Aktualijos

2020.11.11 19:37

Beda pirštu į lituanistinių mokyklų užsienyje problemas: trūksta ir pinigų, ir patarimų iš Lietuvos

LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyba, Izabelė Pukėnaitė, LRT.lt2020.11.11 19:37

Lituanistinėms mokykloms užsienyje vadovaujantys pedagogai naują Seimo kadenciją pasitinka su viltimi, kad pavyks išspręsti įsisenėjusias lietuvių, gyvenančių svetur, švietimo problemas. Pedagogai tikisi, kad sulauks tikslesnio užsienio lietuvių kalbos žinių įvertinimo, tikslingesnio finansavimo, geresnių kalbos mokymo programų. 

Lietuvių kalbos mokosi jaunimas iš mišrių šeimų

Osle įsikūrusi lituanistinė gimnazija „Gintaras“ kasmet priima vaikus iš maždaug 50-ies šeimų. Pasak mokyklos vadovės Jolantos Markevičienės, savaitgalio mokykla yra ne tik švietimo įstaiga, bet ir savotiški lietuvių bendruomenės namai. Čia dirba mokytojai specialistai, nors jų rasti užsienyje – iššūkis, su kuriuo lituanistinės mokyklos susiduria ne tik Norvegijoje.

„Labai dažnai mokytojais dirba tėveliai, mamos, [mokytojų] kaita didžiulė, <...> dažniausiai naujai atvažiavusios šeimos ieško papildomo darbo. Dar susiduriame su norvegų kalbos problema, jos nemokama, tada sunku kalbą paaiškinti vaikučiui, yra ir logopedų poreikis“, – sako J. Markevičienė.

Pasak mokyklos direktorės, mokytojų darbas lituanistinėse mokyklose itin sudėtingas, nes tenka dirbti su 2–16 metų amžiaus vaikais, kurie paprastai yra kilę iš dvikalbių ar net trikalbių šeimų, auga apsupti kitos nei lietuvių kalbos. Trūksta labiau darbui su jais pritaikytų mokymo programų.

„Savo klasėms, individualiai mokiniams patys kuriame užduotis, pratybas. Mums svarbios ir kanceliarinės išlaidos – jos didelės“, – sako J. Markevičienė.

Lituanistinių mokyklų užsienyje pedagogai iš Seimo tikisi tikslingesnio finansavimo, geresnių mokymo programų

Testavimas – motyvacija mokytis

Bostono lituanistinės mokyklos direktorė Gailutė Urbonaitė-Narkevičienė teigia, kad jaunuolius svarbu motyvuoti mokytis lietuvių kalbos. Pedagogė sako, kad mažieji į mokyklas renkasi susipažinti ir pažaisti, o paaugliams lietuvių kalbos pamokos neretai pabosta, tačiau, pasak jos, „jei tėvams vaikus pavyksta mokykloje išlaikyti sunkiausiais paauglystės metais, vyresnėse klasėse įvyksta renesansas.“ Pedagogė teigia, kad motyvaciją mokytis lietuvių kalbos padėtų geresnis jos žinių testavimas.

„Kiekvienas universitetas turi šiek tiek skirtingus reikalavimus, bet aš galvą dedu, kad kada jaunuoliai pildo paraiškas į aukštąsias mokyklas, ta paraiška turi daugybę lentynėlių ir turbūt didžioji tų lentynėlių dalis susijusi su papildoma, nebūtinai akademine veikla. <...>

Patikėkite, mūsų lituanistines mokyklas baigę jaunuoliai, turintys kokį nors formalų kalbos lygio įvertinimo dokumentą, turi daug daugiau ką parašyti ir pasakyti.

Pagalvokite, kiek jaunuolių dabar lanko krepšinį, futbolą, plaukimą, o kitą kalbą mokančių ir galinčių tai įrodyti jaunuolių yra žymiai mažiau ir tuo jie pasidaro unikalūs, patrauklūs universitetams. Esu tikra, kad tai palengvina įstoti“, – sako G. Urbonaitė-Narkevičienė.

