Aktualijos

2020.05.12 10:07

Su COVID–19 pacientais Niujorke dirbanti gydytoja iš Lietuvos – apie krizę ligoninėse ir pasikeitusią kasdienybę

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.05.12 10:07

Jungtinėse Amerikos Valstijose jau kurį laiką pastebimas didžiausias sergamumas koronavirusu. Remiantis naujausiais duomenimis, čia užfiksuoti 1 385 834 patvirtinti atvejai ir 81 795 mirtys. COVID-19 epicentru tapusiame Niujorke gyvenanti lietuvė gydytoja Dovilė Kulakauskienė sakė, kad mobilizuotis teko ypač greitai. 

Jau beveik devynerius metus Nasau universiteto Medicinos centro ligoninėje vidaus ligų gydytoja dirbanti specialistė su LRT.lt sutiko pasidalyti savo įžvalgomis apie medikų darbą ir gyvenimą koronaviruso paveiktoje šalyje.

Prieš 18 metų į Valstijas išvykusi lietuvių šeima dabar stengiasi prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo tempo ir optimistiškai svarsto, kaip gyvenimas keisis suvaldžius visą pasaulį sukausčiusį virusą.

„Ši epidemija mus, kaip ir visą pasaulį, užklupo netikėtai. Virusui pradėjus plisti numatėme, kad greitai ir mes susidursime su liga, tačiau pradžioje nesitikėjome tokio gausaus ir greito ligonių srauto, tad teko labai skubiai mobilizuotis.

Buvo nemažai iššūkių, padidėjo darbo krūviai, reikėjo gauti apsaugos priemonių, rasti tinkamus gydymo algoritmus. Bet manau, įsivažiavome ir susitvarkėme su krizine situacija“, – pasakojo Terapijos skyriuje su pacientais, kuriems būtina hospitalizacija, dirbanti medikė.

Ir nors jos darbo grafikas nepasikeitė, daug nerimo kėlė ypač sparčiai didėjantis pacientų skaičius. Nerimauti vertė ir tai, jog daugėjo viruso atvejų tarp kolegų. D. Kulakauskienė pripažįsta, kad ilgainiui sudėtingą situaciją kiek pavyko suvaldyti ir dabar netrūksta nei reikalingiausių vaistų, nei apsaugos priemonių, nors iš pradžių buvo kitaip.

„Greiti ir profesionalūs pasikeitimai ligoninėje, kurioje dirbu, padėjo sistemingai valdyti situaciją – buvo sukurti papildomi skyriai ir paskirtos specialios gydytojų komandos. Jos buvo sudarytos ne tik iš vidaus ligų, infekcinių ligų specialistų, bet visų specializacijų gydytojai rūpinosi šiais pacientais.

Kadangi planinių procedūrų ir poliklinikų vizitų ženkliai sumažėjo, daug gydytojų galėjo prisijungti skyriuose kovoti su COVID-19. Galiu pasidžiaugti, kad ligoninės kolektyvas labai susitelkė, vieni kitus rėmė ir palaikė. Visi labai geranoriški“, – pasakojo pašnekovė.

Suduotas stiprus smūgis JAV sveikatos apsaugos sistemai, anot lietuvės gydytojos, privertė veikti greitai, tačiau dabar galima atsipūsti kur kas lengviau, todėl gydytojai ir kiti medicinos darbuotojai stengiasi sugrįžti prie jiems jau įprastos rutinos.

„Žinoma, naujų koronaviruso ligonių yra, tačiau gerokai mažiau. Po truputį pradedame planuoti tolimesnę veiklą ir įprastos rutinos sugrąžinimą. Šiuo metu Niujorke karantinas tęsis iki gegužės 15 dienos“, – teigė ji.

Tiesa, pati D. Kulakauskienė vis dar pirmosiose koronaviruso fronto linijose gydo COVID-19 pacientus, kuriems pasireiškia sunkūs ligos simptomai.

„Ši virusinė liga yra įdomi tuo, kad simptomų paletė yra labai įvairi: nuo didelio nuovargio, apetito stokos, išsekimo iki karščiavimo, kvėpavimo nepakankamumo ir pakitimų plaučiuose, inkstų nepakankamumo, dehidratacijos, labai dažni galvos skausmai, raumenų skausmai, viduriavimas, pykinimas.

Pastebėtina, kad sunkia forma susirgusiems žmonėms simptomai tęsiasi ilgai, iki 2–3 savaičių, tad reikalinga nuolatinė stebėsena. Be to, ligos eiga kinta labai greitai. Ligoniams gali žaibiškai pablogėti ir jiems reikalinga intensyvios terapijos priežiūra Reanimacijos skyriuje. Mokslas ir medicina yra akistatoje su nauja liga ir galbūt ilgalaikėmis jos pasekmėmis“, – savo įžvalgomis dalijosi gydytoja.

Pati LRT.lt pašnekovė pastebėjo, kad miesto gyventojai ypač ilgisi galimybės išeiti į miestą be kaukės, kultūrinių renginių, susitikimų su draugais ir artimaisiais. Tačiau nors nemažai žmonių visame pasaulyje džiaugiasi, kad gali daugiau laiko skirti laisvalaikiui, Dovilė teigia, jog jų šeimoje viskas atvirkščiai. Darbo ligoninėje jai atsirado tik daugiau, o ir elektros paslaugų įmonę turinčiam jos vyrui tenka suktis kur kas greičiau ir intensyviau.

Namuose nuotoliniu būdu dabar studijuoja ir jųdviejų sūnus Jonas, jo laukia ir egzaminai. „Kaip ir Lietuvoje, čia vyksta nuotoliniai užsiėmimai su dėstytojais, atsiskaitymai, projektų pristatymai ir kt. Viskas dabar uždaryta, o studentai praranda laisvę studijuoti toliau nuo tėvų priežiūros (juokiasi)“, – apie pasikeitusią kasdienybę pasakojo ji.

Kita vertus, pašnekovė svarsto, kad kovojant su virusu asmeniniai poreikiai lieka antrame gyvenimo plane, o daugiausia savęs tenka atiduoti darbui. Taigi, kai tik turi galimybę, ji mielai leidžia laiką namuose su šeima.

Prakalbus apie vakcinos nuo koronaviruso paieškas D. Kulakauskienė užsiminė, jog nuolat seka mokslo naujienas ir tikisi, kad bus skiriama kuo daugiau pastangų tam, kad vakcina būtų rasta.

„Mūsų laikų pasaulis yra daug pažengęs technologijose ir moksle, tačiau pandemijos akivaizdoje yra labai pažeistas. Susidūrėme su artimųjų netektimis, nerimu dėl artimųjų sveikatos, neaiškia ligos eiga ateityje, ekonomikos nuosmukiu, psichologine ir emocine įtampa dėl didesnių ar mažesnių kasdienių dalykų, pasikeitusia asmeninio komforto rutina... Buvo paliestos visos žmogaus egzistavimo sferos, bet tikiu, kad adaptuosimės ir eisime tik į priekį. Nemanau, kad pasaulis bus toks, koks buvo anksčiau“, – teigė gydytoja.