Aktualijos

2020.11.20 19:15

Iš arti protestus Lenkijoje stebinti lietuvė gydytoja: čia kalbama apie motinos gyvybę

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2020.11.20 19:15

Lenkijos Konstituciniam Teismui nusprendus, kad abortas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Konstitucijai, šalyje dėl tokio sprendimo nerimsta protestai. Čia gydytoja dirbanti lietuvė sako, kad neturėdamos kitos išeities moterys dėl nėštumo nutraukimo vyksta į užsienį: „Daug kas nesuvokia ir kokia psichologinė trauma yra moteriai, kuri būtų priversta 9 mėnesius nešioti kūdikį žinodama, kad tas vaisius yra negyvybingas, gimdyti kančiose ir po to dar iškart tą naujagimį laidoti.“

Anot gydytoja Lenkijoje dirbančios Dianos (pavardė redakcijai žinoma – LRT.lt), prieš abortų draudimo sugriežtinimą protestuojama ne tik didžiuosiuose, bet ir mažuose šalies miestuose. Viename tokių gyvena ir ji pati. Medikė pažymi, kad šalyje padėtis – įtempta.

„Aršūs katalikai ir valdančiosios PiS („Teisė ir teisingumas“) partijos šalininkai, žinoma, nusiteikę prieš moterų streiką. Apskritai šios dienos yra didelis išbandymas Katalikų bažnyčiai Lenkijoje. Streikuojančios moterys kaltina klerikalus kišantis į pasaulietinius reikalus ir Bažnyčia pamažu netenka tikinčiųjų.

Be to, Lenkiją drebina pedofilijos ir finansinių aferų skandalai tarp dvasininkijos, o tai irgi negerina reitingų. Bet Jeroslawo Kaczynskio remiami klerikalai kol kas neužleidžia pozicijų“, – portalui LRT.lt pasakoja lietuvė.

Gydytoja tikina, kad jos aplinkoje visi protestus palaiko, tačiau jai pačiai pastaruoju metu teko susidurti ir su priešiškumu. Pasidalijusi lenkišku straipsniu apie moterų streiką vienoje feisbuko lietuvių apie Lenkiją grupėje, pašnekovė sulaukė aršių abortų priešininkių lietuvių komentarų. Medikė sako pastebėjusi, kad ne visi abortų draudimo griežtinimą palaikantys žmonės supranta jo esmę.

„Visos tos komentavusios moterys turėjo menką supratimą tiek apie genetinius susirgimus, tiek apie atliekamus genetinius tyrimus, tiek apskritai apie nėštumo metu atliekamus tyrimus. Visos jos man draskė akis, kaip aš, būdama gydytoja, esu prieš gyvybę. Manau, jos taip ir nesuprato, kad čia kalbama apie motinos gyvybę. Abortų draudimas nepadeda saugoti moterų gyvybių – tiek dėl nėštumo komplikacijų, tiek dėl kriminalinių abortų.

Daug kas nesuvokia ir kokia psichologinė trauma yra moteriai, kuri būtų priversta 9 mėnesius nešioti kūdikį žinodama, kad tas vaisius yra negyvybingas, gimdyti kančiose ir po to dar iškart tą naujagimį laidoti. Kokia psichologinė kančia yra jos vyrui ir visiems artimiesiems. Klausimas, ar iš viso ta šeima išliktų. <...> Moteris turi turėti teisę rinktis, turi turėti teisę į savo kūną“, – komentuoja gydytoja.

Darytis aborto vyksta į kitas šalis

Ji pažymi, kad dėl abortų moterys iš Lenkijos autobusais keliauja į užsienį – Čekiją, Švediją, o dabar, vykstant protestams, tokioms moterims padedančių organizatorių telefono numeriai yra rašomi tiesiog viešai. Taip pat informacijos galima rasti protestus palaikančių moterų grupėje feisbuke.

„Yra visuomeninės organizacijos, kurios padeda nepasiturinčioms moterims ir apmoka tokias keliones. Beje, protestų metu net labai žinomos moterys viešai socialiniuose tinkluose skelbė savo patirtį apie tokias išvykas.

Apie psichologinius išgyvenimus dėl patirto persileidimo bei nėštumo nutraukimo dėl medicininių priežasčių papasakojo daug Lenkijos įžymybių, kurios iki šiol viešai nėra dalijusios patirtimi. Jos pasisako už galimybę nutraukti nėštumą esant vaisiaus apsigimimui“, – sako Diana.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad prie protestų prisideda ir vyrai, kai kurie jų taip pat dalijasi asmeninėmis šeimos istorijomis.

