LRT ieško sprendimų
Lietuvos vėliavos

Aktualijos

2020.12.02 05:30

Į Lietuvą iš emigravusių tautiečių plaukia ne tik perlaidos, bet ir stambi parama: rengiamuose aukcionuose surenka tūkstančius eurų

Domantė Platūkytė, Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2020.12.02 05:30

Prie lietuvių gerovės stipriai prisideda ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Užsienio lietuviai organizuoja didžiulius aukcionus, o juose už kelis tūkstančius parduodami tortai, vyksta specialios čiuožimo programos. Lietuviai neslepia – kartais aukcione už dešimtis kartų didesnę sumą nusiperka ir savo atsineštą kepuraitę. Kol vieni išskiria aukcionus, kiti įsitikinę, kad geriausias paramos rinkimo būdas – įvairūs renginiai ir koncertai.

Nors įvairių aukcionų ir renginių metu surenkama tūkstančiai ar net šimtai tūkstančių dolerių ar eurų, pašnekovai neslepia susiduriantys su sunkumais – organizuojant įvairius renginius sunku rasti tinkamas patalpas, o kiekvienais metais žmonės aukoja vis menkiau.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, gerus darbus norisi daryti vis labiau. Todėl šį kartą „LRT ieško sprendimų“ komanda žvelgia į labdaros organizacijas ir analizuoja, kaip jos tvarkosi su finansais bei kas joms padeda pritraukti daugiau paramos, taip pat aiškinasi, kaip mes visi galime prisidėti prie pagalbos smulkiesiems verslininkams ir kiek tai efektyvu, gilinasi, kaip paramą renka užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai.

Taip pat skaitykite

Televizijos reportažą žiūrėkite ČIA, radijo reportažo klausykite ČIA, o ketvirtadienį klausykitės apibendrinamosios diskusijos LRT radijo laidoje „10–12“.

Aukcionai surenka dešimtis tūkstančių dolerių

Mugės, parduodami sportininkų rūbai ir aukcionai, surenkantys dešimtis tūkstančių dolerių, – tokiais būdais prie Lietuvos gerovės prisideda JAV gyvenantys lietuviai. JAV lietuvių įkurtas fondas „Chicago Mothers Foundation“ (Čikagos mamų fondas) nuo 2014 metų Lietuvai paaukojo 600 tūkst. dolerių.

Daugiau nei 20 metų JAV gyvenanti šio fondo prezidentė Edita Zasimauskaitė portalui LRT.lt sako, kad būtent aukcionai padeda surinkti daugiausia lėšų.

Oficialiai fondas įkurtas 2014 metais, tačiau ir iki to lietuviai užsiėmė labdaringa veikla, aukojo Lietuvai. Edita pasakoja, kad prieš 20 metų nuvykusi į JAV suprato, jog lietuviai pagalbos prašo labai nedrąsiai, – nebuvo madinga prašyti paramos ir net pagalvoti, kad svetimi žmonės gali padėti finansiškai, šypteli lietuvė.

Kai žmonės ką nors daro pirmą kartą, pirmieji blynai būna arba labai sudeginti, arba labai purūs. Mūsų buvo labai purūs.

Situacija JAV tuo metu jau buvo kitokia: amerikiečiai nesigėdijo prašyti pagalbos, o pinigus čia rinko ir bendradarbiai, ir visai nepažįstami žmonės, buvo populiarios įvairios akcijos.

Iš pradžių moteris rinko žaislus ir kalėdines dovanėles vėžiu sergantiems vaikams, vėliau pradėjo organizuoti didesnes akcijas, suburiančias ir 100 tūkst. žmonių, o galiausiai – didžiulius renginius, kuriuose vyksta ir čiuožimo pasirodymai, aukcionai, o bilietų netrukus nebelieka.

Vis dėlto fondo prezidentė pabrėžia – svarbu, kad prie paramos prisidėtų kuo daugiau žmonių: „Kai kurie mano, kad Amerikos lietuviai, kitose šalyse gyvenantys lietuviai turi daug pinigų. Bet ne – čia žmonės taip pat sunkiai dirba, o kitiems ir 10 dolerių paaukoti yra daug.“

Tortas už 5 tūkst. dolerių ir čiuožimo programa

Bene didžiausias Čikagos mamų fondo organizuotas renginys surinktas lėšas skyrė Mamų unijos Šeimų namams, skirtiems vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, bei jų šeimoms. Šiuose namuose fondo vardas įrašytas prie didžiųjų geradarių stendo.

