Aktualijos

2020.10.16 05:30

„Brexito“ pagirios: JK institucija iš šalies deportuotus lietuvius pavadino nelegaliai atvykusiais migrantais

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2020.10.16 05:30

Praėjusią savaitę Jungtinei Karalystei (JK) į Lietuvą deportavus 14 nusikaltusių lietuvių, JK vidaus reikalų ministerija viešai paskelbė, kad išsiuntė „pavojingus nusikaltėlius“, kurie neva į šalį pateko nelegaliai. Be to, kad lietuviai sugretinti su nelegaliai atvykusiais migrantais, ekspertams užkliuvo ir daugiau aspektų. Jų teigimu, tokio pobūdžio pareiškimai gali skatinti po „Brexito“ ir taip išaugusius neapykantos nusikaltimus prieš imigrantus. Žinutės turinys bei tonas nustebino ir Užsienio reikalų ministeriją (URM).

Praėjusią savaitę JK į Lietuvą deportavo 14 nusikaltimus įvykdžiusių tautiečių. Tai JK vidaus reikalų ministerija (angl. Home Office) pranešė savo oficialioje socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje:

„Vakar į Lietuvą grąžinome 14 mūsų taisykles pažeidusių ir mūsų vertybes pamynusių pavojingų užsieniečių nusikaltėlių. Mūsų pastangas išsiųsti iš šalies tuos, kurie į ją atvyko neteisėtais būdais, apsunkino teisiniai ieškiniai. Mūsų prieglobsčio teikimo sistema šlubuoja, tačiau stengiamės, kad ji taptų kuo sąžiningesnė.“

Toks įrašas papiktino dalį socialinio tinklo vartotojų, atkreipė ir specialistų dėmesį. Pavyzdžiui, žmogaus teisių advokatas Shoaibas M. Khanas tokį pareiškimą įvardijo kaip „klaidinančią, nesąžiningą, kerštingą nesąmonę“.

„Užsienio nusikaltėlių deportavimas neturi nieko bendro su prieglobsčio sistema. Jeigu jie buvo lietuviai, jie atvyko legaliai. Labai abejoju, kad Europos ekonominės erdvės pilietis būtų pasinaudojęs nelegaliais būdais patekti į Jungtinę Karalystę“, – po JK vidaus reikalų ministerijos „Twitter“ įrašu komentavo jis.

Kad minėtame įraše informacija buvo pateikta klaidingai, sutinka ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė. Jos teigimu, į situaciją jau sureagavo ir Lietuvos ambasada Londone.

„Lietuvos institucijos glaudžiai bendradarbiauja kriminalistinėse situacijose, šiuo atveju buvo taip pat. Džiugina, kad neteisingai ištransliuotą žinutę komentavo ir patys britai, ir JK žmonės, pateikdami teisingus faktus apie lietuvius, ES ir pačią JK sistemą. Tokių žinučių daug daugiau negu neigiamų“, – sako A. Černiauskaitė.

Pasirinktas tonas nustebino ir URM

Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad painus šios žinutės turinys ir tonas nustebino. Jos teigimu, dauguma Jungtinėje Karalystėje esančių Lietuvos piliečių šioje šalyje gyvena legaliai, gerbia jos vertybes, sąžiningai laikosi įstatymų.

„Mūsų, kaip ir kitų ES šalių, piliečių indėlį į JK ekonomiką ir kultūrą ne kartą yra pripažinę ir įvertinę aukšti JK politikai, Vyriausybės nariai. Lietuvos ir JK santykius vertiname kaip labai gerus: esame patikimi partneriai NATO, glaudžiai ir sėkmingai bendradarbiaujame daugelyje sričių, įskaitant ir kovą su nusikalstamumu bei terorizmu.

Atkreipėme JK diplomatų dėmesį į šiuos aspektus, manome, kad minėtos žinutės pasirodymas gali būti vertinamas kaip komunikacijos klaida, kadangi ji visiškai neatitinka Lietuvos ir JK santykių konteksto“, – raštu situaciją komentavo URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius.

