Slidinėjimo instruktorius Vaidas Barkevičius iš Šveicarijos į Lietuvą grįžo kiek daugiau nei prieš savaitę, tačiau kelionės namo lietuviui teko laukti mėnesį. Visą tą laiką lydėjo nežinomybė, mat garantijų, kad gimtąją šalį pasiekti pavyks, nebuvo. „Šis grįžimas į Lietuvą buvo kaip ekspedicija per kalnus, prasidėjusi dar kovo viduryje“, – portalui LRT.lt sako pašnekovas.
Lietuvis slidinėjimo instruktoriumi Cerma kurorte, Šveicarijoje, dirbo jau septintą žiemą, nuvykęs lapkritį, turėjo grįžti balandžio viduryje. Kaip pasakoja V. Barkevičius, pirmasis koronaviruso atvejis Šveicarijoje buvo užfiksuotas vasario pabaigoje, o patį miestelį virusas pasiekė kovo pradžioje. Lietuvio teigimu, antrą kovo savaitę aplinkui čiaudėjo ir kosėjo praktiškai kas trečias pažįstamas.
„Valė kantone, kuriam priklauso Cerma, testuodavo tik pakliuvusius į ligonines su rimtais simptomais, todėl dauguma taip ir persirgo nežinodami, ar tapo pandemijos dalimi, ar paprastą gripą suvirškino“, – sako lietuvis.
Jis pats peršalimui būdingus simptomus pajuto pirmosiomis kovo dienomis. Sako, kad tokia būsena, dirbant slidinėjimo instruktoriumi, pažįstama, mat paprastai sezono įkarštyje tenka dirbti po 30–40 dienų be išeiginių ir fiziškai nuvargus peršalimo simptomai pasireikšdavo neretai. Tiesa, prabėgus savaitei, V. Barkevičius sako pradėjęs galvoti, jog šįkart savijauta neprimena įprastinio peršalimo ar gripo.
„Prie slogos ir kosulio prisidėjo nežmoniškas silpnumas. Toks, kai iš ryto atsikeli labiau pavargęs, nei vakare atsigulei. Temperatūros matuotis neturėjau kuo. Dažniausiai kol nepakyla iki 39 laipsnių, nelabai ir jaučiu. Porą dienų tarpais nukrėsdavo šaltis, tikėtina, kad temperatūra buvo pakilusi nemažai, jautėsi maudžiantis skausmas kažkur krūtinėje. Ir uoslė pradžioje buvo visiškai dingusi“, – prisimena slidinėjimo instruktorius.
Kadangi klientai buvo užsisakę būtent lietuvio pamokas, o ir rusų kalbą mokančių instruktorių slidinėjimo kurorte buvo vos keli, V. Barkevičius ir toliau dirbo: „Pareigos jausmas neleido gulėti lovoje, kol dar fiziškai galėdavau rytais iš jos atsikelti. Manau, kad tas susimobilizavimas ir neleido subyrėti galutinai.“
Kovo 11 dieną ltalijoje kurortai jau buvo uždaryti, bet Šveicarijoje, pasakoja pašnekovas, jie veikė, kaip įprasta. Jis pats vis dar jautėsi prastai ir jau kelias dienas nesikėlė iš lovos. Toliau įvykiai klostėsi žaibišku greičiu.
V. Barkevičius prisimena, kad prabėgus dar keletui dienų pasirodė informacija, kad slidinėjimo keltuvai savaitgalį nebeveiks ir jų kurorte, viešbučiams ir restoranams buvo duota laiko per savaitgalį susitvarkyti ir išleisti klientus.
Tuo pat metu Lenkija paskelbė uždaranti sienas užsieniečiams, Lietuva – apie sprendimą įvesti karantiną. Lietuvis pripažįsta – išgirdus apie 72 valandas galiosiantį humanitarinį koridorių pirma mintis buvo nedelsiant susikrauti daiktus ir skubėti namo.
„Sveikas protas sakė, kad taip paprasta nebus, nes jau dabar lekiančių turbūt tūkstančiai. Be to, dar visas svaigstantis ir kosintis toli nenuvairuosiu. O ir nesuvirškintą virusą į Lietuvą vežtis nei gudru, nei atsakinga. Kitos dienos lietuvių mūšiai pasienyje patvirtino, kad intuicija neapgavo“, – dėstė V. Barkevičius.
Jis pasakojo, kad kartu su dviem kolegomis iš Lietuvos apsisprendė iki balandžio pradžios pasilikti kurortiniame miestelyje. Įvertino, kad tuomet nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo jau bus praėjęs kiek daugiau nei mėnuo ir vykti keltu bus saugu.
