Aktualijos

2020.05.16 08:34

Su COVID-19 užsienyje kovojantys medikai iš Lietuvos – apie pasiruošimą blogiausiam scenarijui ir vienybę

LRT.lt2020.05.16 08:34

Visame pasaulyje į kovą su koronavirusu stojusi medikų bendruomenė, rodos, ir pandemijos metu nepraranda optimizmo. Tarsi patvirtinimas, kad viskas bus gerai, socialiniuose tinkluose plinta linksmi vaizdo įrašai iš medikų kasdienybės. Svetur dirbantys lietuviai medikai papasakojo, kokios nuotaikos iš tikrųjų vyravo ligoninėje per COVID-19 piką ir kas padėjo išlikti stipriems.

Buvo ruošiamasi blogiausiam

Jau pusę metų Vokietijoje, „Klinikum Lippe“ chirurgijos skyriuje dirbanti gydytoja rezidentė Neringa Pranskevičiūtė sako, kad COVID-19 pandemijos pradžioje ligoninėje įsivyravo tyli rimtis, medikai iš karto ėmė kruopščiai ruoštis ir mokytis.

„COVID-19 ligoniams buvo pritaikyti du chirurgijos skyriai, planinės operacijos atidėtos vėlesniam laikui. Bendraujant su galimai infekuotais pacientais reikėjo užtikrinti maksimalią apsaugą, todėl mokėmės, kaip tinkamai persirengti.

Reikėjo išmokti ir kaip intubuoti pacientą bei reguliuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus. Kolegos ramino, kad greičiausiai visų naujų žinių panaudoti neprireiks, bet pagal protokolą turėjome pasiruošti blogiausiam scenarijui ir žinoti, kaip elgtis visose situacijose“, – prisimena N. Pranskevičiūtė.

Ispanijoje dirbančio Barselonos futbolo klubo gydytojo Mindaugo Gudelio patirtis rodo, kad koronaviruso įvykių pradžioje ligoninėse ne visada vyravo geros nuotaikos.

„Sparčiai daugėjant užsikrėtusiųjų koronavirusu, padidėjo ir darbo krūviai, išaugo įtampa. Neįprastomis sąlygomis dirbantys medikai labai išvargdavo, tačiau stengėsi išlaikyti santūrumą, ramybę ir suteikti pacientams visą reikiamą pagalbą. Toks mūsų darbas. Žinoma, reikėjo nepamiršti pasirūpinti ir savo saugumu“, – sako M. Gudelis.

Pasak N. Pranskevičiūtės, nors nuotaikų buvo įvairių, ligoninės kolektyvas labai susitelkė. Ji pati tuo metu dirbo priėmimo skyriuje, kur gyventojai ateina atlikti koronaviruso tyrimų ir izoliuoti laukia jų rezultatų. Dėl šios priežasties kontaktas su galimai užsikrėtusiais pacientais neišvengiamas.

„Vienai mano kolegei slaugytojai buvo patvirtintas teigiamas COVID-19 testo rezultatas. Dėl to visi, turėję kontaktą su koronavirusu užsikrėtusia kolege, dvi savaites iš eilės privalėjome tirtis kiekvieną dieną“, – prisimena N. Pranskevičiūtė.

Medikų bendruomenė laikosi išvien

Gydytoja rezidentė pasakojo, kad laikantis išvien medikų bendruomenei pavyko įveikti nerimą. Nuo pat koronaviruso protrūkio pradžios ji palaikė nuolatinį ryšį ir su savo kolegomis iš VUL Santaros klinikų Pilvo chirurgijos ir priėmimo skyriaus.

„Visi medikai – kad ir kokioje šalyje dirbame – patyrėme įtampą ir pavojų susirgti. Buvę kolegos man yra kaip šeima, todėl jaudinausi dėl jų, o jie nerimavo dėl manęs. Tiesa, jaučiausi saugiai. Dar pandemijos pradžioje ligoninėje turėjome pakankamai apsaugos priemonių, medicininių kaukių, dezinfekantų ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, todėl susirgti nebijojau.

