Aktualijos

2021.02.22 12:17

Dalis šauktinių sąraše atsidūrusių užsienio lietuvių apie tokią prievolę nebūna girdėję: kas gresia už tarnybos vengimą?

LRT PLIUS laida „Širdyje lietuvis“, LRT.lt2021.02.22 12:17

Į privalomąją karo tarnybą šaukiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų amžiaus, turintys Lietuvos pasą. Neretai tokiame sąraše atsiduria ir svetur gyvenančių tautiečių. LRT PLIUS laida „Širdyje lietuvis“ aiškinosi, kaip į privalomąją karinę tarnybą žvelgia užsienyje gyvenantys jaunuoliai, kokios priežastys leidžia atidėti tarnybą vėlesniam laikui ir kas laukia tų, kurie nereaguoja į gautą šaukimą.

Anglijoje gyvenantis Algirdas Balzekas taip pat atsidūrė šauktinių sąrašuose. „Iš pradžių galvojau gal neiti, paskui tėvas kažkaip įkalbino ir nusprendžiau ateiti“, – LRT PLIUS laidai „Širdyje lietuvis“ sako pašnekovas.

Jau atsidūrusiems šauktinių sąrašuose tarnybos laiką galima pasirinkti. Pasirinkti galima ir vietą.

Į Lietuvą Enriki sugrąžino pareiga tėvynei: savo pavardę rado šauktinių sąraše

„Nuėjau į prievolės tašką Vilniuj, viską susižinojau, davė sąrašą batalionų, šalia Algirdo buvo parašyta „sunkiausia“ ir tada nusprendžiau į Algirdą ateiti“, – pasakoja A. Balzekas.

Po 7-erių metų gyvenimo Vokietijoje privalomoji karo tarnyba Lietuvoje į tėvynę sugrąžino ir Enriki Govkelevičių. „Man apie tai draugas papasakojo, aš net nežinojau apie tai, bet labai norėjau pabandyti tarnauti Lietuvos kariuomenėj. Tai dėl to iškart sutikau ir atvažiavau čia“, – mintimis dalijasi vaikinas.

Jaunesnysis eilinis pripažįsta, kad iš pradžių buvo labai sunku. Tvarka kariuomenėje kitokia, o ir fizinių išbandymų netrūksta. Tačiau po 6 mėnesių Gedimino štabo batalione jis jau drąsiai sako – buvo verta.

„Visiems reikėtų tai išbandyti, nes tai yra labai įdomu, daug sužinai ir daug išmoksti“, – patikina šauktinis.

Atsiliepti privalo visi

Šiais metais į karo prievolininkų sąrašus įtraukti daugiau nei 38 tūkstančiai jaunuolių. Nors tarnauti į po visą Lietuvą išsidėsčiusius dalinius bus pašaukta vos dešimtadalis sąraše esančių Lietuvos piliečių, susisiekti su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba privalo visi. Tarnyba skaičiuoja, kad penktadalis įrašytų į šį sąrašą vaikinų gyvena ne Lietuvoje, tačiau tai nieko nekeičia.

„Visi karo prievolininkai piliečiai ir visiems teisės aktai vienodai taikomi, nesvarbu, kur yra deklaravę gyvenamąją vietą ar kur yra fiziškai apsistoję. Karo prievolininkų pareigos yra visiems vienodos ir jie privalo jas vykdyti“, – aiškina Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

Atvykti į tarnybos skyrius privaloma iki nustatytos datos. Tarnyba pripažįsta, kad tokių atvejų kaip Enriki, kai užsienyje gyvenantys lietuviai net nežino, kad gali atsidurti sąraše, – ne vienas. Patys pasaulio lietuviai sako, kad viskas priklauso nuo šeimos.

Pavyzdžiui, Airijoje gyvenančios lietuvės Donatos Simonaitienės sūnus taip pat atsidūrė šauktinių sąraše. Tačiau šeimai tai nebuvo netikėta. Sako, klausimo net nekilo, ar reikėtų tarnauti. Sprendžia tik kada.