URM atstovai taip pat reagavo į teiginius dėl esą nelegalaus minėtų piliečių patekimo į Jungtinę Karalystę: „Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems Lietuvos piliečiams galioja tos pačios normos ir reikalavimai, kaip ir visiems kitiems ES piliečiams, gyvenantiems šioje šalyje, ir jie turi teisę gyventi ir dirbti JK pereinamuoju laikotarpiu.

Jų teisės ginamos ES ir JK ratifikuotoje JK išstojimo iš ES sutartyje. ES piliečių teisių užtikrinimas ir apsauga yra vienas iš mūsų prioritetų ir ES irJK derybose dėl būsimus santykius reglamentuosiančio susitarimo.“

Aiškina, kad turėjo omenyje ne tik lietuvius

Susisiekus su JK vidaus reikalų ministerija, jos atstovas teigė, kad nurodytame įraše kalbama apie dvi skirtingas grupes – nusikaltėlius lietuvius ir iš Europos ekonominei erdvei nepriklausančių šalių atvykusius migrantus.

„Pirmoji grupė yra mūsų taisykles pažeidę ir mūsų vertybes pamynę užsieniečiai nusikaltėliai, kuriuos sėkmingai grąžinome į Lietuvą. Esame labai dėkingi savo partneriams Lietuvoje už sėkmingą bendradarbiavimą kovojant su nusikalstamumu ir jų indėlį šiuo konkrečiu atveju, be kurio nebūtų buvę įmanoma „Twitter“ įraše minėtų užsieniečių nusikaltėlių išsiųsti iš šalies.

Antrąją grupę sudarė migrantai, kurie atvyko iš Europos ekonominei erdvei nepriklausančių šalių ir jau buvo pasiprašę prieglobsčio Italijoje ir kuriuos mes planuojame grąžinti pagal Dublino reglamentą. Skrydis į Italiją kol kas neįvyko, nes mūsų pastangas grąžinti nelegaliais keliais nedideliais laiveliais mūsų šalį pasiekusius asmenis apsunkino teisminiai ieškiniai“, – atsakyme raštu paaiškino JK vidaus reikalų ministerija.

Kodėl žinutėje informacija apie nusikaltusius lietuvius ir migrantus suplakta į vieną, JK vidaus reikalų ministerija nepaaiškino. Taip pat neatsakė į klausimą, ar tokie pareiškimai gali paskatinti ksenofobiškus išpuolius ir nusistatymą prieš gausią lietuvių bendruomenę JK, turint omenyje po „Brexito“ išaugusį neapykantos nusikaltimų skaičių.

Vadina įrašą nekorektišku

Kalbinti Lietuvos specialistai pabrėžė, kad JK Vidaus reikalų ministerijos įrašas problemiškas ir dėl to, jog formuoja neigiamą nuomonę apie lietuvius, ypač atsižvelgiant į kylančius neapykantos nusikaltimų po „Brexito“ rodiklius.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas Gintautas Sakalauskas institucijos žinutę vertina kaip nekorektišką. Specialistas atkreipia dėmesį, kad bet kurioje šalyje, taip pat ir JK, daugiausia nusikaltimų padaro vietos gyventojai, ir iliustruoja teiginį JK pavyzdžiu, kur vietinių nusikaltimai sudaro 75 proc. visų nusikaltimų, o likusius įvykdo kitą pilietybę turintys asmenys.

Tačiau G. Sakalauskas pabrėžia, kad svarbiausia ne pilietybė, o tam tikra socialinė situacija: dažniausiai nusikalsta jauni vyrai, turintys žemą išsilavinimą, neturintys nuolatinio užimtumo, socialinių ryšių, nemokantys vietinės kalbos, patiriantys ekonominį spaudimą ir panašiai.

„Turimas pasas nėra svarbus. Nusikalstamas elgesys su tautybe ar pilietybe nieko bendro neturi, todėl bandymas parodyti tokias sąsajas yra tendencingas ir neatspindi tikrovės. Taip, kasmet keli šimtai lietuvių, taip pat tūkstančiai kitų šalių gyventojų yra deportuojami iš JK, nes arba yra padarę nusikaltimų šioje šalyje, arba yra ieškomi gimtojoje šalyje.

