Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir visi 14 ministrų jau pasirengę pradėti eiti pareigas. Penktadienį Seimas surengtame neeiliniame posėdyje pritarė I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programai ir patvirtino ministrų kabinetą. Jis tame pačiame posėdyje ir prisiekė. LRT.lt trumpai pristato naujuosius ministrus.
Devynis iš jų delegavo konservatyvi TS-LKD partija, tris pasiūlė liberalioji Laisvės partija ir du – Liberalų sąjūdis.
Aštuoni vyrai ir šešios moterys. Devyni yra jaunesni nei 40 metų, du iš jų – iki 35 metų. Tik du anksčiau yra ėję analogiškas pareigas.
Štai kaip atrodys ministrės pirmininkės I. Šimonytės Vyriausybė:
Gintarė Skaistė – finansų ministrė
Finansų ministras yra šalies piniginės saugotojas, turintis rūpintis, kaip finansuoti Vyriausybės planus ir nuolat juos kontroliuoti, kad neprarastų ryšio su fiskaline tikrove.
Dėl šios priežasties į šį postą paprastai siūlomas žmogus iš premjero partijos, kurio vizijos atitinka partijos liniją, tuo labiau kad pati I. Šimonytė yra ekonomistė ir buvusi finansų ministrė.
39-erių Gintarė Skaistė yra įgijusi ekonomikos mokslų daktaro laipsnį, dirbusi Kauno miesto taryboje, o 2016 metais buvo pirmą kartą išrinkta į Seimą kartu su TS-LKD partija.
Tačiau visa šalis apie ją sužinojo dar 2013-aisiais, kai būsimoji ministrė buvo sustabdyta neblaivi prie vairo. Šis incidentas G. Skaistei kainavo laikiną vairuotojo teisių praradimą ir nemenką baudą.
Po G. Skaistės susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda šio atstovas teigė, kad būsima finansų ministrė „turės atsakyti į visus visuomenėje kylančius klausimus dėl reputacijos“.
Nauja valdančioji koalicija ir naujoji Vyriausybė ypač kritiškai vertina 2021 metų valstybės biudžeto projektą, paveldėtą iš pirmtakų, ir teigia, kad jame nepakankamai įvertintas deficitas, nenumatytas visų planuojamų išlaidų finansavimas.
Todėl G. Skaistei teks neatidėliotina užduotis sutvarkyti Vyriausybės finansus ir subalansuoti ambicijas gerinti viešąsias paslaugas su įsipareigojimais nedidinti mokesčių naštos.
Aušrinė Armonaitė – ekonomikos ir inovacijų ministrė
Liberaliosios Laisvės partijos lyderė 31 metų Aušrinė Armonaitė yra jauniausia ministrų kabineto narė.
A. Armonaitė, sulaukusi pripažinimo už tai, kad atvedė naujai įsikūrusią partiją į pergalę – jos sėkmė nustebino daugelį, – turės nemažą įtaką Vyriausybėje ir, tikimasi, imsis įgyvendinti verslui palankią politiką: mažinti reguliavimą, parūpinti paramą verslui, skatinti skaitmeninimą ir pakelti Lietuvą į 20-ą Pasaulinio inovacijų indekso poziciją.
Anot prezidento atstovo, susitikimo metu A. Armonaitė šalies vadovui padarė gerą įspūdį. „Pokalbyje matėsi, kad ji turi daug energijos, užsidegimo ir motyvacijos įgyvendinti pokyčius, aptartus per šiandienos susitikimą“, – teigė jis.
Simonas Gentvilas – aplinkos ministras
Vienas iš dviejų Liberalų sąjūdžio deleguotų ministrų 36-erių Simonas Gentvilas vertinamas bene prieštaringiausiai – aplinkosaugos grupės nuogąstauja, kad jis pirmenybę teiks verslo interesams, o ne aplinkosaugai.
„Miškas – ne nafta, kuri gali pagulėti, kol kada nors bus išsiurbta“, – rašė jis savo feisbuko paskyroje aiškindamas, kad Lietuva turėtų intensyviau kirsti miškus.
Peticiją prieš S. Gentvilo paskyrimą pasirašė daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, nors jis pats tvirtino, kad „man aplinkosauga yra prioritetas“.
