Aktualijos

2020.10.25 13:05

LRT trumpai. Svarbiausios savaitės naujienos iš Lietuvos: nauji COVID-19 sergamumo rekordai ir kuriose savivaldybėse bus karantinas

LRT.lt, BNS, ELTA2020.10.25 13:05

Vienas po kito šią savaitę pasiekti nauji COVID-19 sergamumo rekordai, antrasis Seimo rinkimų turas, šalies suskirstymas į zonas pagal sergamumą COVID-19 ir kurių savivaldybių laukia karantinas, – portalas LRT.lt trumpai pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas iš Lietuvos.

Su COVID-19 susijusios naujienos

COVID-19 vis sparčiau plinta Lietuvoje. Per pastarąją savaitę patvirtinta 2 473 nauji COVID-19 atvejai, o šeštadienį užfiksuotas naujų susirgimų COVID-19 paros rekordas – patvirtinti 474 atvejai. Šiuo metu koronavirusu tebeserga 5 740 asmenų, pasveiko 4 073 žmonės. Izoliacijoje šiuo metu yra 31 525 asmenys.

Šią savaitę pranešta, kad nuo koronaviruso mirė dar 21 žmogus. Iš viso šalyje nuo COVID-19 mirė 134 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 46 užsikrėtusieji.

Vyriausybės ribojimai

Trečiadienį Vyriausybė sutarė dėl griežtesnių priemonių, siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą. Taip pat šalies savivaldybės nuo šiol suskirstytos į zonas pagal tai, kokia COVID-19 situacija jose fiksuojama. Savivaldybės gali priklausyti pilkajai, žaliajai, geltonajai arba raudonajai zonoms. Į raudonąją zoną patekusiose savivaldybėse bus įvestas lokalus karantinas.

Karantinas savivaldybėse. Nuo pirmadienio dviem savaitėms karantinas skelbiamas dvylikoje savivaldybių: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybių teritorijose, be to, karantinas pratęstas Raseinių rajone.

Darbo laiko ribojimas. Kavinių, barų, restoranų ir naktinių klubų darbo laikas nuo pirmadienio bus ribojamas iki vidurnakčio, jie įpareigoti registruoti lankytojus. Barų atstovai svarsto dėl šio sprendimo kreiptis į teismą.

Sprendimas dėl moksleivių. Nutarta, kad pasibaigus kitą savaitę suplanuotoms atostogoms moksleiviai dar savaitę po jų mokysis nuotoliniu būdu.

Taip pat skaitykite

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas. Nuo pirmadienio įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų šalių sąrašas. Kartu su Lietuva geltonojoje zonoje atsidūrė kaimyninės Latvija ir Estija, taip pat Norvegija, Danija, Suomija, Kipras.

Tai reiškia, kad tiek grįžtantiems, tiek atvykstantiems iš šių šalių Lietuvos piliečiams ar užsieniečiams nebus taikomos tokios prevencinės priemonės – izoliacija ar COVID-19 testas. Plačiau skaitykite ČIA.

Medikai kreipėsi į visuomenę

Lietuvos medikų organizacijos paskelbė viešą kreipimąsi į visuomenę, ragindamos žmones atsisakyti nebūtinų susitikimų, draugų susibūrimų, švenčių, veiklos būreliuose, sporto treniruočių. Medikai perspėja, kad nesulėtinus viruso plitimo bus priversti stabdyti kitų medicinos paslaugų teikimą.

Taip pat skaitykite

Universitetų sprendimas

Reaguodami į šalyje sparčiai plintantį koronovirusą, nuotoliniu būdu nuo ateinančio pirmadienio dirbs Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetai.

Antras Seimo rinkimų turas

Sekmadienį Lietuvoje gyventojai nuo ryto renkasi prie balsadėžių – vyksta balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture. 68 vienmandatėse apygardose vyksta 136 kandidatų dvikova. Šios kovos, pasak politikos apžvalgininkų, lems ne tik tai, kokius politikus išvysime naujos kadencijos Seime, bet ir tai, kokia koalicija – centro kairės ar centro dešinės – valdys Lietuvą artimiausius ketverius metus.

Dalis rinkėjų balsą atidavė išankstinio balsavimo metu. Per keturias išankstinio balsavimo dienas antrajame Seimo rinkimų ture valią pareiškė 169 tūkst. 616, arba 7,34 proc. rinkėjų. Per pirmąjį turą iš anksto balsavo truputį daugiau – 7,39 proc. rinkėjų.

2016 metais iš anksto balsavusiųjų buvo 2,88 proc., tačiau tuomet išankstinis balsavimas vyko dvi, o ne keturias dienas. Taip pat šiemet veikė daugiau išankstinio balsavimo vietų.

Visas naujienas, susijusias su Seimo rinkimais, skaitykite ČIA.

Biudžeto svarstymas

Finansų ministras Vilius Šapoka Seime pristatė kitų metų biudžeto projektą. Jame numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų siekti 5 proc. bendrojo vidaus produkto. V. Šapoka sakė, kad biudžetas leis pasirūpinti pažeidžiamiausiais visuomenės nariais, nes auga vadinamieji vaiko pinigai, minimali alga ir pensijos, o investicijų planas leis „sparčiau transformuoti šalies ekonomiką“, sutelkiant dėmesį į mokslą, inovacijas, skaitmenizavimą ir žaliąjį kursą.

Konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė sako, kad biudžeto deficitas yra įspūdingas, o ekonomikos skatinimo plane esama „finansinio avantiūrizmo“. Artimiausiomis savaitėmis biudžetą svarstys Seimo komitetai, o galutinai jį patvirtins jau naujos kadencijos parlamentas gruodžio mėnesį. Plačiau skaitykite ČIA.

Neapykantos kurstymas

Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo, reaguodama į buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko žodžius apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininką europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį.

„Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau. Po vieną per metus. Pradėti nuo jo“, – portalui delfi.lt sakė A. Valinskas. Pats A. Valinskas sako, kad jo pasakymas buvo humoristinis ir negali būti vertinamas kaip neapykantos skatinimas. Plačiau skaitykite ČIA.

Teismo nuosprendis dėl Rolando Pakso ir Gedvydo Vainausko

Lietuvos apeliacinis teismas per apkaltą pašalintą prezidentą Rolandą Paksą ir „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovą Gedvydą Vainauską pripažino kaltais dėl prekybos poveikiu, kai jie 2015 metais bandė paveikti Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad jie įteisintų „Norfos“ prekybos centrą Prienuose.

R. Paksui skirta lygtinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė, o G. Vainauskui – 26,3 tūkst. eurų bauda. Byloje kaltintas verslininkas Antanas Juozas Zabulis dėl jam pateiktų kaltinimų liko išteisintas. Pirmosios instancijos teismas buvo išteisinęs visus tris kaltinamuosius.

Mokslo sala

Kauno Nemuno saloje prasidėjo mokslo ir inovacijų sklaidos centro „Mokslo sala“ statybos. Tikimasi, kad šis neeilinės architektūros objektas taps traukos centru ir paskatins vaikus domėtis gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika. Daugiau kaip 24 mln. eurų vertės darbai turėtų būti baigti iki 2022 metų.

Kibernetinio saugumo centras

Vyriausybė nutarė teikti paraišką Vilniaus televizijos bokšte įkurti Europos Sąjungos kibernetinio saugumo centrą. Be Lietuvos, steigti tokį centrą pretenduoja Belgija, Rumunija, Ispanija, Lenkija ir Liuksemburgas.

Populiariausi