„Jeigu vaikas buvo auginamas lietuviška dvasia ir jeigu šeima domisi Lietuvos gyvenimu, žino visas teises ir pareigas, susijusias su Lietuvos pilietybe, tai tada ir reakcija yra labai normali ir paprasta. Jeigu šeima yra nutolusi nuo Lietuvos, nesidomi Lietuvos naujienomis ir stengiasi pamiršti apie savo šaknis, tuomet ji yra labai neigiama ir žmonėms yra sunku suvokti, kodėl daugelį metų pragyvenęs užsienyje turi vykti į Lietuvą ir atlikti karinę tarnybą.

Didelis pliusas yra vaikams, kurie lanko lituanistines mokyklas. Mūsų mokyklose tikrai į daugumą programų yra įtrauktas pilietiškumo ugdymas, apie tai mes su vaikais kalbame ir diskutuojame, nepamirškime, kad vaikams yra labai svarbu žinoti, kodėl jie daro kažką: kodėl lankau lituanistinę mokyklą, kodėl turiu eiti ir atlikti karinę tarnybą. Jeigu jaunuoliui atsakyta į šituos klausimus ir jeigu jie yra aiškūs, tada ir tas noras ar nenoras labai aiškiai išryškėja“, – komentuoja D. Simonaitienė.

Tarnybą galima atidėti

Tačiau pasislėpti nuo tarnybos nepavyks. Nors kiekvienam šauktiniui pagal sąrašą niekas neskambina, tų, kurie nesusisiekia patys, ieško.

„Tas žodis „vengimas“ įvairiai traktuojamas. Vieni galvoja, kad jeigu nepaskambinsiu, neateisiu, tai mane pamirš. Iš tikrųjų taip nėra. Jeigu kažkas pamiršo, nepasižymėjo, tai suprantama, tačiau už neatvykimą ir karo prievolės pareigų nevykdymą yra numatyta atsakomybė, ar Lietuvoje, ar iš užsienio – ta atsakomybė taikoma visiems vienodai“, – teigia A. Balčiūnas.

Priežasčių, kodėl tarnybą galima atidėti, gali būti įvairių ir įstatymas jas numato. Vien šiais metais teisme nagrinėjamos 2 bylos, kuriose skundžiamas sprendimas tarnybos neatidėti. Praėjusiais metais tokių bylų buvo penkiolika.

„Įstatymas įvardija tą priežastį, dėl kurios kilo ginčai: kaip neproporcinga žala žmogaus asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu tarnyba būtų atliekama kitu laiku, atidedant. Turi būti visos sąlygos, turi būti ne menama, o įrodymais pagrįsta žala, taip pat turi būti įrodymai, kad tos žalos galima išvengti atidedant. Tai nėra atleidimas nuo tarnybos, tai yra tarnybos atidėjimas vėlesniam laikui“, – aiškina Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius priduria, kad būna daug karo prievolininkų, kurie studijuoja užsienyje. Tokiu atveju bendra tvarka tarnybą galima atidėti. Tiesa, paprastai užsienyje gyvenantys lietuviai tarnybą atidėti prašo dėl asmeninių ir finansinių priežasčių. Nurodo jų ne vieną.

„Asmeninės būna tokios, kad tai sutrukdys jų asmeniniams santykiams, sutrukdys pasirūpinti šeimos nariais ar kitais artimaisiais. Finansinės priežastys susijusios su darbo netekimu, prisiimtais įsipareigojimais, sutartimis, kurias jie yra sudarę iki tol“, – vardija B. Martišienė.

Ar priežastys pakankamos, sprendžia Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, Krašto apsaugos ministerija, o vėliau ir teismas. Šis pastebi, kad pasitaiko ir neįprastų atvejų.

