reikalų patikėtinis Vokietijoje Martynas Lukoševičius, praėjusiais metais, nepaisant COVID-19 pandemijos, šalyje padaugėjo net 2000 lietuvių. Nemažai tautiečių nuolat keliauja per Vokietiją ir tranzitu, todėl ambasada stengiasi paskutines su pandemija susijusias naujienas pateikti operatyviai.

Dabar atvykus į šalį reikia pasidaryti testą per dvi dienas ir tada dešimt dienų karantinuotis. Po penktos dienos galima sutrumpinti saviizoliaciją ir vėl atlikus testą. Tai neabejotinai paveikia ir čia dirbti atvykstančių tautiečių planus.

„Mes Lietuvoje dažnai galbūt nesuprantame, kad Vokietija yra federalinė valstybė. Čia politinių sprendimų priėmimas yra išdalintas tarp centrinių valdymo institucijų. Vokietijoje yra 16 žemių, kiekviena jų turi savo atskirą tvarką. Bendru lygiu nustatoma, kad, pavyzdžiui, reikia kaukių, taikyti karantiną, bet kiekviena žemė gali taikyti ir taiko atskirus ribojimus.

Labai konkrečiai galima patarti pasidomėti to regiono, į kurį vykstama, ribojimais ir taisyklėmis. Viskas priklauso nuo naujų užsikrėtimų skaičiaus per savaitę. Vokietijoje paprastai nauji reikalavimai skelbiami penktadienio vakarą, o įsigalioja sekmadienį. Lietuva dabar yra įtraukta į rizikingų regionų sąrašą, kaip ir bemaž visas likęs pasaulis“, – kalbėjo Lietuvos atstovas Vokietijoje.

Kadangi Vokietijoje visuomet gyveno daug lietuvių, kaip ir visada prieš atvykstant į ambasadą, reikia registruotis internetu. Konsulinis skyrius dirba įprastu grafiku.

M. Lukoševičius taip pat pažymėjo, kad Vokietijoje jau gyvenantiems ir oficialiai čia savo gyvenamąją vietą deklaravusiems lietuviams galioja bendra tvarka, kaip ir visiems vietos gyventojams. Tuo tarpu į šalį norintiems atvykti dėl darbo, verslo ar asmeniniais reikalais tautiečiams reikėtų nepamiršti ir galiojančių taisyklių bei kelionės tikslą patvirtinančių dokumentų.

Pastaruoju metu keliauti tiek į Vokietiją, tiek šalies viduje, jei nėra svarbios priežasties, nepatariama. Ambasada taip pat pažymi, kad apskrityse, kuriose infekcijos atvejų skaičius 100 000 gyventojų per 7 dienas viršys 200 atvejų ribą, judėti be svaraus pagrindo galima ne didesniu nei 15 km spinduliu nuo gyvenamosios vietos (judėjimą ribojančias priemones taiko šalies federalinės žemės).

„Nors dabar viskas nurimę, ši taisyklė lieka galioti. Kaip ir tai, kad keliauti po šalį reikėtų tik esant reikalui. Turistauti dabar negalima. Tačiau iškyla kita problema. Tarkim, lietuvis, kuriam reikia susitvarkyti reikalus, pavyzdžiui, registruoti pasą, iš Vakarų Vokietijos turi atvykti į Berlyne esančią ambasadą. Tai 600 km. Jis susiduria su tam tikrais sunkumais, nes jei jo apskritis, kur gyvena, neleidžia išvykti, reikia turėti dokumentą, ko jis nori išvykti. Tai yra svarbus reikalas ir su tuo ambasada visada gali padėti.

Kitas dalykas – kai atvyksti į Berlyną, reikės turbūt pernakvoti, o viešbučiai turistų nepriima, ne visi veikia. Tie, kurie veikia, prašo patvirtinimo, kad tikrai yra kažkoks reikalas. Priklauso nuo viešbučio griežtumo. Kai kurie jų prašo savarankiškai užpildyti blanką, įrodyti, ar tikrai verslo reikalais atvykstama. Kiti prašo popierinio patvirtinimo. Tai pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduria šiuo metu šalies viduje keliaujantys žmonės“, – kalbėjo LRT.lt pašnekovas.

Sienų kontrolė

Nors šiuo metu šalyje dėl COVID-19 viruso mutacijų įvesta sienų kontrolė regionuose, kurie ribojasi su Čekija ir Austrijos Tirolio provincija, visiško sienų uždarymo, koks buvo pavasarį, įvesti bent kol kas neketinama. Į šalį galima atvykti, tačiau egzistuoja tam tikri ribojimai jos viduje.

Kaip LRT.lt pasakojo M. Lukoševičius, problemų iš pradžių kilo dėl eilių įvedus neigiamo COVID-19 testo rezultato reikalavimą. Vėliau pranešta, kad tokį testo rezultatą reikia turėti jau atvykstant, ir pasienyje eilės pradėjo mažėti.

„Vokietijos sienos nėra uždarytos, nėra kontroliuojamos. Leidžiama atvykti, išvykti. Sienų kontrolė nevykdoma kiekvienam važiuojančiam, pavyzdžiui, per Lenkiją automobiliu, bet jei netyčia patikrintų, svarbu turėti dokumentus. Jei važiuojama tranzitu, taip pat svarbu įrodyti, kad yra tolimesni bilietai, lėktuvo bilietai, viešbučių rezervacijos.

Keičiantis sergamumui, keičiasi ir taisyklės. Ši situacija žmonėms kelia daugiausia įtampos ir nežinomybės. Niekas nėra planuojama savaitei į priekį. Reikia nuolat sekti informaciją, kaip ir mums ambasadoje. Pirmas patarimas – sekti kiekvienos dienos informaciją ir žinoti, kad ji gali greitai pasikeisti“, – sakė jis.

Šiuo metu įvestos sugriežtintos pandemijos valdymo priemonės galioja iki kovo 7 dienos. Šalyje vis dar uždaryti viešbučiai, maitinimo įstaigos, užeigos, barai, teatrai, koncertų salės, sporto klubai, baseinai ir kt. Veikia tik maisto prekių parduotuvės, o maistą galima pasiimti tik išsinešti. Tiesa, nuo kitos savaitės galės atsidaryti kirpyklos, o rekomendacija dirbti nuotoliniu būdu išlieka galioti iki kovo vidurio.

Vokietijoje taip pat privalomas medicininių kaukių (chirurginių arba virusus filtruojančių kaukių, atitinkančių KN95 ir FFP2 standartus) dėvėjimas viešajame transporte ir mažmeninėje prekyboje.

Paskutiniais duomenimis, Vokietijoje iš viso užfiksuota 2 429 789 ligos atvejai ir 70 156 mirtys nuo COVID-19.