Aktualijos

2020.05.11 09:49

Itin skaudžiai nuo koronaviruso nukentėjusi Belgija iš karantino vaduotis neskuba

Augustinas Šulija, LRT.lt2020.05.11 09:49

Didžiausią mirtingumą nuo koronaviruso pasaulyje fiksuojanti Belgija baiminasi antros viruso bangos, tačiau šalyje gyvenantys lietuviai sako esą pasiruošę prisitaikyti prie visų iššūkių. Europos sostine tituluojamas Briuselis kaip niekada tylus. Gatvės, įprastai pilnos skubančių diplomatų ir politikų iš visos Europos, skendi tyloje, o nuo linksmybių ūžiantis senamiestis primena tykią Belgijos provinciją, o ne triukšmingą 2,5 mln. gyventojų metropolį.

Po septynių savaičių karantino, šalies vyriausybė ryžosi palengva pradėti švelninti karantino sąlygas, tačiau įspėja, kad padėtis itin trapi ir šalies gyventojams, bet kuriuo metu gali tekti vėl užsidaryti namuose.

„Paskutinėmis dienomis naujų koronaviruso atvejų skaičius siekia apie 300, o į ligonines paguldoma apie šimtą asmenų“, – sako Belgijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Gintaras Marijauskas.

Anot jo, tai ženklus pagerėjimas. Dar prieš porą savaičių nauji susirgimai buvo skaičiuojami tūkstančiais, o į ligonines guldoma šimtai asmenų.

„Užsikrėtusių ir mirčių šalyje buvo labai daug, tad belgai bijo, kad situacija nepasikartotų, kad virusas nesuliepsnotų iš naujo“, – sako G. Marijauskas.

Viso koronavirusu Belgijoje užsikrėtė jau per 51 000 žmonių, o jo aukomis tapo daugiau nei 8000 asmenų. JAV Johns Hopkins universiteto duomenimis, mirtingumas nuo koronaviruso Belgijoje – didžiausias pasaulyje.

Šalies vyriausybė teisinasi, kad padėtis ne tokia bloga kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Skaičiai tokie dideli, nes priešingai negu kitos šalys, Belgija į statistiką įtraukia ir atvejus, kai mirtis nuo koronaviruso buvo tik įtariama. Skaičiuojama, kad apie pusę visų koronaviruso sukeltų mirčių Belgijoje užfiksuota slaugos namuose, kur virusas patvirtintas vos 4% mirusiųjų.

„Anksčiau neturėjome pakankamai galimybių visus atvejus patvirtinti laboratorijoje, tačiau tai nereiškia, kad jie buvo mažiau realūs“, – šalies spaudai pareiškė virusologas ir šalies krizių centro atstovas Steven Van Gucht, kuris pabrėžė, kad skaidrumas svarbiau negu tarptautiniai reitingai. Pasak jo, norint palyginti Belgijos mirusiųjų skaičių su kitomis šalimis jį reikėtų dalinti iš dviejų.

Nors padėtis ir stabilizuojasi, šalies ministrė pirmininkė belgus ragina neatsipalaiduoti. Šią savaitę pradėtas trijų etapų karantino švelninimo planas bus įgyvendinamas griežtai atsižvelgiant į sergančių žmonių skaičių, laisvų intensyvios priežiūros lovų skaičių ligoninėse ir viruso paplitimą.

„Žmonės ir toliau guldomi į ligonines, žmonės ir toliau miršta. Jeigu situacija ims blogėti, nedvejodami grąžinsime griežtus apribojimus“, – pristatydama karantino švelninimo planą pareiškė Sophie Wilmès.

Pasak Lietuvių bendruomenės Belgijoje pirmininko, šalyje kol kas galioja griežti apribojimai verslui. „Šiuo metu šalyje veikia vaistinės, sodo ir maisto prekių parduotuvės. Taip pat siuvimo reikmenų parduotuvės, kad žmonės galėtų namuose pasigaminti kaukes. Prekyvietėse galioja griežtos atstumo laikymosi taisyklės, privaloma dėvėti kaukes. Tuo metu visos įmonės, kuriose įmanoma, žmonės tebedirba nuotoliniu būdu“, – pasakoja G. Marijauskas.

Belgijos įmonių federacija skaičiuoja, kad į darbą kol kas sugrįžo tik 5 - 10 procentų privataus sektoriaus darbuotojų.

Pagal numatytą planą Europos sostinėje kitą savaitę duris atvers ir daugiau prekybos vietų. Bet to, mėnesio pabaigoje, daliai mokinių bus leista grįžti į mokyklas, tačiau klasėse negalės būti daugiau nei 10 mokinių.

Du mokyklinio amžiaus vaikus Briuselyje auginantis Andrius Verseckas sako, kad jo nuomone, švietimo sistema koronaviruso sukeltai krizei buvo nepasiruošusi. Pamokos vaikams nuotoliniu būdu iki šiol vyksta gana chaotiškai.

