Aktualijos

2020.07.16 08:55

Prezidentūra pritaria balsavimui internetu per Seimo rinkimus

atnaujinta 09.20
Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, BNS2020.07.16 08:55

Prezidentūra pasisako už balsavimą internetu ir palaikytų idėją išbandyti jį jau per būsimuosius Seimo rinkimus – tokiu būdu savo pilietinę valią išreikšti galėtų užsienyje gyvenantys lietuviai.

Apie tai LRT RADIJUI ketvirtadienį ryte sakė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

„Šiame skaitmeniniame amžiuje turbūt tik laiko klausimas, kada bus pereita prie internetinio balsavimo. Galbūt dar šiems rinkimams nesame pakankamai pasiruošę, bent jau taip sako Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė, tačiau kalbant apie balsavimą užsienyje, kur žmonėms pandemijos sąlygomis tikrai sunku pasiekti ambasadas (...) turbūt galėtume išbandyti inteenetinį balsavimą“, – „Ryto garsuose“ kalbėjo patarėja.

Anot jos, nors rizikų esama, joms galima pasiruošti ir su jomis susitvarkyti.

„Problemų gali kilti bet kurioje srityje, klausimas – kaip mes tas problemas eliminuojame. Lietuva pagal kibernetinio saugumo indeksą pasaulyje yra labai aukštai. Turime kibernetinio saugumo centrą, kurio uždavinys ir būtų eliminuoti tuos trukdžius“, – pridūrė A. Skaisgirytė.

„Jeigu mes esame pajėgūs tą padaryti, tai kodėl neišbandžius to internetinio balsavimo“ – sakė patarėja.

LRT.lt primena, kad parlamentas birželio 30‐ąją priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, įteisindamas galimybę per pandemiją užsienio rinkėjams bei saviizoliacijoje Lietuvoje esantiems asmenims balsuoti internetu.

Vis dėlto anksčiau šią savaitę VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė sakė, kad kol kas atsakymas dėl galimybių balsuoti internetu per artimiausius rinkimus spalį yra „daugiau „ne“ nei „taip“.

Sprendimų dėl Europos atsigavimo fondo lėšų naudojimo dar nėra

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ taip pat sakė, kad Lietuva kol kas dar nėra priėmusi sprendimų dėl planuojamo 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo fondo lėšų. Pasak A. Skaisgirytės, jei ekonominė situacija bus gera, dalies šio fondo lėšų, kurios būtų teikiamos kaip paskolos, Lietuva gali nepanaudoti.

„Jau dabar aišku, kad bus šalių, kurios nenorės skolintis ir tiesiog nesiskolins tų pinigų. (...) Jeigu mes matysime, kad gana gerai stovime ir be šitų paskolų, tai taip (nesiskolinsime)“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Planuojama, kad Europos atsigavimo fondą sudarytų 500 mlrd. eurų subsidijų ir 250 mlrd. eurų paskolų, iš kurių Lietuvai tektų iki 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų. Pasak A. Skaisgirytės, dėl konkrečių skaičių bus tariamasi šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.

„Dar nežinome, kokios bus proporcijos tų vadinamųjų grantų arba subsidijų ir paskolų, neturime visiško aiškumo dėl sumų pinigų, nes kol kas tai dar yra derybinis objektas“, – aiškino A. Skaisgirytė.

Europos Vadovų Taryboje taip pat bus diskutuojama ir dėl naujojo bendrijos biudžeto. A. Skaisgirytė pakartojo, kad praeitą savaitę pateiktas atnaujintas Europos Sąjungos biudžeto projektas yra „žingsnis į priekį“, tačiau taip pat pabrėžė, kad derybos dar nėra baigtos.

„Yra keletas niuansų, į kuriuos jau yra kažkiek atsižvelgta. Pavyzdžiui, kalbant apie Sanglaudos politiką, o Lietuvai sanglaudos pinigai dar yra labai svarbūs, (...) atsižvelgta į išaugusią emigraciją per pastaruosius dešimtų metų. Depopuliacijos kriterijų įvedus, mūsų sanglaudos pinigai didėja“, – aiškino A. Skaisgirytė.

„Tai yra žingsnis į priekį, žinoma, tai nėra galutinis sutarimas. Dar dėl to reikės vadovams derėtis ir sutarti, tačiau jeigu šita nuostata išliktų, būtų labai gerai“, – pridūrė ji.

Biudžeto projekte yra nuostata, kad daug gyventojų praradusioms šalims kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad sanglaudos biudžete Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų. Ši suma leistų šiek tiek sušvelninti smarkų struktūrinės europinės paramos mažėjimą nuo 2021 metų.

Anot A. Skaisgirytės, teigiamų poslinkių yra ir diskusijose dėl Lietuvai svarbaus žemės ūkio politikos finansavimo.

„Atrodo, turėtų būti daugiau pinigų skiriama kaimo plėtrai. Čia mes turime du momentus – tiesiogines išmokas žemdirbiams ir tą tikrąją kaimo plėtrą. Biudžete jau numatyta, kad galimi tam tikri lankstumai, perkėlimai pinigų iš vienos eilutės į kitą eilutę. Tai mūsų žemdirbiams suteiktų tam tikro lankstumo dėti pinigus ten, kur jų labiausiai tuo momentu reikia“, – teigė prezidento patarėja.

Europos Vadovų Taryba numatoma penktadienį ir šeštadienį.

Populiariausi