2014 metais Čikagos mamų fondas organizavo renginį 400 žmonių – suvienijo lietuvius iš viso pasaulio ir kvietė atvykti į renginį, kur laukė speciali programa, aukcionas. Atskaičius visas išlaidas Šeimų namams buvo skirta apie 110 tūkst. dolerių.

Tam tikra pinigų suma buvo surinkta iš bilietų, kurie kainavo po 75 dolerius, kita suma gauta iš anksto paskelbus specialią akciją, kuri pasirodė internete, o žmonės galėjo tiesiogiai stebėti, kas vyksta renginio metu. Dar iki prasidedant renginiui fondo atstovai ėjo pas rėmėjus, siūlė tapti donorais, o vėliau, renginio metu, vyko gyvasis aukcionas.

„Buvo pagamintas namų pavidalo tortas. Tą tortą pardavėme už 5 tūkst. dolerių. Į salę buvo atvežta didžiulė gražiai supakuota dėžė, o žmonės spėliojo, kas joje galėtų būti, ir kėlė kainas. Tokius daiktus pardavinėjome tūkstančiais. (...) Daug aukojo krepšininkai – jie ir sporto aprangos, batų dovanojo, dailininkai aukojo darbus iš Lietuvos“, – prisimena Edita.

Buvo pagamintas namų pavidalo tortas. Tą tortą pardavėme už 5 tūkst. dolerių.

Renginys vyko Pasaulio lietuvių centre – sporto salė pavirto teatro sale su įvairiomis dekoracijomis ir specialiu apšvietimu, tada pirmą kartą ledo programa atlikta ne ant tikro ledo – specialiai renginiui buvo atvežta sintetinio ledo.

„Kai žmonės ką nors daro pirmą kartą, pirmieji blynai būna arba labai sudeginti, arba labai purūs. Mūsų buvo labai purūs“, – šypsosi Edita.

Už renginio metu suaukotus pinigus Mamų unija nusipirko žemės. Ant jos šiuo metu įsikūrę Šeimų namai.

Aukcionuose už dešimtis kartų didesnę sumą nusiperka ir savo daiktų

Bėdos ištiktiems tautiečiams pagalbos ranką tiesia ir Norvegijoje gyvenantys lietuviai. Ten gyvenančios Giedrė ir Ingrida portalui LRT.lt pasakoja, kad kartu su nedidele grupe lietuvių rengia aukcionus. Tai geriausias būdas paramai rinkti, sako jos. Aukcionuose surinktas lėšas lietuviai skiria tiems tautiečiams, kuriuos užklupo negandos.

„Mūsų susirenka apie 100 žmonių, šeimos su vaikais. Stengiamės kasmet vis kitoje vietoje susirinkti. Jei renkamės, pavyzdžiui, Osle, kai kuriems žmonėms iš tolimiausių kraštų tenka važiuoti ir 9 valandas“, – pasakoja Giedrė ir priduria, kad tokie suvažiavimai vyksta jau daugiau nei 10 metų.

Kiekviena šeima ką nors atsiveža. Tai gali būti lietuviška atributika, vieni žmonės rankų darbo grilinę skyrė.

Pirmą kartą jie aukcioną surengė norėdami pagelbėti jaunai lietuvei, kuri, gyvendama Norvegijoje, pateko į motociklo avariją ir smarkiai susižalojo veidą.

„Aukcionas užgimė dėl tos nelaimės, dėl mergaitės, kuri pateko į motociklo avariją, – jai buvo sumaitotas veidas ir plastinei operacijai reikėjo lėšų. Nutarėme, kad reikia surinkti pinigų, ir sprendėme, kokiu būdu“, – prisimena Ingrida.

Tuomet buvo nutarta užsakyti įvairių suvenyrų su Lietuvos atributika ir juos parduoti aukcione. Kaip pasakoja moterys, tuomet pavyko surinkti ir nukentėjusiai merginai skirti apie 2 tūkst. eurų. Įvykus pirmam aukcionui, nutarta juos rengti kasmet.

„Susivežame kiekvienas, kas gali, aukcionui skirtus rankdarbius ar kokius kitus daiktus, ką pats gali paaukoti, o kitas žmogus gali nusipirkti. Kiekviena šeima ką nors atsiveža. Tai gali būti lietuviška atributika, vieni žmonės rankų darbo grilinę skyrė. Aukciono metu tai parduodama“, – pasakoja Giedrė.

Ingrida sako į vieną aukcioną atsivežusi poros eurų vertės kepuraitę. Vėliau pati tą kepuraitę ir nusipirko už dešimtis kartų didesnę sumą. Anot moterų, aukcionų tikslas – ne ką nors įsigyti, o surinkti kuo daugiau lėšų. Jos visos vėliau keliauja į Lietuvą.

