Aktualijos

2020.04.21 11:53

Nuo Ispanijos iki JAV: lietuviai papasakojo, su kokiais nuotolinio mokymo iššūkiais susiduria labiausiai COVID-19 paliestos šalys

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt 2020.04.21 11:53

Pasaulį sukausčius koronaviruso pandemijai, daugybėje šalių tiek darbai, tiek mokslai persikėlė į virtualią erdvę. Kaip nuotolinis mokymas vyksta labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusiose šalyse – JAV, Ispanijoje, Italijoje, – portalui LRT.lt pasakoja jose ne vienerius metus gyvenantys ar tik kuriam laikui įsikūrę tautiečiai.

Mokytojo kasdienybė Ispanijoje

Ispanijoje gyvenanti Solveiga Stankevičiūtė mokytoja dirba jau 10 metų. Pagrindinė jos darbo vieta – Gresolio tarptautinė amerikietiška mokykla, tačiau lietuvė vadovauja ir Barselonos lituanistinei mokyklai.

Pastarojoje pamokos dėl koronaviruso nutrauktos iki rugsėjo, virtualioje erdvėje individualius lietuvių kalbos užsiėmimus vykdo praktikantė. Tačiau pašnekovė sutiko pasidalinti, kaip šiuo metu atrodo jos darbas tarptautinėje mokykloje.

Kaip pasakoja S. Stankevičiūtė, nuotolinis mokymas Ispanijoje prasidėjo kiek daugiau nei prieš mėnesį. Pirmą savaitę mokykla išbandė kelias platformas pagal amžiaus grupes, stebėjo mokinių pajėgumą, tobulino tvarkaraštį, tačiau daug laiko eksperimentuoti nebuvo – apsispręsti teko operatyviai.

Pasak lietuvės, galiausiai mokykla sudarė tvarkaraštį, kuris atitiktų įprastines pamokas, tačiau į situaciją reaguoja lanksčiai. „Valstybinės mokyklos neforsuoja naujos medžiagos, o tik kartoja jau išeitą. Manau, kad tai labai geras sprendimas. Karantinas yra tokia keista visiems situacija ir ją reikia išgyventi.

Suvokiame, kad tėvams, dirbant namie ir turint keletą mažamečių vaikų, labai sunku sekti tvarkaraštį. Tad pagrindiniai mokytojai turi fiksuotas dienas ir laiką pamokoms, o kitas laikas yra užpildomas įvairia specialistų ir pagrindinių mokytojų siūloma veikla – kad vaikai dirbtų tada, kai jiems patogiau“, – dėsto pašnekovė.

Siekdami, kad vaikai mažiau laiko praleistų prie kompiuterio, mokytojai stengiasi laviruoti. Kaip pasakoja dailės pamokas vedanti S. Stankevičiūtė, ji kuria vaizdo pamokėles, jas peržiūrėję vaikai gali dirbti savarankiškai. Šiuo metu ugdymo procesas, anot pašnekovės, vyksta sklandžiai, tačiau ji pripažįsta – mokyti vaikus nuotoliniu būdu sudėtingiau nei gyvai.

„Negali improvizuoti dėl medžiagos trūkumo, negali paveikti proceso, nes neturi galimybės kalbėti vaikams dirbant. Negali matyti, kaip jie dirba, ir pajausti, kur krypsta darbas.

Esant mokykloje, situacijos diktuoja veiksmą, yra daugiau kūrybos, bendravimo. Dirbdamas nuotoliniu būdu turi tiksliai viską suplanuoti, pateikti užduotis, laukti rezultato ir juo džiaugtis. Bet kokiu rezultatu reikia džiaugtis, nes bet kokios pastangos jau gerai. Bent jau pradinėse klasėse iki 11 metų“, – pasakoja mokytoja.

Moteris sako pastebėjusi ir išaugusį darbo krūvį. Nemažai laiko atima vaizdo pamokų kūrimas, išsamus kiekvieno mokinio darbo komentavimas raštu. Anot pašnekovės, grįžtamasis ryšys šiuo metu vaikams ypač reikalingas, taip didėja motyvacija. Be to, juntamas gyvo bendravimo trūkumas.

„Ispanijoje tai labai svarbu. Vaikai labai nori grįžti į mokyklą. Gausios šeimos paprastai tiesiog negali įvykdyti nuotolinio mokymo reikalavimų. Įsivaizduokite, jei šeimoje 5 vaikai, tėtis ir mama dirba – misija neįmanoma“, – komentuoja S. Stankevičiūtė.

