Aktualijos

2021.01.26 18:55

Užsienio lietuvius papiktino siūlymas leisti atkurti pilietybę tik atvykus į Lietuvą, ministerija pripažino: įsivėlė klaida

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2021.01.26 18:55

Pirmadienį pasirodžiusi žinia apie Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymą leisti išeivių iš Lietuvos palikuonims atkurti Lietuvos pilietybę su sąlyga, kad jie atvyks į Lietuvą ir prašymą pateiks fiziškai Migracijos departamente, sukėlė diskusijas tarp užsienyje gyvenančių lietuvių. Antradienį paaiškėjo, jog toks siūlymas buvo „biurokratinė klaida“.

Kaip pirmadienį pranešė BNS, URM pateikė siūlymą leisti išeivių iš Lietuvos palikuonims atkuri Lietuvos pilietybę, tik jei jie pateiks prašymą Migracijos departamentui fiziškai atvykę į šalį.

Ministerija tai siūlo Vyriausybei svarstyti kartu su Migracijos departamento teikiamais pilietybės dokumentų rengimo tvarkos pakeitimais, motyvuodama, kad taip Pietų Amerikoje ar Afrikoje gyvenantys išeivių iš Lietuvos palikuonys būtų skatinami „atkurti, užmegzti ir puoselėti ryšius su valstybe“. Skelbta, kad tokiai idėjai pritaria ir Migracijos departamentas.

Siūlyme taip pat remiamasi Pietų Amerikoje ir Afrikoje dirbančių konsulinių pareigūnų pastebėjimais, jog Lietuvos Respublikos pilietybę atkurti norintys asmenys labai dažnai prisipažįsta, kad nėra buvę Lietuvoje, neplanuoja į ją vykti ir šalimi nesidomi, o pagrindinė paskata atkurti pilietybę ir gauti lietuvišką pasą yra susijusi su jo teikiamomis privilegijomis: galimybe keliauti į užsienio valstybes ir jose įsikurti, taip pat pigesnėmis studijomis Vakarų Europoje.

Be to, kaip dėstoma siūlyme, Pietų Amerikoje gyvenantys mišrių emigrantų šeimų palikuonys, turintys teisę atkurti kelių valstybių, dažniausiai Portugalijos, Ispanijos, Italijos, pilietybę, Lietuvos pilietybę renkasi dėl gerokai mažesnių pilietybės atkūrimo kaštų ir greitesnio proceso.

„Turėdami tikslą paskatinti Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prašymus teikiančius asmenis – vėlesnių (antros, trečios, ketvirtos kartos) emigrantų kartų palikuonis atkurti, užmegzti ir puoselėti ryšius su valstybe, kurios pilietybės pageidauja, pakartotinai siūlytume nustatyti pilietybės atkūrimo prašymų priėmimą tik Migracijos departamente, kaip tai daro kitos didelę emigraciją patyrusios Europos valstybės.

Manytume, kad būtų racionalu ir pagrįsta nustatyti reikalavimą asmenims, norintiems atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, atvykti į Lietuvą, – tokia prievolė potencialiam piliečiui suteiktų galimybę susipažinti su Lietuva, jos istorija ir kultūra, galbūt paskatintų dalyvauti užsienio lietuvių bendruomenės veikloje. Manytume, kad tokia nuostata kartu būtų tinkama pagarbos Lietuvos Respublikos pilietybės institutui išraiška“, – siūlyme dėsto ministerija.

Sukėlė nerimą tarp užsienio lietuvių

Žinia apie siūlomą prievolę dėl pilietybės atkūrimo vykti į Lietuvą sukėlė pasipiktinimą tarp užsienio lietuvių. Socialiniuose tinkluose sujudę tautiečiai dalijosi pastebėjimais, kad ne kiekvienas turi galimybę atvykti į Lietuvą, kiti kėlė klausimą, ar tokia tvarka galiotų tik siūlyme minimoje Pietų Amerikoje ir Afrikoje gyvenantiems lietuvių palikuonims, ar ir kitose šalyse įsikūrusiems asmenims, įžvelgė diskriminacijos ženklų minėtuose žemynuose gyvenančių asmenų atžvilgiu.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke patvirtino, kad žinia iš tiesų sukėlė sujudimą tarp užsienyje gyvenančių tautiečių, ji pati sako gavusi ne vieną laišką su klausimais apie minėtą idėją. „Nebuvo pakankamai paaiškinta. Buvo bendru bruožu pasakyta, kad visi turėsite privalomai atvykti į Lietuvą. Tuo labiau, kad pasaulyje yra pandemija, yra neaišku, kada žmonės galės keliauti, neaišku, kokie bus kelionių kaštai. Žinoma, kad žmonės sunerimo“, – komentuoja D. Henke.

Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į dar vieną probleminį aspektą – Pietų Amerikoje bei Afrikoje gyvenančių palikuonių išskyrimą. Anot jos, iš tiesų yra nemažai asmenų, kurie atkuria Lietuvos pilietybę tik dėl savo asmeninių sumetimų, nežinodami nieko apie Lietuvą ir ja nesidomėdami.

„Siūlome, kad reikėtų Pilietybės atkūrimo įstatymą papildyti keliais aspektais, kad tie žmonės, kurie planuoja atkurti Lietuvos pilietybę, susipažintų bent jau su tose valstybėse esančiomis lietuvių bendruomenėmis, kad bent jau prisidėtų prie jų veiklos“, – komentuoja pašnekovė.