Atrodo, kad jam pavyko tuo įtikinti tiek ministrę pirmininkę I. Šimonytę, tiek prezidentą G. Nausėdą. „Kandidatas yra profesiškai pasiruošęs eiti šias pareigas, tačiau labai svarbu, kad jis turi įtikinti tą visuomenės dalį, kuri nėra patenkinta (situacija – LRT.lt) aplinkos apsaugos srityje“, – po būsimo ministro susitikimo su prezidentu sakė pastarojo atstovas.
Dainius Kreivys – energetikos ministras
50 metų Dainius Kreivys yra patyręs politikas, turintis šiokį tokį bagažą. Ankstesnėje ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje konservatorių Vyriausybėje ūkio ministro pareigas ėjęs D. Kreivys 2011 metais buvo priverstas atsistatydinti dėl interesų konflikto skirstant ES finansavimą mokykloms.
Po kelerių metų versle ir nesėkmingo bandymo 2019-aisiais tapti Vilniaus meru D. Kreivys grįžta į Vyriausybę ir sako, kad svarbiausi su energetika susiję Lietuvos prioritetai yra boikotuoti Baltarusijos atominėje elektrinėje gaminamą elektrą, užtikrinti šalies elektros tinklo sinchronizaciją su Europos tinklu ir plėsti šalies energijos gamybos pajėgumus.
Po susitikimo su kandidatu prezidentas buvo gana lakoniškas – jo atstovas tepasakė, kad juodu kalbėjo apie D. Kreivio pasiryžimą vengti interesų konfliktų.
Evelina Dobrovolska – teisingumo ministrė
Laisvės partijai delegavus 32 metų Eveliną Dobrovolską tapti teisingumo ministre, iki pat pabaigos išliko intriga, ar prezidentas patvirtins jos kandidatūrą, ypač dėl politinės patirties trūkumo.
Teisę baigusi E. Dobrovolska dirbo su nevyriausybinėmis organizacijomis LGBTQ+ asmenų ir etninių mažumų teisių klausimais. Lenkų kilmės E. Dobrovolska sakė esanti pasiryžusi išspręsti įsisenėjusią ir aklavietėje atsidūrusią lenkiškų asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių pasuose problemą.
Greičiausiai jai taip pat teks vadovauti rengiant tos pačios lyties civilinės partnerystės įstatymo projektą, kuris būtų priimtinas tiek liberalams, tiek konservatoriams.
Po susitikimo su prezidentu E. Dobrovolska buvo apibūdinta kaip drąsi, ryžtinga ir pasirengusi įgyvendinti Teisingumo ministerijai svarbius pokyčius.
„Pagrindinis klausimas, kuris kilo prezidentui pokalbio metu, – ar ji vis dėlto turėtų pakankamai patirties įgyvendinti šiuos pokyčius ir ar turėtų pakankamą autoritetą teisininkų bendruomenėje“, – sakė G. Nausėdos atstovas.
Arūnas Dulkys – sveikatos apsaugos ministras
48-erių Arūnas Dulkys buvo dar vienas rizikingas kandidatas, šį kartą pasiūlytas konservatorių. Partijai nepriklausantis ir su medicina nieko bendro neturintis A. Dulkys buvo vertinamas kaip netikėtas kandidatas perimti vadovavimą Sveikatos apsaugos ministerijai vidury koronaviruso sukeltos krizės.
Be to, visai neseniai prezidento iniciatyva jis buvo atleistas iš valstybės kontrolieriaus pareigų, todėl nebuvo aišku, ar šį kartą G. Nausėdai įtiks jo kandidatūra.
„Ši ministerija, kuri lyderiauja sprendžiant šią krizę, reikalauja vadovo, kuris turėtų stiprius krizės valdymo ir pokyčių įgyvendinimo įgūdžius, tokią patirtį. Sprendimus reikia priimti greitai, ryžtingai ir efektyviai“, – po susitikimo su A. Dulkiu kalbėjo prezidento atstovas, tačiau nepasakė, ar, prezidento nuomone, kandidatas jų turi.
Vis dėlto manoma, kad ministrė pirmininkė I. Šimonytė laidavo už A. Dulkį ir jo sugebėjimus išvesti šalį iš krizės.
Gabrielius Landsbergis – užsienio reikalų ministras
TS-LKD lyderis 38 metų Gabrielius Landsbergis savo ambicijas naujojoje Vyriausybėje išlaikė paslaptyje iki pat paskutinės minutės, atsisakydamas aptarti, į kurį postą krypsta jo akys, ir tvirtindamas, kad neketina siekti ministro portfelio.
