Aktualijos

2020.11.12 19:22

Kalbos nemokančių emigrantų Švedijoje laukia pokyčiai: kaip tai atsilieps vietos lietuviams?

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt, ELTA2020.11.12 19:22

Neseniai Švedijos Vyriausybėje pradėtas svarstyti įstatymo projektas, numatantis, kad švedų kalbos mokymasis būtų privaloma valstybinių piniginių pašalpų skyrimo migrantams sąlyga. Tačiau, pasak Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Rūtos Žickienės, lietuviams šie pokyčiai nebus aktualūs dėl keleto svarbių priežasčių.

Kaip skelbė ELTA, kaip piniginės pašalpos gavimo sąlyga privalomas kalbos mokymasis padės stiprinti kalbos žinias ir gerinti prielaidas integruotis, įsitraukti į darbo rinką.

Naujuoju įstatymu Švedijos valdžia tikisi pakelti švedų kalbos mokėjimo lygį, pirmiausia turėdama omenyje neseniai atvykusias moteris, kurių švedų kalbos žinios dažniausiai menkesnės negu vyrų.

Pasiūlymas yra suderintas vyriausybinės koalicijos partijų. Tikimasi, kad įstatymas įsigalios nuo ateinančių metų balandžio 1 d.

Pedagoginį darbą Švedijoje dirbanti R. Žickienė pasakojo, kad šia tema nebuvo girdėjusi kalbant bendruomenės narius. Tačiau pasidomėjusi sakė, kad tai aktualu tiems, kurie nori gauti pragyvenimo pašalpą būtiniausioms reikmėms.

„Ji (minėta pašalpa) gaunama tik tuo atveju, jei žmogus yra gavęs visas kitas išmokas, tokias kaip tėvystės pinigai, įvairios kitos pašalpos, ir vis tiek negali susirasti darbo. Būtent šios išmokos turėtų būti ieškoma paskutiniu atveju.

Mums, europiečiams, ši situacija nėra tokia aktuali. Mes į Švediją atvykstame visiškai kitokiomis sąlygomis. Tam, kad gautum galimybę naudotis socialine sistema, turi gauti personalinį numerį. Tai reikalinga tiek norint išsinuomoti butą, tiek įsigyti telefono abonementą. Tačiau tam reikalingas darbas. Sąlygos buvo sugriežtintos“, – sakė LRT.lt pašnekovė.

Ji pasakojo, kad Švedijoje reikalingas darbas ir su ne trumpesne nei pusmečio terminuotąja sutartimi. Bendruomenės pirmininkės tvirtinimu, ši taisyklė Švedijoje yra tarsi užburtas ratas.

Pašnekovė pridūrė, kad sunku sutikti darbo neturintį lietuvį, tad ši tvarka greičiausiai labiau paveiktų pabėgėlius ir imigrantus iš kitų šalių.

Anot bendruomenės pirmininkės, į Švediją paprastai vykstama dirbti kvalifikuoto darbo ir turint darbo pasiūlymą. Kiti atvejai yra gerokai retesni. „Tam, kad gautum darbą Švedijoje, reikia pasistengti, todėl dažniausiai čia atvykstantys lietuviai yra arba atsiųsti darbovietės dirbti banke, arba dirbs medicinos srityje, arba ketina studijuoti. Žinoma, yra ir ekonominių emigrantų, bet net jei esi ekonominis emigrantas, turi dirbti“, – kalbėjo pašnekovė.

Ambasados duomenimis, Švedijoje gyvena apie 13 tūkst. lietuvių. Kaimyninėje Norvegijoje oficialiai gyvena 45 tūkst. lietuvių, tačiau Lietuvos ambasadorius Norvegijoje minėjo, jog tikrieji tautiečių skaičiai greičiausiai yra dvigubai didesni.

„Taip pat nemažai lietuvių dirba pedagogikos srityje. Kadangi Švedijoje priimta, kad vaikai turi teisę gauti valandą per savaitę gimtosios kalbos pamokų, čia veikia kalbų centrai. Daug lietuvių moko čia.

Jei žmonės atvyksta kaip ekonominiai migrantai ir nemoka kalbos, dažniausiai moterys įsidarbina valymo srityje, o vyrai – statybose. Žinau, kad Pietų Švedijoje nemažai lietuvių įsidarbina miškuose“, – sakė R. Žičkienė.