„Nusprendėme grįžti, nes Lietuvoje turime daugiau galimybių būti reikalingi. Laukė užduotis rasti savo vietą popandeminiame pasaulyje, kuris žada būti gerokai kitoks. Mano svarbiausia motyvacija grįžti – Lietuvoje laukė mokiniai, nekantraujantys tęsti pradėtas skraidymų programas“, – sako nuosavą skraidymo mokyklą turintis V. Barkevičius.
Tačiau susidėliotą planą kovo pabaigoje sujaukė žinios iš Lietuvos. Pašnekovas prisimena reakciją, kai išgirdo premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimą, jog piliečių grįžimas artimiausiomis dienomis bus stabdomas.
„Staigiai maigau DFDS bilietų rezervavimo puslapį, skambinu būsimiems bendrakeleiviams, traukiu iš spintos lagaminus. Kol priimame sprendimą, susidėliojame bilietą – vietos balandžio 1-ajai dingsta.
Tuo metu internetas verda nuo pykčio visiems, kurie kada nors buvo iš namų išvažiavę. Slidininkams ypač. <...> Noras veržtis į Lietuvą dingsta nevaikiškai“, – pasakoja slidinėjimo instruktorius.
Kitą dieną, paaiškėjus, jog vienintelis paliekamas maršrutas, kuriuo galima grįžti į Lietuvą, yra keltas iš Kylio į Klaipėdą, lietuvis su bendrakeleiviais skuba įsigyti bilietus artimiausiai datai – balandžio 16 dienai. Trys vietos prabangioje kajutėje ir automobiliui su stogo bagažine atsiėjo 315 eurų.
Tiesa, net ir įsigiję bilietus, kaip pasakoja V. Barkevičius, jie visiškai ramūs nesijautė. Suprato, kad išvažiuodami paliks nuomos sutartis, darbo kontraktus bei leidimus gyventi Šveicarijoje, o kirtę Vokietijos sieną atgal grįžti nebegalės. Tokiu atveju, jei į keltą dėl kokių nors aplinkybių patekti nepavyktų, jie liktų įstrigę Vokietijoje.
Vis dėlto balandžio 15 dieną lietuvis drauge su dviem bendrakeleiviais leidžiasi į kelią ir galiausiai sėkmingai pasiekia keltą. „Nors ir gavome informaciją iš konsulo Ženevoje, DFDS darbuotojų bei prieš mus grįžusių tautiečių, iki pat išsilaipinimo Klaipėdoje išliko jausmas, kad tvarka gali pasikeisti bet kada ir paskutinės durys gali užsiverti pačiu netinkamiausiu metu“, – sako pašnekovas.
Toliau, kaip teigia V. Barkevičius, viskas vyko organizuotai ir tvarkingai. Pasiekus Klaipėdą, buvo paimti jo ir kitų bendrakeleivių ėminiai dėl COVID-19 ir galiausiai slidinėjimo instruktorius pasiekė namus Vilniuje. Nors nevilties laukiant progos parvykti į Lietuvą jis patikina nejautęs, pripažįsta, jog buvo momentų, kai jautė įtampą ir nusivylimą.
„Buvo ir liko apmaudu stebint valdžios vyrų pastangas visų pirma laimėti rinkimus spalį, o ne ieškoti efektyviausių būdų valdyti situaciją. Širdis džiaugėsi matant, kaip mobilizavosi dalis aktyvių piliečių ir puolė lopyti didžiausias medikų pasiruošimo skyles.
Nesikandžiodami, nesigirdami, palaikydami tuos, kuriems sunkiausia. Labai norėjosi prisidėti, kad ir dėžes nešiojant ar sriubą pietums išverdant“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Dabar V. Barkevičius laiką leidžia saviizoliacijoje ir nors tiek jo, tiek kartu vykusių tautiečių testas buvo neigiamas, pašnekovas mano, jog COVID-19 persirgo Šveicarijoje. Jis viliasi, kad greitu metu galės pasitikrinti, ar turi imunitetą.
„Kol kas Lietuvą matome tik per balkoną. Tai valdžios vertinimas liko tas pats, koks ir buvo iš už 2 500 kilometrų. Gaila, kad protingų žmonių idėjos ir pasiūlymai pirmiausia praleidžiami per naudinga arba nenaudinga rinkimams filtrą ir priimami sprendimai į pievas, kurių vėliau tenka įsikibus laikytis.
Pripažinti padarius klaidą negalima, nes nukentės reitingai. Šiuo metu laukiu, kol aplinkinių nuotaikos, perėjusios neigimo, pykčio ir gedulo fazes, atsigręš į kūrybiškumą, ramybę ir optimizmą. Tada vėl gyvensime vis geriau, nepriklausomai nuo tų, kurie manosi mus valdantys“, – įsitikinęs V. Barkevičius.