Tuo metu mano kolegos kitose šalyse baiminosi, ar nepristigs apsaugos priemonių. Net ir pačiomis nemaloniausiomis akimirkomis kolegų Lietuvoje stiprybė yra buvimas kartu“, – apie abipusį palaikymą pasakoja N. Pranskevičiūtė.

Gydytojas M. Gudelis sutinka, kad medikų bendruomenė iš esmės yra vieninga. Jo teigimu, šis laikotarpis tik dar labiau parodė, kiek yra daug savo darbui atsidavusių medicinos specialistų.

„Pandemijai smarkiai plečiantis medikai pagal išgales padėjo kolegoms, stojantiems į kovą su koronavirusu. Šiuo metu daug gydytojų visame pasaulyje savo atostogas aukoja dėl COVID-19 pacientų, neturtingose šalyse dalijasi patirtimi ir žiniomis apie naująjį virusą.

Dar kiti rizikuoja savo gyvybe šalyse, kur vyksta karo veiksmai. Toks atsidavimas darbui ir pasiaukojimas kitiems labai įkvepia, tačiau nereikėtų pamiršti ir tų medikų, kurie gyventojų sveikata rūpinasi vietinėse ligoninėse. Tik vienybė ir nesavanaudiška tarpusavio pagalba padeda įveikti visas krizes“, – sako M. Gudelis.

Atsiradus galimybei gydytojas ir pats savanoriškai prisijungė prie priėmimo skyriaus komandos Leridos universitetinėje ligoninėje ir su kitais stojo į kovą su COVID-19.

Palaikymo žinutės ir padėkos iš balkonų

N. Pranskevičiūtė ir M. Gudelis sutinka, kad viruso grėsmės akivaizdoje žmonės rodo didelį bendruomeniškumą jausmą. Išlikti stipriems padeda įvairias būdais plūstančios palaikymo žinutes.

„Šiandien jaučiama ne tik valstybių institucijų parama. Šalyse įvedus karantiną, žmonės visame pasaulyje kiekvieną dieną tą pačią valanda praveria savo namų langus ir plojimais dėkoja tiems, kurie sunkiai dirba kovodami su virusu.

Visuomenė vienijasi įvairiais būdais: vieni karantiną namuose leidžiantiems gyventojams rengia koncertus iš savo balkonų, kiti nardymo kaukes pritaikė apsaugai nuo viruso ir daug jų dalį paaukojo medikams, – sako M. Gudelis. – Pasaulį sukrėtusi pandemija iškėlė seniai pamirštas žmogiškąsias vertybes ir skatina po truputį judėti į priekį.“

Lietuvoje gyvenančios savo šeimos jau pusę metų nemačiusi N. Pranskevičiūtė sako, kad per karantiną galėjo dar geriau įvertini, kokį saugumo jausmą ir naudą suteikia atviros Europos sienos ir galimybė laisvai keliauti.

„Pradžioj dėl šeimos nesijaudinau. Baimintis pradėjau tada, kai Europos šalys uždarė savo sienas. Vokietijoje buvau visiškai viena, negalėjau grįžti namo, taip pat nežinojau, kiek ilgai šie karantino reikalavimai tęsis“, – apie savo išgyvenimus pasakoja gydytoja rezidentė.

Skirtingose šalyse gyvenusi medikė save laiko pasaulio žmogumi, todėl didžiuojasi visoje Europoje rodomu solidarumu, kurio nesumenkino jokie karantino apribojimai.

„Šis laikotarpis į dienos šviesą iškėlė daug jautraus bei pilietiško elgesio pavyzdžių. Per pasaulinę pandemiją neliko abejingų – Europos šalys viena kitai padėjo kovoti su virusu, o žmonės parodė išskirtinį bendruomeniškumą.

Iš mūsų kasdienybės staiga dingus paviršutiniškiems dalykams daugumai atsirado dar daugiau laiko pabūti su savimi, iš naujo peržvelgti savo vertybes“, – sako gydytoja rezidentė N. Pranskevičiūtė.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir LRT projektas „Solidarumo balkonai“ – tai istorijos apie pagalbą ir solidarumą, kuriuos patiriame kasdien, kad ir kur Europoje būtume. Europos dienos, gegužės 9-osios, proga priminkime vieni kitiems, kad kartu iššūkius įveikti lengviau.