Kol kas mokyti ir mokytis nuotoliniu būdu Ispanijoje planuojama iki gegužės pabaigos, tačiau neaišku, ar tai galutinis terminas, viskas priklausys nuo to, kaip seksis valdyti koronaviruso protrūkį. Mokslo metų, sako mokytoja, kol kas trumpinti neplanuojama, jų pabaiga numatyta birželio 20 dieną.

Kitame Ispanijos mieste, Alikantėje, mokytoja dirbanti Sandra Matulienė pažymi, kad prieš daugiau nei mėnesį prasidėjusiam nuotoliniam ugdymui daug laiko pasiruošti taip pat neturėjo. Alikantės Europos mokykloje ji veda lietuvių kalbos ir literatūros pamokas įvairaus amžiaus vaikams – jauniausiam jos mokiniui – vos 4-eri, vyriausiajam – 19 metų.

Lietuvė pasakoja, kad kovo 12 dieną juos pasiekė žinia apie laukiantį karantiną, todėl kitą dieną mokiniams bei mokytojams buvo surengti mokymai. Tiesa, prisitaikyti prie naujos sistemos iš pradžių buvo nelengva, tačiau dabar nusistovėjo pamokų organizavimo tvarka.

„Pamokos vidurinėje mokykloje vyksta pagal tvarkaraštį. Pamokos metu mokiniai prisijungia prie suformuotos „Office 365“ Teams grupės. Šioje platformoje siunčiamos užduotys įvairiu formatu. Stengiuosi, kad jos būtų kuo įvairesnės, bet kartu ir aiškesnės. Pamokos trunka 45 minutes, būna bendra didžioji pertrauka visiems, tada skubame pietauti“, – apie darbą su vyresniais moksleiviais pasakoja mokytoja.

Su jaunesniais vaikais užsiėmimai vyksta kitaip. Anot S. Matulienės, pamokų tvarkaraščio nesilaikoma, o į mokymosi procesą neišvengiamai turi įsitraukti tėvai.

„Mokiniai turi vadovėlius ir pratybų sąsiuvinius, prezentacijas su nauja tema, instrukcijas siunčiu tėveliams elektroniniu paštu ryte. Vaikai atlieka užduotis, tėveliai nufotografuoja ir man atsiunčia. Be jų pagalbos niekaip neišsiversčiau, todėl esu labai dėkinga“, – komentuoja pašnekovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad užduotims atlikti skiriama daugiau nei įprastai laiko, nes kai kurios šeimos turi kelis vaikus, tokiu atveju kompiuteriu jie turi dalintis. S. Matulienė pažymi, jog pati augina 7-okę, kuriai taip pat tenka padėti.

„Jai sunku dirbti su platformomis, nėra įpratusi, skundžiasi, kad dabar tenka mokytis daugiau. Vos spėja suktis. Kartais tenka dalintis kompiuteriu su dukra. Nelengva suderinti mamos ir mokytojos darbą, bet įmanoma, reikia tik stengtis ir norėti“, – mintimis dalijasi lietuvė.

Teko persiorientuoti be pasiruošimo

Italijoje, Romoje, gyvenanti ir antrokę auginanti Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio skaičiuoja, kad namuose jos dukra mokosi nuo kovo 5-osios.

Anot lietuvės, Italijos švietimo sistema pasiruošti nuotoliniam ugdymui nespėjo – vieną dieną mokytojai vaikų atėjusiems pasiimti tėvams nurodė pasiimti visas mokykloje paliekamas mokymosi priemones į namus, nes gali būti priimtas sprendimas mokyklas uždaryti. Tą patį vakarą, prisimena pašnekovė, toks sprendimas buvo patvirtintas.

„Po to dvi savaites užduotys buvo siunčiamos el. paštu, o po dviejų savaičių mokykla prisijungė prie platformos ir tuomet visos užduotys buvo pateikiamos ten. Mums paaiškino, kaip prisijungti.

Ten esančias užduotis reikia atspausdinti, kas turi galimybę, arba perrašyti ir tada, kai vaikai padaro užduotis, mes turime jas nuskenuoti ir įdėti į sistemą“, – komentuoja E. Simonkevičiūtė-Di Meglio.

Pasak lietuvės, Švietimo ministerija davė įsakymą, kad veikla bus vykdoma nuotoliniu būdu, tačiau kokia bus mokymo tvarka, kiekviena ugdymo įstaiga sprendė savarankiškai. Jos dukters mokykloje virtuali pamoka vyksta vieną kartą per savaitę – klasė padalinama į dvi dalis ir mokytojas prisijungia aptarti, paaiškinti užduočių.