Vis dėlto D. Henke pažymi, jog sprendimas išskirti Pietų Amerikoje bei Afrikoje gyvenančius lietuvių palikuonis nėra teisingas aktyviai lietuvybę puoselėjančių žmonių atžvilgiu.

„Pietų Amerikoje, 8 valstybėse, yra lietuvių bendruomenės. Niekas neatkreipia dėmesio, kad tarp tų pilietybę atkuriančių žmonių yra ir labai aktyvių, kurie žino, kur Lietuva, kurie bando mokytis kalbos, ten veikia ir lituanistinės mokyklos. Tie žmonės jautėsi įskaudinti. <...>

Gaila, kad pasitaiko atvejų, kai pasinaudojama Pilietybės įstatymu ir žmonės atkuria pilietybę ieškodami Europos Sąjungos privilegijų, nors nieko nežino apie Lietuvą, bet tikrai negalima visko sudėti į krūvą, reikia labai diferencijuotai žiūrėti“, – sako PLB pirmininkė.

Siūlymą vadina biurokratine klaida

Reaguodama į situaciją antradienį URM išleido pranešimą, kuriame nurodė, jog žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija dėl ministerijos teikto darbinio pasiūlymo Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) buvo netiksli.

Kaip rašoma pranešime, URM nesiūlo įtvirtinti privalomos tvarkos besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės vykti teikti dokumentus į Lietuvą, o pasiūlymo esmė yra susijusi su visiškai naujai formuojama ir ateityje įgyvendinama dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pateikimo procedūra.

„URM siūlo, kad asmuo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, pranešimą, prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, taip pat prašymą išduoti ar pakeisti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą ir prašymą išduoti ar pakeisti lietuvių kilmės pažymėjimą turės užpildyti lietuvių arba anglų kalba per Migracijos departamento diegiamą Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) ir prie jo pridėti prašymą pagrindžiančius dokumentus.

O asmuo į konsulinę įstaigą pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir jį pagrindžiančių dokumentų originalus atvyktų tik gavęs Migracijos departamento patvirtinimą, kad per MIGRIS teikiamas prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai yra priimtini. Tokiu būdu būtų išvengiama papildomo susirašinėjimo tarp Migracijos departamento ir konsulinių įstaigų, o asmenims nereikėtų pakartotinai vykti į konsulinę įstaigą pateikti papildomų dokumentų ir patirti papildomų išlaidų“, – rašoma URM pranešime.

Tiesa, kodėl siūlyme kalbama apie Pietų Amerikoje ir Afrikoje gyvenančius lietuvių palikuonis ir prievolę atvykti į Lietuvą, norint atkurti pilietybę, nenurodoma. Vis dėlto antradienį vykusio Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) reikalų komisijos posėdyje paaiškėjo, kad minėtas siūlymas buvo biurokratinė klaida. Situaciją posėdžio metu paaiškino URM viceministras Egidijus Meilūnas.

„Toks pirmas raštas iš URM išėjo dar prie buvusios Vyrausybės, praėjusių metų gegužės mėnesį. <..> Buvo toks matymas, kad padaugėjus prašymų dėl pilietybės atkūrimo kai kuriuose pasaulio regionuose – Afrikoje ar Lotynų Amerikoje – buvo sumanyta galbūt tokiu būdu paraginti mūsų tautiečius, kurie atkuria pilietybę, visgi apsilankyti Lietuvoje. Bet mano nuomone ir naujos ministerijos politinės komandos nuomone, prievarta mielas nebūsi. Ir iš tikrųjų man tai šiek tiek priminė sovietmečio mąstymą, kai žmogus, norėdamas realizuoti savo teisę, dar turėdavai kažką per prievartą padaryti.

Tai mes pakėlėme visą bylą. Rengiant tam tikrus dokumentus, deja, šita klaida, šitas matymas buvo pakartotas ir neseniai sausio mėnesį išėjusiam rašte iš Migracijos departamento ir mūsų ministerijos, bet noriu jus užtikrinti, kad čia buvo biurokratinė klaida“, – aiškino E. Meilūnas.

Netrukus pasirodė ir oficialus URM patikslinimas. „Užsienio reikalų ministerija tikslina informaciją dėl LR pilietybę atkurti siekiančių asmenų dokumentų pateikimo – jiems vykti į Lietuvą priduoti dokumentų nebus būtina. Šiandien ministerija persiuntė Migracijos departamentui prie LR VRM raštą, kuriame pabrėžiama, kad atvykimas į Migracijos departamentą asmeniškai pilietybės atkūrimo klausimu turi būti ne prievolė, bet galimybė.

Asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos pilietybę ir siekiantys tai padaryti, galės ir toliau pasirinkti jiems patogesnį būdą pateikti atitinkamus dokumentus – arba atvykę į Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, arba tiesiogiai Migracijos departamente. URM teikiamais pasiūlymais, siekiama sumažinti asmenims tenkančias laiko ir finansines išlaidas“, – rašė ministerija.

Pagal Pilietybės įstatymą, atkurti Lietuvos pilietybę turi teisę ją iki 1940-ųjų birželio 15-osios turėję asmenys, jų palikuonys, taip pat asmenys, iki 1940 metų birželio 15 dienos turėję Lietuvos pilietybę ir iki 1990 metų kovo 11 dienos ištremti ar išvykę iš Lietuvos bei jų palikuonys.

Populiariausi