Aukcione surinktais pinigais buvo paremtos Lietuvoje sunkiau besiverčiančios šeimos, anksčiau rodytoje laidoje „Bėdų turgus“ jie yra „įsigiję“ bėdų ir pagelbėję tiems, kuriems pagalbos tikrai reikia.

„Porą metų lėšas rinkome turėdami tikslą, žinodami, ką paremsime. O dažniausiai surenkame pinigus aukcione ir tada ieškome istorijų, žmonių, kuriuos galėtume paremti. Bet visą laiką, kiekvienais metais buvo remiami žmonės Lietuvoje“, – portalui LRT.lt pasakoja Giedrė.

Pastaruosius kelerius metus aukciono dalyviai bendradarbiauja su Panevėžio rajone veikiančiu paramos ir labdaros fondu „Gėrio trupinėlis“. Bendradarbiaujant su fondu jiems pavyko paremti ne vieną sunkiai besiverčiančią ar negandų užkluptą šeimą.

Organizuoja loterijas, visus metus trunkančius renginius

Nors, kaip pasakoja LRT.lt pašnekovės, aukcionų metu surenkamos sumos siekia dešimtis tūkstančių, buvusi daugiametė Dublino bendruomenės pirmininkė renginių organizatorė Rasa Kochanauskaitė-Raižienė įsitikinusi, kad labiausiai pasiteisina paramos rinkimas per įvairius koncertus, kitokius renginius.

Pavyzdžiui, 2013 metais Dubline visus metus vyko įvairūs renginiai, jų metu buvo renkamos lėšos dviem Lietuvos ir Airijos organizacijoms, padedančioms Dauno bei autizmo sindromus turintiems žmonėms.

Rasa pasakoja, kad visus metus vyko šokių, krepšinio renginiai, įvairūs koncertai, džiazo ar poezijos vakarai. Į kiekvieną renginį buvo parduodami bilietai, o pats projektas vadinosi „Lietuva–Lietuva“. Visus metus vainikuojantis finalinis renginys buvo surengtas Dublino miesto mero rezidencijoje: vyko koncertas, po jo – loterija.

Mes, lietuviai, esame labai geros širdies žmonės, tik reikia prisibelsti iki lietuvio, pažadinti tą norą, o tada, kai jis supranta, labai geranoriškai ir gražiai prisideda.

„Buvo be galo didelė šventė. Surinkome virš 3 tūkst. eurų. Dabar tai gal atrodytų nedidelė suma, bet tada buvo didesni pinigai, organizacijos džiaugėsi. O dar svarbiau vienybės jausmas, kai ir atlikėjai, ir sportininkai prisideda“, – renginio akimirkomis dalijasi lietuvė.

Prie iniciatyvos prisidėjo ir verslininkai – padovanojo prizų loterijai. Anot Rasos, tokios loterijos po koncerto pritraukia daugiau žmonių – visus žavi galimybė ką nors laimėti.

Šio renginio metu daugiausia pinigų buvo gauta iš bilietų, o paskutinis metų renginys buvo oficialus – svečiai rinkosi puošniai apsirengę, moterys vilkėjo vakarines suknias, o už bilietą teko sumokėti ne mažiau kaip 50 eurų.

Loterija žmones labiau pritraukia – pareklamuoji prizą, o žmonės perka loterijos bilietuką.

„Mes, lietuviai, esame labai geros širdies žmonės, tik reikia prisibelsti iki lietuvio, pažadinti tą norą, o tada, kai jis supranta, labai geranoriškai ir gražiai prisideda“, – pasakoja Rasa.

Šis renginys – ne pirmas kartas, kai pasitelkiamos loterijos. Prieš kelerius metus Airijos lietuviai rinko pinigus sergančiai mergaitei Lietuvoje, tada taip pat vyko koncertas, po jo – loterija. Renginio metu sergančiai mergaitei Airijos lietuviai surinko virš 2 tūkst. eurų.

„Sutelkėme lietuvius verslininkus – ir kirpyklos, ir duonos kepykla prisidėjo, teatrai dovanojo bilietų į teatrus, į kiną, koncertus. Loterija žmones labiau pritraukia – pareklamuoji prizą, o žmonės perka loterijos bilietuką. Kaip ir visi laimingi, nes labai smagu ką nors laimėti“, – šypsosi Rasa.