„Nurodė, kad negali atlikti privalomosios pradinės karo prievolės todėl, kad nemoka lietuviškai. Dėl to, kad jis buvo išvežtas vaikystėje iš Lietuvos, tai šiuo atveju teismas nagrinėdamas bylą prašė pateikti įrodymus, kad asmuo mokosi lietuvių kalbos ir ketina šią problemą artimiausiu metu išspręsti, kad atidėjus tarnybą vėliau šios priežastys išnyks ir šios žalos jis nebepatirs“,– pasakoja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja.

Pasaulio lietuviai tikina, kad tokios priežastys nestebina. Kalbos barjeras kai kuriems jaunuoliams gali tapti rimtu iššūkiu. O ir kiti žemiški dalykai prieš išvykstant kelia nerimą.

„Kyla klausimas, ar mano kalbos žinios yra pakankamos, ar aš viską suprasiu, galbūt reikės daug rašyti ir galbūt negalėsiu visko užrašyti – tai yra tokių komunikacijos iššūkių. Taip pat tokie iššūkiai kaip oro sąlygos, jeigu jaunuolis auga šalyje, kur nėra žiemos, tik pavasaris ir ruduo, kaip pas mus Airijoje. Kyla klausimas, jeigu tarnausiu žiemą, ar bus labai labai šalta“, – sako šauktinio mama D. Simonaitienė.

Dvejonės, kada tarnauti kariuomenėje, priklauso ir nuo šalies, kurioje jaunuolis gyvena. Pavyzdžiui, lietuvio situacija Europos Sąjungoje ir JAV gali gerokai skirtis.

„Čia mokslas universitetuose, koledžuose yra labai brangus, gali kainuoti iki 80 tūkstančių dolerių per metus. Jaunuolis, kuris įstojo į universitetą, ėmė paskolą, turi grąžinti kartais net daugiau nei 200 tūkstančių dolerių. Ir kai neturi galimybės iš karto baigęs universitetą eiti ir pradėti dirbti, įgauti praktikos <...>, kai negali pasinaudoti tuo pirminiu impulsu, kaip tavo visi kiti kolegos, metų tarpas gali labai išbalansuoti tas galimybes“, – dėsto Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, JAV gyvenantis Rimvydas Baltaduonis.

Besislapstantiems gresia bauda arba kalėjimas iki 3 metų

Prieš tarnybą kiekvienas pašauktas jaunuolis turi atvykti užsiregistruoti, vėliau Karo medicinos tarnyboje pasitikrinti sveikatą. Kiekvieno tokio atvykimo išlaidos kompensuojamos.

„Tie, kurie vyksta iš užsienio, ES šalių kompensuojamas transportas skrendant lėktuvu iki 102 eurų į vieną pusę, o jeigu vykstama ne iš ES – iki 400 eurų į vieną pusę“, – nurodo A. Balčiūnas.

Tarnyba pripažįsta, daug dažniau tenka ieškoti būtent užsienyje gyvenančių į tarnybą pašauktų lietuvių. O paieška prasideda, jei jaunuolis su tarnyba nesusisiekia per nustatytą laiką. Tada jam jau siunčiamas laiškas.

„Jeigu nepavyksta surasti po pirmo, antro bandymo, tada jie yra keliami į ieškomų asmenų registrą ir tada jau įsitraukia kitos institucijos, kurios, vykdydamos savo pareigas, pavyzdžiui, kelių policija arba pasienio tarnybos, karo prievolininkui atėjus dėl kažkokių priežasčių, matys jį sistemoje“, – komentuoja Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius.

Tokiame registre jaunuolis ir lieka, net jei tarnybai jo surasti nepavyksta per metus ar pusantrų. Už sąmoningą slapstymąsi nuo karo prievolės gresia net baudžiamoji atsakomybė – bauda arba kalėjimas iki trejų metų.

„Baudos sumokėjimas neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų vykdymo, bauda paskiriama už kažką, bet tolimesnės procedūros privalo būti vykdomos“, – teigia A. Balčiūnas.