Aktualijos

2020.06.09 11:30

Lietuvos gerovės receptas: į gimtinę grįžtantys gabūs lietuviai ir sklandi užsieniečių integracija?

LRT RADIJO laida „Vasaros popietė“, LRT.lt2020.06.09 11:30

Ko reikia, kad Lietuva būtų sėkminga, vertinama tiek pačių lietuvių, tiek pastebėta užsienyje? Kodėl svarbus iš užsienio grįžtančių specialistų indėlis ir sklandi užsieniečių integraciją? Apie Lietuvos gerovės receptą su LRT RADIJU diskutavo filantropo Mariaus Jakulio Jason fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė ir daugiau nei 10 metų Lietuvoje gyvenantis muzikantas, kompozitorius Chrisas Ruebensas.

Fondui, kuris teikia paramą mokslininkams, studentams, norintiems grįžti ir kurti Lietuvoje, vadovaujanti K. Stankutė-Jaščemskienė sako, jog talentingus tautiečius iš užsienio į tėvynę nėra sunku, o jų indėlis išties reikšmingas.

„Jų reikia, kad būtų kuriamos darbo vietos, kad žmonės dirbtų, kurtų, mokėtų mokesčius. Čia būtų toks nuobodus atsakymas. Bet esu įsitikinusi ir mačiusi ne vieną nuostabų pavyzdį, kaip mūsų šalį kuria žmonės. Ar tai būtų verslinininkai, ar visuomenininkai, ar mokslininkai. Jie yra Lietuva ir tik nuo jų darbų, veiklos priklauso, kokia ta mūsų šalis bus.

Svarbu paminėti, kuo dar labai tikiu. Tai kad nesvarbu, kur tu būtum, gali būti Lietuvai labai vertingas“, – LRT RADIJUI kalbėjo K. Stankutė-Jaščemskienė.

Anot jos, lietuviai profesionalai, gyvenantys užsienyje, į Lietuvą yra atvedę ne vieną investiciją, o mokslininkai neretai pasikviečia studentus iš Lietuvos atvykti padirbėti drauge su jais, o grįžus į tėvynę kartu atsivežti įgytas žinias bei įdiegti naujoves.

K. Stankutė-Jaščemskienė pažymi, jog ne mažiau svarbus ir bendruomenių augimas bei skatinimas. Jį pašnekovė vadina tvirtos Lietuvos pagrindu. „Yra tekę kuruoti tokį projektą prieš keletą metų, kai važinėjome po bendruomenes Lietuvoje. <...> Visi diskutuodavo, ko trūksta miestui, už ką jį myli, galvodavo projektus.

Buvo tas bendruomeniškumas. Didžiausia bėda ar pavojus šiuolaikinėje visuomenėje – tai apatija. Geras vaistas yra bendruomenė. Kai sueina žmonės, kurie tiki savo miestu ir savo šalimi, gali įvykti daug nuostabių dalykų“, – LRT RADIJUI komentavo pašnekovė. Jos teigimu, tik nuo visų bendrų pastangų ir aktyvumo priklauso, kiek ir dėl kokių pasiekimų Lietuva bus žinoma.

„Galime išmokti vieni iš kitų“

Daugiau nei 10-metį Lietuvoje gyvenantis muzikantas ir kompozitorius belgas Chrisas Reubensas sako, jog lyginant tuos metus, kai tik atvyko gyventi į Lietuvą, ir dabartį, lietuviai lengviau priima užsieniečius ir drąsiau bendrauja.

„Iš pradžių dėl kalbos mano bendravimas buvo ribotas, nes tik angliškai galėjau bendrauti su žmonėmis. Nuo to momento, kai išmokau kalbėti lietuviškai, jaučiu, kad viskas žymiai paprasčiau buvo ir žmonės atviriau su manim kalbėdavo.

Po daug metų jau irgi daugiau veikiu – ne tik ansamblyje groju, ne tik su mokiniais dirbu, bet ir socialinis ratas jau didesnis, ir pats esu jau drąsesnis, ir laikas jau pasikeitė irgi“, – patikina pašnekovas.

Jis pažymi, kad lietuviai myli savo šalį ir ja labai didžiuojasi, tačiau sako pastebėjęs, kad lietuviams svarbi ir kitų nuomonė. „Kai mes dėl koncertų daug važiavome per Lietuvą ir dažnai teko kaimuose groti, dar neatvažiavę kolegos jau pradėdavo atsiprašinėti, kad mes dabar čia grojame kaime ir neatrodys labai gražiai.

Net prisimenu vieną momentą, kai organizavome koncertą ir atvažiavo (svečiai – LRT) iš užsienio, ir kolegos galvojo, pro kur važiuoti, kur yra gražiau.

Sakiau: kam reikia čia kažką slėpti? Kai įvažiuos ir vaikščios, pamatys, kaip viskas čia gražu. Ir jeigu yra kažkur ne taip gražu, tai gal vis tiek įdomu pamatyti“, – apie lietuvių norą sukurti gražų Lietuvos įvaizdį pasakojo C. Reubensas.

Jis taip pat pridūrė, kad iš pradžių kai kuriuos niuansus buvo priimti nelengva, tačiau su laiku tam tikri kultūriniai skirtumai tapo priimtini ir netgi savi. „Galime išmokti vieni iš kitų“, – įsitikinęs pašnekovas.

Plačiau – LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.