Policijos veiksmai tampa agresyvesni

Gydytojai antrina dar viena Lenkijoje gyvenanti lietuvė Greta Blažytė. Ji pabrėžia, kad protestuotojai nusiteikę ryžtingai, tačiau taikiai kovoti už žmogaus teises ir valdančiosios partijos atsistatydinimą. Pasak lietuvės, pirmiausia reikalaujama suteikti teisę pasidaryti abortą be jokių išimčių.

„Tiesiog suteikti moterims pasirinkimo laisvę, tokią, kokia yra, pavyzdžiui, Lietuvoje, ir tai yra prioritetas. Šiuo metu pasidaryti abortą dėl dabar galiojančių įstatymų yra beveik neįmanoma, o įvedus siūlomus pakeitimus galimybė bus lygi nuliui.

<...> Labiausiai piktina tai, kad moterys neturi pasirinkimo ir dabartinio įstatymo sugriežtinimas gal ir neužtvers kelio vykti į užsienį pasidaryti aborto moterims, kurios sau tai gali leisti finansiškai, bet nepamirškime, kad tokių tikrai nėra daug. Dėl to padaugės abortų, atliekamų kaimuose pas bobutes, kaip senais laikais, kurie tikrai nėra saugūs sveikatai“, – mintimis dalijasi G. Blažytė.

Ji tikina, kad gyventojus piktina ir kiti valdžios veiksmai, tokie kaip Lenkijos švietimo ministerijos viešai feisbuke paskelbtas įrašas, kuriame prašoma skųsti protestuose dalyvaujančius mokytojus, ar naujų automobilių pirkimas už pinigus, skirtus kovai su COVID-19. „Ir čia tik keli pavyzdžiai“, – sako lietuvė.

Be pagrindinio reikalavimo leisti abortus, protestus Lenkijoje rengianti organizacija „Moterų streikas“ pradėjo kalbėti ir apie kitus gyventojų trokštamus pokyčius, juos išdėstė viešame postulate.

„Pavyzdžiui, dėl galimybės pasidaryti naujausius nėštumo tyrimus, suteikti kokybišką lytinį švietimą, nes šiuo metu svarstoma už lytinį vaikų švietimą tėvus bausti netgi kalėjimu, įgyvendinti ir taikyti Stambulo konvenciją, suteikti realią pagalbą šeimoms su neįgaliais šeimos nariais, kai šiuo metu beveik jokia pagalba nėra teikiama, kovoti su fašizmu bei nacionalizmu, paisyti žmogaus teisių nepriklausomai nuo lyties, tautybės, seksualumo, finansinės padėties“, – vardija pašnekovė.

Varšuvoje gyvenanti G. Blažytė sako taip pat prisidėjusi prie protestuotojų, tarp jų yra sutikusi ir kitų Lenkijoje gyvenančių lietuvių. Jos teigimu, protestų pradžioje gatvėse policijos nebuvo, nebent pavienių ekipažų, o visos pozicijos pajėgos buvo sutelktos prie valdančiosios partijos lyderio J. Kaczynskio namų. Tačiau dabar situacija pasikeitė.

„Policija, iš visų pusių apsupusi protestuotojus, purškė ašarines dujas, o civiliais persirengę policininkai įsiveržė tarp protestuotojų ir pradėjo visus mušti“, – apie padėtį per naujausius protestus pasakoja lietuvė.

LRT.lt primena, kad Lenkijoje protestai prieš įstatymo dėl abortų draudimo griežtinimą prasidėjo spalio pabaigoje, kai Lenkijos Konstitucinis Teismas nutarė, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Konstitucijai. Šiuo sprendimu abortas yra teisėtas išžaginimo, kraujomaišos atvejais ir kai motinos sveikatai ir gyvybei gresia pavojus.

Kaip rašė ELTA, vis dėlto praėjus beveik mėnesiui teismo sprendimas vis dar nebuvo paskelbtas Lenkijos įstatymų leidinyje, o tai yra būtina, kad nuosprendis visiškai įsigaliotų.

Protestuotojų pyktis daugiausia nukreiptas prieš valdančiąją partiją PiS ir jos lyderį J. Kaczynskį, taip pat prieš Katalikų bažnyčią, kuri visada laikėsi aiškios pozicijos dėl abortų. Dauguma žmonių mano, kad Konstitucinis Teismas yra politizuota įstaiga, veikiama J. Kaczynskio įtakos.

Lenkijos prezidentas pateikė parlamentui įstatymo projektą, pagal kurį būtų iš dalies panaikintas teismo sprendimas ir abortai būtų leidžiami mirtino vaisiaus apsigimimo atveju. Parlamentas pradėjo prie jo dirbti, tačiau projekto nėra dabartinės sesijos darbotvarkėje. Vis dėlto dauguma protestuotojų atmeta prezidento pasiūlymą ir reikalauja labiau liberalizuoti abortų įstatymą, skelbė ELTA.