Aktualijos

2020.10.26 21:01

Užsienio lietuvių palaikymas Armonaitei – ar sėkmę galėjo lemti dėmesys LGBT problemoms?

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2020.10.26 21:01

Pasaulio lietuvių apygardoje, negalutiniais duomenimis, nugalėjo Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Tarp prioritetų žmogaus teisių klausimus įvardijanti politikė anksčiau yra pabrėžusi, kad būtent dėl problemų šioje srityje iš Lietuvos emigruoja nemažai LGBT bendruomenės. LRT.lt domisi, kiek dėmesys LGBT problemoms galėjo prisidėti prie A. Armonaitės sėkmės didžiausioje vienmandatėje apygardoje.

Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje antrajame ture varžėsi A. Armonaitė ir buvusi Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės pirmininkė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Dalia Asanavičiūtė.

A. Armonaitė sulaukė 54,53 proc. balsavusių rinkėjų palaikymo, o D. Asanavičiūtė – 45,57 proc. Tiesa, šis rezultatas nėra galutinis, nes užsienio lietuvių balsai iki penktadienio dar keliaus paštu į diplomatines atstovybes. Kaip pirmadienį sakė pilietinės iniciatyvos „Mūsų metas DABAR“ vadovas Rimvydas Baltaduonis, jei užsienio lietuviai antrajame ture buvo tiek aktyvūs, kiek pirmajame, teoriškai atstovybes turėtų pasiekti dar apie 13 tūkst. rinkėjų balsų.

Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje A. Armonaitė pabrėžė, kad kol kas laukia galutinių rezultatų Pasaulio lietuvių apygardoje. „Tikime, kad sulaukę rezultatų turėsime galimybę atstovauti ir pasaulio lietuviams, pasaulio lietuvių balsu kalbėti, kas man asmeniškai yra didelė garbė ir įpareigojimas, nes tai ir didžiausia, ir aktyviausiai balsavusi apygarda“, – teigė politikė.

Paklausta, kokius darbus norėtų įgyvendinti kuo greičiau, o kurie galėtų palaukti, A. Armonaitė išskyrė kelis pasaulio lietuviams aktualius klausimus: pasiruošimą referendumui dėl dvigubos pilietybės ir asmenvardžių rašybos problemą.

„Na ir, žinoma, mes kalbame apie psichotropinių medžiagų dekriminalizavimą be tikslo platinti ir partnerystės įstatymą, įteisinantį šeimos santykius. Mūsų kolegų patirtis užsienio parlamentuose rodo, kad galima gana greitai įgyvendinti tokius dalykus, per daug nesugaištant laiko, tiesiog išsprendžiant žmonėms opias problemas“, – kitus darbus įvardijo A. Armonaitė.

Ar pergalę galėjo lemti LGBT asmenų balsai?

Kad žmogaus teisių klausimai, LGBT asmenų situacija Lietuvoje ypač svarbi pasaulio lietuviams, A. Armonaitė pabrėžė po pirmojo turo vykusioje spaudos konferencijoje. Tada politikė atkreipė dėmesį, kad būtent dėl žmogaus teisių situacijos nemažai žmonių renkasi gyvenimą užsienyje.

„Kalbant apie LGBT šeimas, poras, beliko kelios valstybės Europos Sąjungoje, neįteisinusios tų santykių, tai būtų gerai, kad neapsikrikštytume paskutiniai ir priimtume visas šeimas. Jaučiu, pasaulio lietuvių apygardoje daug žmonių emigruoja dėl šitų priežasčių“, – kalbėjo ji.

Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Elena Reimerytė, socialinės dokumentikos laidos LRT.lt portale „Spalvos“, kurioje taip pat dėmesio skyrė netradicinėms šeimoms, kūrėja, patikina, jog Lietuvoje vyraujantis nepalankus požiūris ir įstatymai išties turi įtakos LGBT bendruomenei priklausančių lietuvių sprendimui palikti šalį.

„Didžioji dalis mano draugų yra LGBT bendruomenės nariai. Mano pažįstamiems emigrantams svarbus ne vien vienalytės partnerystės klausimas, bet ir translyčių asmenų situacija. Dalis pažįstamų translyčių net nepradėjo keisti lyties, kol neišvyko į užsienį. Čia jie turi visai kitokį palaikymą ir supratimą.

Jaučiasi, kad LGBT draugai absoliučiai nesvarsto grįžimo į Lietuvą galimybės, net sunkėjant situacijai Didžiojoje Britanijoje. O jei svarsto, tai būna nusiteikę, kad tam reikia ryžtis, atstovėti. Tuo metu heteroseksualūs draugai elementariai sveria, ar jiems kultūriškai patiks, ar ekonomiškai patogu“, – portalui LRT.lt sako E. Reimerytė.