Finansavimas – nestabilus

Dubline lituanistinei mokyklai vadovaujanti Donata Simonaitienė sako, kad probleminis yra ir mokyklų finansavimas, daugelis jų vykdo neformalų švietimą ir dalį finansavimo gauna laimėjusios projektus, o tai esą ydinga, nes mokyklos priverstos tarpusavyje konkuruoti. Net ir laimėjusios projektus finansavimą jos gauna tik ribotai veiklai.

„Jis orientuotas į konkrečias veiklas, galime įsigyti vadovėlių, organizuoti įvairius renginius, bet projektinė veikla yra tokia, kad gali bet kada baigtis. <...> Kiekviena mokykla turi savo poreikių ir išlaidos labai skirtingos. Galbūt vienai mokyklai sunku susimokėti nuomą, galbūt kitos mokyklos didelis draudimas, o kita galbūt leidžia savo knygas. Todėl mokinio krepšelis šitą problemą išspręstų, nes jis būtų skiriamas mokyklai“, – sako D. Simonaitienė.

Pasak pedagogės, lituanistinėse mokyklose būta atvejų, kada laimėjusi projektinį finansavimą, pavyzdžiui, stovyklai rengti, mokykla vis tiek stokojo lėšų kitai svarbiai veiklai, pavyzdžiui, vadovėliams įsigyti. Prasidėjus pandemijai daug mokyklų turėjo pakeisti patalpas, daugelis darbą pradėjo vėliau ir tai vertė peržiūrėti biudžetą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad dauguma užsienyje veikiančių lituanistikos mokyklų yra neformaliojo švietimo dalis, o jų statusą sulyginti su Lietuvos mokyklų būtų nesąžininga, nes užsienyje veikiančių mokyklų ugdymo lygis negali prilygti mokykloms, veikiančioms Lietuvoje.

„Natūralu, kad vaikai, kurie mokosi čia, Lietuvoje, gyvena lietuviškoje aplinkoje, lietuvių kalbą mokosi kasdien, o užsienyje – tik savaitgaliais ar kartą per mėnesį išgirsta lietuvių kalbą. Natūralu, kad jiems yra sunku pasiekti Lietuvos vaikų kalbos mokėjimo lygį. Todėl mes dirbame su mokyklomis, bendraujame, kuriamos priemonės“, – teigė ministerijos atstovė Virginija Rinkevičienė.

Deda vilčių į naujai išrinktą Seimą

Mokyklų atstovės tikisi, kad pokyčius užsienio lietuvių švietimo sistemoje inicijuos naujai išrinktos Seimo narės – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė Dalia Asanavičiūtė ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Buvusi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Asanavičiūtė teigia, kad vienas svarbiausių tikslų yra suvienodinti užsienyje ir Lietuvoje dirbančių mokytojų darbo sąlygas.

„Kadangi Vyriausybė atmetė įstatymo projektą dėl lituanistinio švietimo, motyvuodama, kad neįmanoma suskaičiuoti vaikų (lankančių tokias mokyklas –LRT.lt), todėl vienas iš pirmųjų darbų yra registruoti vaikus, besimokančius užsienyje, tai svarbu ir to nori mokytojai. <...> Taip pat svarbi ne tik Lietuvoje esančių, bet ir dirbančių užsienyje mokytojų registracija.

Aišku, kaita didelė, bet tai įmanoma padaryti. <...> Labai svarbu suskaičiuoti, kiek vaikų mokosi užsienyje, kiek mes turime mokytojų, jiems ir darbo stažas būtų skaičiuojamas tokiu būdu“, – sako D. Asanavičiūtė.

Vienu iš prioritetų lituanistinį švietimą laiko ir Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė, ji sako, kad „lituanistinis švietimas turi būti stiprinamas. Kai kurios lituanistinės mokyklos yra labai stiprios, bet kai kurios gyvena tik labai iniciatyvių žmonių dėka ir joms reikia pagalbos, bet ne visada finansinės – kartais metodinės, kartais lyderystės iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.“

Šiuo metu pasaulyje veikia apie 230 lituanistinio švietimo mokyklų. Jas lanko apie 5–7 proc. emigrantų vaikų.