Tačiau absoliuti dauguma, maždaug 98 proc., ten gyvenančių Lietuvos piliečių nėra nusikaltę, jie dirba ir kuria JK BVP. Europoje 100 000 gyventojų tenka vidutiniškai keli tūkstančiai nusikalstamų veikų, nepriklausomai nuo tautybės ar pilietybės. Tokio pobūdžio žinutės kuria vaizdą, kad tam tikra šalis pasižymi tik ar išskirtiniu nusikalstamo elgesio eksportu. Tokio požiūrio formavimas yra būdingas daugelio šalių bulvarinei spaudai, bet kai tai daro oficialios institucijos, skamba labai nerimtai“, – komentuoja kriminologas.

Panašų vertinimą pateikia Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė Goda Jurevičiūtė. Nors neapykantos kalbos lygio toks pareiškimas nesiekia, specialistė įžvelgia galimą tokios žinutės žalą.

„Aišku, labai nemalonu, kad nusikalstamų veikų kontekste išskiriama Lietuvos valstybė. Toks viešas pareiškimas yra problemiškas, turint omenyje, kad po „Brexito“ JK padažnėjo neapykantos nusikaltimų imigrantų atžvilgiu, tačiau, deja, nestebina tai, kad konservatyvi Vyriausybė akcentuoja „įstatymo ir tvarkos“ liniją ir pernelyg nekreipia dėmesio į galimą tokios žinutės poveikį“, – teigia G. Jurevičiūtė.

Specialistė sako, kad panagrinėjus JK Vyriausybės pareiškimus imigracijos politikos klausimais per „Brexito“ laikotarpį, tikėtina, būtų galima rasti ir daugiau žinučių, kuriose akcentuojamas įstatymas ir tvarka, o ne žmogaus teisės.

Kitokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorė Dalia Bankauskaitė. Jos manymu, žinutė nėra netinkama ir paprasčiausiai konstatuoja faktus.

„Apmaudu, kad tai Lietuvos piliečiai, bet tai faktas. Jeigu jie yra lietuviškus pasus turintys asmenys, tai yra iš Lietuvos, tai yra faktas. Faktas diskredituoja Lietuvą, bet ne pati žinutė, kuri iškomunikuota.

Ar reaguotume ir piktintumės tokiu įrašu, jeigu būtų nurodyti kitos šalies piliečiai, pažeidę JK įstatymus? Tonas – normalus, konkretus ir dalykinis. Nematau jokio asmeniško Lietuvos įžeidinėjimo. JK vidaus reikalų ministerija kalba apie save, kaip jie tvarkosi, ir reiškia griežtą požiūrį į tokius pažeidėjus“, – kalba lektorė.

Vis dėlto ji pabrėžia, kad pačių tautiečių veiksmai – įstatymų pažeidimas, siekis apgauti ir apgaulės būdu turėti naudos kitų, šiuo atveju JK visuomenės, sąskaita – turi neigiamos įtakos ir smukdo pasitikėjimą Lietuvos piliečiais.

„Ką būtų galima daryti toliau? Vertinčiau tai kaip puikią galimybę komunikuoti apie Lietuvą. Tai kaip ženklas, kad reikia patikrinti, ar mūsų, Lietuvos, pusėje viskas padaryta tinkamai, kad mūsų Lietuvos piliečiai, turintys blogų ketinimų, kuo mažiau turėtų galimybių piktnaudžiauti, pažeisti teisinę sistemą.

Galėtume įvertinti Lietuvos ir JK bendradarbiavimą šioje srityje, ką dar būtų galima padaryti migracijos srityje. Žinant faktus, būtų galima komunikuoti apie JK ir Lietuvos bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, kaip mes kartu su JK stengiamės užkardyti ir užkardome galimybes nelegalams patekti į JK ar kitas šalis, kad turime gerą monitoringo sistemą ir galime prevenciškai įspėti JK apie bandančius naudotis tos valstybės gerovės sistema, prie kurios kūrimo jie patys niekaip neprisėdėjo, ir panašiai“, – dėsto D. Bankauskaitė.