Jos asmeniniam sprendimui, už ką balsuoti šiemet, įtakos turėjo būtent politiko ar partijos požiūris į žmogaus teisių problemas bei aplinkosaugą. Tiesa, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad ne visi užsienyje gyvenantys lietuviai domisi ir gilinasi į politinių partijų specifiką, todėl neretai renkasi aiškiausiai komunikuojančius ar jų aplinkoje palaikomus politikus bei partijas.

„Manau, būtent aiški komunikacija A. Armonaitės ir jos partijos atveju lėmė užsienio lietuvių palaikymą. Būti aiškiai už LGBT didelei daliai čia gyvenančių žmonių yra tik normos riba. Kita kandidatė (D. Asanavičiūtė – LRT.lt) nekomunikuoja savo pozicijų dėl LGBT taip pat aiškiai, todėl tokį rinkėją gali prarasti“, – mintimis dalijasi Jungtinės Karalystės lietuvė.

Jos manymu, A. Armonaitės sėkmingam pasirodymui Pasaulio lietuvių apygardoje įtakos galėjo turėti ir tai, jog laisvesnėse visuomenėse užsienyje gyvenantiems tautiečiams iš šono dar labiau išryškėja žmogaus teisių problemos Lietuvoje.

„Tai, ką žmogaus teisių klausimais siūlo Laisvės partija, nėra unikalūs, negirdėti pasiūlymai. Tai minimumas, ko žmogaus teisėmis besidomintis ir išsilavinęs rinkėjas iš užsienio tikėtųsi. Jiems sunku patikėti, kad to dar neturime, sunku suvokti, kad neapykantos nusikaltimai ignoruojami, kad yra cenzūra ar kad laida su dviem gėjais tėčiais galėtų suburti protestuotojus prie televizijos pastato.

Net jeigu žmonės nepritaria kai kurioms partijos idėjoms dėl ekonominių klausimų, gali būti, kad kultūrinis aspektas nustelbs pastaruosius argumentus“, – komentuoja E. Reimerytė.

Nustatyti visos apygardos kryptį – sudėtinga

Pasak Singapūre gyvenančio žmogaus teisių apžvalgininko Simono Bartulio, kandidato ar partijos dėmesys LGBT klausimams yra neabejotinai svarbus užsienio lietuviams, kurie patys priklauso LGBT bendruomenei.

„Kai kuriais atvejais partnerystės ar santuokos galimybė jiems gali būti net svarbesnė, nes tai reikštų, kad jie galėtų grįžti į Lietuvą gyventi su savo partneriu paprasčiau, jei tas partneris nėra ES pilietis. Tokia yra mano situacija, kadangi mano partneris – singapūrietis.

Net teoriškai be partnerystės gyventi kartu Lietuvoje būtų labai sunku, net aplinkkeliu bandyti mano partneriui gauti leidimą gyventi, jeigu jis ar mes pasirinktume tokį kelią“, – sako Jeilio ir Nacionalinio Singapūro universiteto koledžo filosofijos, politikos ir ekonomikos mokslų absolventas.

Vis dėlto žmogaus teisių apžvalgininkas pabrėžia, kad Pasaulio lietuvių apygardoje, kaip ir bet kurioje kitoje, rinkėjai nemąsto vienodai, turi skirtingas pažiūras, todėl apibendrinti jos kryptį būtų sudėtinga. Jo manymu, ir A. Armonaitės sėkmės nereikėtų sieti išskirtinai su LGBT bendruomenei palankia pozicija.

„Sėkmės veiksnių yra įvairių. Tikriausiai padėjo ir tai, kad Aušrinė ilgiau veikia nacionalinėje politikoje, yra matoma ir žinoma Seimo narė. Nors D. Asanavičiūtė ėjo su žinoma partija, ji palyginti nauja žaidėja politinėje arenoje“, – sako S. Bartulis.

Jis atkreipia dėmesį, kad sunku palyginti, kiek ir ar apskritai skiriasi užsienyje ir Lietuvoje balsuojančiųjų veidas LGBT temos kontekste. Esą galima daryti prielaidą, kad užsienyje rinkėjas nėra priešiškesnis LGBT nei Lietuvoje. Be to, klausimą kelia ir balsavimo tendencijos užsienyje – ar balsuoti ateina tie, kurie palaiko LGBT bendruomenę.