Anksčiau pats dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje, G. Landsbergis turi tarptautinės politikos patirties ir iš neilgos savo kadencijos Europos Parlamente.
Lietuvos užsienio politikos prioritetai yra gana stabilūs, o G. Landsbergio kandidatūra pakeisti poste Liną Linkevičių taip pat daug ginčų nekelia.
Arvydas Anušauskas – krašto apsaugos ministras
57 metų Arvydas Anušauskas yra profesionalus istorikas ir daugiau nei 20 knygų autorius. Nuo 2008 metų į Seimą renkamas TS-LKD narys visų kadencijų metu dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Pasak G. Nausėdos atstovo spaudai, prezidentui įspūdį padarė ilgametė A. Anušausko patirtis nacionalinio saugumo srityje, jis gyrė kandidatą už patriotiškumą.
A. Anušauskas teigė sieksiantis įgyvendinti ambicingą politiką: išplėsti privalomąją karo tarnybą, padidinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. ir tartis su JAV dėl nuolatinio karių dislokavimo Lietuvoje.
Kalbėdamas apie asmeninius tikslus, jis pažadėjo patobulinti anglų kalbos žinias.
Agnė Bilotaitė – vidaus reikalų ministrė
Iš Klaipėdos kilusi konservatorė 38 metų Agnė Bilotaitė į parlamentą renkama nuo 2008-ųjų.
„Prezidentas atkreipė dėmesį, kad galbūt ne į visas sritis kandidatė yra labai įsigilinusi, tačiau tai įveikiama, matant jos motyvaciją ir nusiteikimą“, – taip pagrindinius A. Bilotaitės susitikimo su šalies vadovu akcentus sudėliojo prezidento atstovas.
Jurgita Šiugždinienė – švietimo, mokslo ir sporto ministrė
Turint omenyje, kad švietimo reforma yra vienas svarbiausių naujosios Vyriausybės prioritetų, 48 metų Jurgitos Šiugždinienės laukia rimti iššūkiai.
Buvusi Kauno technologijos universiteto rektorė taip pat dirbo ankstesnio konservatorių premjero A. Kubiliaus Vyriausybėje ir vienus metus buvo Kauno miesto tarybos narė.
Monika Navickienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrė
Dar viena kiek mažiau žinoma konservatorė – 39 metų Monika Navickienė. Seime ji dirba nuo 2016-ųjų.
„Kandidatė demonstruoja ryžtą mažinti santykinį skurdą, daug dėmesio skirti socialinėms paslaugoms, kurių lygis ir kokybė šiuo metu netenkina“, – po M. Navickienės susitikimo su valstybės vadovu sakė prezidento atstovas.
Simonas Kairys – kultūros ministras
36 metų politikas iš Kauno nuo 2008-ųjų yra Liberalų sąjūdžio narys. 2011 metais S. Kairys buvo išrinktas į Kauno miesto tarybą ir ėjo mero pavaduotojo pareigas. Tačiau 2019-aisiais į miesto tarybą perrinktas nebuvo, dirbo mero Visvaldo Matijošaičio patarėju kultūros klausimais.
Spalį vykusiuose rinkimuose S. Kairys, kuris, kaip iš pradžių manyta, gali užimti ekonomikos ar energetikos ministro postą, nebuvo išrinktas ir į šalies parlamentą.
G. Nausėda atkreipė dėmesį į S. Kairio patirties stoką nacionalinėje politikoje ir, jo atstovo žodžiais tariant, manė, kad „kandidatas turėtų sustiprinti savo ilgalaikę viziją kultūros sektoriuje“.
Marius Skuodis – susisiekimo ministras
Prezidentui atmetus pirmąjį pretendentą į susisiekimo ministrus Kasparą Adomaitį, Laisvės partija paskutinę minutę pasiūlė 35 metų Marių Skuodį.
Šiuo metu ekonomikos viceministro pareigas einantis M. Skuodis yra įgijęs politikos mokslų daktaro laipsnį, dirbo Lietuvos banke, dėstė Vilniaus universitete.
Kęstutis Navickas – žemės ūkio ministras
Dar viena paskutinės minutės rokiruotė – prezidentui atmetus Dalios Miniataitės kandidatūrą, TS-LKD į žemės ūkio ministrus pasiūlė 50-metį Kęstutį Navicką.
2016–2018 metais K. Navickas dirbo aplinkos ministru kadenciją baigusioje Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje, tačiau buvo atleistas po jos pertvarkos ir pareiškė nebematantis galimybių dirbti toliau.