Ji svarsto, kad lengviausia paramą rinkti tada, kai vyksta koks nors renginys – mugė, koncertas, o po jo – loterija arba aukcionas. Įvairūs labdaros renginiai Airijoje pritraukia nuo keliasdešimt iki kelių šimtų žmonių.

Susiduria ir su sunkumais

Nors užsienio lietuviai džiaugiasi galėdami prisidėti prie tautiečių gerovės ir paramą renka išradingai, vis dėlto pripažįsta, kad kyla ir sunkumų. Pavyzdžiui, išskiria Čikagos mamų fondo prezidentė Edita, ne visi žmonės pasitiki, o kai nėra konkretaus tikslo, pinigus rinkti sunkiau.

„Vienas atvejis, kai yra kas nors konkretaus, pavyzdžiui, serga vaikas, o jam būtinai reikia vaistų. Tokiais atvejais galima rengti ir akcijas, ir aukcionus – surinksite tikrai daug pinigų. Kitas dalykas, kai nėra konkretaus objekto, pavyzdžiui, organizacijai reikia surinkti pinigų.

Kai nėra konkretaus objekto, daug sunkiau rinkti pinigus, nes žmonės į tai žiūri kaip į norą pasipelnyti. Manau, tada jiems atrodo, kad pinigų skirti gali ir kiti“, – svarsto Edita.

Ji pažymi, kad rinkti aukas kiekvienais metais darosi sunkiau: prieš aštuonerius metus surinkti tam tikrą pinigų sumą buvo nesunku, o dabar jau reikia pasukti galvą. Fondo prezidentė mano, kad tam įtaką daro ir stipriai padidėjęs aukų prašančių žmonių skaičius.

Dubline gyvenanti Rasa taip pat pripažįsta – organizuojant labdaros koncertus ar kitus renginius kyla iššūkių. Vienas didžiausių sunkumų – salės ir patalpų nuoma.

„Dubline nuomos kainos yra beprotiškos. Gerai, kad mus įsileidžia viena bažnyčia, tai palengvina darbą. Kitu atveju reikėtų sumokėti 600–700 eurų už nuomą, automatiškai pakiltų bilietų kaina ir niekas neitų į savanorių renginį, jei bilietų kainas iškeltume kaip žvaigždės“, – kalba Rasa.

O štai Norvegijos lietuvės Giedrė ir Ingrida išskiria, kad šiuo metu daugiausia sunkumų kelia koronavirusas. Abi kalbintos moterys apgailestauja, kad dėl pasaulį užklupusios pandemijos šiemet nepavyko surengti tokio aukciono, koks buvo jiems įprastas. Vis dėlto pora šeimų susirinko ir surengė mažesnį aukcioną.

Gali tapti šaukštu deguto

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas portalui LRT.lt kalbėjo, kad tokia parama, apie kokią pasakojo užsienio lietuviai, didžiausią prasmę turi tuomet, kai skiriama konkrečiam tikslui. Pavyzdžiui, kai įvykus nelaimei arba susiklosčius išskirtinei situacijai konkrečiai šeimai ar žmogui reikia finansinės paramos, o socialinės apsaugos sistema to negali užtikrinti.

„Jeigu tai bendresnio pobūdžio iššūkiai, būtų efektyviau, jei valdžios institucijos juos spręstų per socialinės apsaugos sistemą. Kitu atveju neretai išeina taip, kad kas garsiau šaukia, tas daugiau gauna, o tie žmonės, kuriems labiausiai reikia, dažnai nebeturi jėgų šaukti arba neturi kompetencijų, drąsos. Taip atsiranda nemažas selektyvumas“, – komentavo Ž. Mauricas.

Dėl tokių, kurie, kaip sakė ekonomistas, garsiau šaukia, nors nebūtinai yra tie, kuriems labiausiai reikia, gali kilti nepasitikėjimo tiek prašančiais pagalbos, tiek ją suteikiančiais žmonėmis problema.

„Šaukštas deguto visą medaus statinę sugadina. Didžioji dalis žmonių turbūt tikrai sąžiningi ir tuos pinigus paskirsto sąžiningai, net jei ir daugiau gauna, bet kartais yra piktnaudžiaujama. Neseniai buvo skelbta apie žmogų, pasisavinusį pinigus, kurie turėjo būti skirti neįgaliųjų programoms finansuoti. Deja, korupcija egzistuoja įvairių iniciatyvų metu“, – sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas taip pat pabrėžė draudimo svarbą. Anot jo, Lietuvoje išskiriamas tik privalomasis automobilio draudimas, nors prie būtinųjų draudimų būtų galima priskirti ir būsto, ir gyvybės draudimą. Tai padėtų atsitikus nelaimei.