„Manau, akivaizdu, kad A. Armonaitės pozicija dėl LGBT nepakenkė jos šansams, ir tai yra labai svarbus indikatorius, reiškiantis, jog šita tema nėra tokia politiškai radioaktyvi, kaip kai kurie norėtų manyti. Visgi Laisvės partija remia ne tik partnerystę, bet ir transasmenų teises, lygias galimybes tuoktis ir net įsivaikinimą.

Tai reiškia, kad kampanijoje minėti LGBT teises nėra baisu, net jei užimamos ir radikalesnės pozicijos. Kadangi A. Armonaitei šioje apygardoje pasisekė labiau nei kitų partijų nariams, galima manyti, kad pasaulio lietuviams tokios pozicijos dar mažiau baisios, nors svarbu ir kitos A. Armonaitės savybės“, – komentuoja S. Bartulis.

Džiaugiasi, kad Seime dirbs abi kandidatės

Pasak aktyviausiai rinkimuose dalyvaujančios JK lietuvių bendruomenės pirmininkės Alvijos Černiauskaitės, nepaisant to, kuri kandidatė – A. Armonaitė ar D. Asanavičiūtė – pelnė daugiau pasaulio lietuvių palaikymo, džiugu, jog Seime dirbs abi (D. Asanavičiūtė į Seimą pateko pagal TS-LSD sąrašą – LRT.lt).

„Tikimės dvigubos jėgos pasaulio lietuviams, konstruktyvaus ir produktyvaus bendradarbiavimo su Seimo narėmis ir visomis pasaulio lietuvių bendruomenėmis“, – sako pašnekovė.

Ji tikina, kad gausioje JK lietuvių bendruomenėje yra įvairių pažiūrų žmonių, todėl išskirti, dėl kokių priežasčių pasirinkta viena ar kita kandidatė, sudėtinga.

„Šios moterys, galima sakyti, yra nauji veidai, energija pokyčiams. Visa tai jaučiama. Lietuvoje yra panašiai – žmonės nori apsivalymo ir atsinaujinimo“, – mintimis dalijasi A. Černiauskaitė.

Ekonomikos profesorius JAV, pilietinės iniciatyvos „Mūsų metas DABAR“, skatinančios užsienio lietuvius aktyviai dalyvauti rinkimuose, vadovas R. Baltaduonis sako, kad neturint reprezantatyvių apklausų sunku vertinti, kiek A. Armonaitės ir visos Laisvės partijos dėmesys žmogaus teisėms lėmė pasaulio lietuvių palaikymą. Tačiau, jo manymu, galima teigti, kad aiškus šio prioriteto įvardijimas netapo kliūtimi šiai politinei jėgai patekti į Seimą.

R. Baltaduonis atkreipia dėmesį, kad visų kandidatų pažiūros buvo išnagrinėtos tiek debatuose iki pirmojo Seimo rinkimų turo, tiek debatuose tarp dviejų į antrąjį turą patekusių kandidačių. Be kitų klausimų, daug dėmesio buvo skiriama diskusijoms apie žmogaus teisių situaciją Lietuvoje ir būdams, kaip ją pagerinti, taip pat Laisvės partijos palaikymui LGBT asmenims dėl savo šeimos santykių įteisinimo.

„Tad A. Armonaitės pozicija šiuo klausimu tikrai nebėra naujiena. Šalyse, kuriose gausiausiai balsavo pasaulio lietuviai – JK, JAV, Vokietijoje, Skandinavijos ir Beneliukso šalyse, katalikiškomis vadinamose Airijoje bei Ispanijoje – tie santykiai yra įteisinti jau daug metų. JK, kurioje gyvenančių lietuvių balsais A. Armonaitė išsiveržė į priekį, vienalyčių porų santuokos buvo įteisintos netgi tuometės konservatorių Vyriausybės.

Pasaulio lietuviams tai nėra tabu ar hipotetinis klausimas, bet, žinoma, Laisvės partijos dėmesys ir pripažinimas po pasaulį migruojančių tautiečių įvairovės neliko nepastebėtas. Tai matyti įvairiais aspektais. Kad ir dėl mišrias šeimas sukūrusių Lietuvos piliečių palaikymo siekiant savo asmenvardžius dokumentuose rašyti originalo kalba lotyniškais rašmenimis. Tokių šeimų tik daugės, o tokių praktiškų problemų sprendimai po pasaulį labiau naršantiems piliečiams yra tikrai svarbūs“, – įsitikinęs pašnekovas.

Taip pat skaitykite

Populiariausi