„Pirmą mėnesį nuotolinės pamokose apskritai nieko nebuvo daroma. Tik pastarąsias dvi savaites vaikai pagaliau gauna užduočių. Kartu su žmona galvojome kaip užimti vaikus. Duodame jiems įvairių edukacinių užsiėmimų. Įdarbinome ir senelius, kurie internetu su vaikais bendrauja, bent valandą per dieną.“

Daugiau nei du metus Belgijos sostinėje gyvenantis vyras abejoja, ar vaikams šiais mokslo metais dar pavyks grįžti į klases. Įprastai mokslo metais baigiasi birželį, tačiau Andrius mano, kad mokyklos netrukus gali paseti šalies universitetų pavyzdžiu ir užbaigti mokslo metus anksčiau laiko.

„Kol kas žinome tik tiek, kad nuo gegužės 18-tos dienos, vaikai į mokyklą galės grįžti tik vienai dienai per savaitę”, – pasakoja Andrius, kuris pripažįsta, kad laikantis griežtų saugumo reikalavimų reorganizuoti mokyklas tikrai nelengva.

Jeigu sergančiųjų koronavirusu nedaugės, mėnesio pabaigoje Belgijos vyriausybe žada atidaryti ir kai kuriuos muziejus bei kirpyklas. Ar atidaryti belgų taip mėgstamus restoranus ir kavines valdžia žada pradėti svarstyti tik birželio pradžioje.

Netoli Briuselio restoraną jau dešimtmetį turinti Ilona Svarevičiūtė sako, žinia, kad teks uždaryti verslą karantino pradžioje buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Tačiau daugiau nei 20-metų Belgijoje gyvenanti moteris sugebėjo greitai perorientuoti verslą ir dabar maistą išvežioja tuščiomis Briuselio gatvėmis.

„Pasiskelbėme lietuvių bendruomenės tarpe ir pasiūlėme lietuviško maisto pristatymą į namus. Reakcija iš tautiečių buvo labai džiuginanti“, – pasakoja I. Svarevičiūtė.

Moteris sako, kad išvežioti cepelinus ir baltą mišrainę išalkusiems tautiečiams nėra paprasta, tačiau bandymai siūlyti maistą išsinešimui, kaip padarė daugelis kitų užsidaryti priverstų Belgijos maitinimų įstaigų, nepasiteisino. Visgi Ilona džiaugias, kad sunkioje padėtyje atsidūrusiam verslui pagalbos ranką laiku ištiesė ir valdžia.

„Regiono valdžia pasakė, kad privalomai uždarytas verslas gaus paramą. Netrukus paaiškėjo, kad restoranai gaus 4000 eurų, dirbantiems savininkams taip pat pažadėta dienos išmokos. Biurokratiniai reikalai užtruko savaitę kitą, bet po to viskas vyko sklandžiai ir automatiškais. Užpildžius paraišką, pinigai sąskaitoje buvo jau kitą dieną“.

Ilona abejoja, kad grįžti prie įprasto verslo modelio bus paprasta, net jeigu valdžia ir apsispręs leisti vėl atidaryti maitinimo įstaigas birželio pradžioje. Anot jos, vargu ar žmonės staiga vėl ims plūsti į maitinimo įstaigas.

„Žmonės išties susirūpinę savo sveikata ir labai rimtai žiūri į koronaviruso pavojų. Bet to, vargu ar greitu metu sulauksime ir turistų”, – nuogąstauja I. Svarevičiūtė

Tačiau dairantis po Briuselį, kuriame jau kelias savaites vyrauja neįprastai šilti orai, akivaizdu, kad motyvuoti žmones laikytis saugaus atstumo darosi vis sunkiau. Nors parkuose dar retas drįsta nepaisyti iš dronų sklindančių reikalavimų nesibūriuoti ir negulinėti ant žolės, žmonių viešose vietose daugėja. Galbūt būtent dėl augančio šurmulio gatvėse šalies valdžia ėmėsi naujos taktikos. Jau kitą savaitę leido namuose priimti iki keturių svečių.

Tuo metu Belgijos mokslininkai ruošiasi antrai koronaviruso bangai. Pasak Erikos Vlieghe, kuri vadovauja ekspertų grupei, atsakingai už šalies karantino švelninimo strategiją, naujas viruso protrūkis šalį gali užklupti dar šią vasarą.

„Klausimas tik vienas, kokio stiprumo ji bus”, – šalies dienraščiui „Le Soir” pareiškė E. Vlieghe. Anot jos, ruošiantis įvairiems scenarijams, šiuo metu kuriama ir grįžimo prie saviizoliacijos strategija. „Antroji banga nekils per naktį. Matysime, kad ji artėja”, – Belgijos gyventojus ramina E. Vlieghe.

Populiariausi