Likusį laiką vaikai dirba savarankiškai – užduotys įkeliamos į sistemą, o mokiniai turi jas atlikti ir įkelti per nurodytą terminą, dažnai tam duodamos kelios dienos. Tiesa, kai kuriose kitose mokyklose pasirinkta kitokia tvarka. Moksleiviai reguliariai jungiasi į pamokas.

„Gal taip, kaip kitos mokyklos daro, yra gerai. Kai prisijungia tam tikrą valandą kiekvieną dieną. Tuomet vaikai žino, laukia, gal susikaupia. Manau, kad mažesniems vaikams tas režimas yra būtinas.

Kaip ir auklėjime sakoma, kad taisyklės turi būti. Nes dabar šiek tiek palaida bala. Vaikai žino, kad gali padaryti kitą valandą, rytoj, poryt, tai tikrai nesėda daryti šiandien, stengiasi atidėlioti“, – sako pašnekovė.

Antrokę auginanti lietuvė pastebi, kad didžiausia problema – gyvo kontakto su mokytoju trūkumas. Nors jie stengiasi palaikyti ryšį su moksleiviais ir padėti kilus klausimams, toks bendravimas neatstoja pamokų mokykloje.

Be to, vaikams namie susikaupti sekasi sunkiau. Tokiu atveju iššūkių atsiranda ir tėvams – dirbdami namuose jie ne visada gali prižiūrėti vaikus ar padėti jiems atlikti užduotis.

„Mano dukra su mielu noru eidavo į mokyklą, su mielu noru namų darbus darydavo ir dabar matau, kad jai yra gana sudėtinga į tą ritmą namuose įeiti. Aišku, namuose yra mažesnis brolis, jis visą laiką žaidžia, tai, aišku, tada ir ji nori žaisti“, – pasakoja E. Simonkevičiūtė-Di Meglio.

Kaip pažymi lietuvė, didelių problemų šalyje dėl nuotolinio mokymo nekilo. Dažniausiai su keblumais susiduria šeimos, kuriose auga daugiau nei vienas mokyklinio amžiaus vaikas. Tokiu atveju ne visada visi gali prisijungti prie platformų numatytu laiku. Tiesa, yra ir tokių šeimų, kurios neturi kompiuterio ar planšetės.

„Buvo valstybės skirti pinigai mokykloms ir mokyklos reguliavo, pavyzdžiui, skolino planšetes šeimoms, kad jos galėtų vykdyti užduotis. Ir interneto ryšių kompanijos siūlo, dovanoja visokius paketus“, – apie šios problemos sprendimo būdą kalba pašnekovė.

Vis dėlto E. Simonkevičiūtė-Di Meglio džiaugiasi, kad tokios virtualios mokymosi galimybės egzistuoja. Tokiu būdu jos duktė gali tęsti užsiėmimus lituanistinėje mokykloje, nors mokytoja yra Lietuvoje. „Ji pasiūlė, kad vaikai, kurie nori, prisijungtų. Mano dukra prisijungia ir kiekvieną dieną turi tas lietuvių pamokas ir jų laukia. Jie ir skaito, ir testukų yra“, – sako lietuvė.

E. Simonkevičiūtė-Di Meglio atkreipia dėmesį, kad vyresnių klasių moksleiviams pamokos vyksta pagal įprastą tvarkaraštį, tačiau tempai vis tiek ne tokie, kokie buvo iki šiol. Rekomenduojama, kad nuotoliniu būdu vyktų ne daugiau nei trys pamokos per dieną. Anot pašnekovės, daugiausia svarstymų dabar kyla dėl abiturientų, kurių laukia baigiamieji egzaminai.

„Ministerija žiūri, kaip padaryti kuo geriau. Galbūt egzaminai vyks žodžiu, galbūt mažesnius vaikus paliks namie, o vyresnius išleis į mokyklas. Dar yra nežinomybė – gyveni, dirbi, mokaisi, bet nežinai, kas bus rytoj.

Apie mokslo metų trupinimą nėra kalbama, tik apie paankstinimą. Mes visada pradedame mokslo metus rugsėjo viduryje, o dabar turėtume pradėti nuo rugsėjo pradžios, kad visi įsivažiuotų į tą ritmą“, – pažymi lietuvė.

JAV ruošėsi iš anksto

Ispanija ir Italija į nuotolinį mokymą žengė be pasiruošimo ir neišvengė kylančių iššūkių, o už Atlanto pereiti prie mokymosi nuotoliniu būdu buvo ruošiamasi keletą savaičių. Apie tai pasakoja lietuvė Morta Marija Matelytė, šiuo metu besimokanti 11-oje klasėje privačioje Waynflete mokykloje, Meino valstijoje.

Iš Panevėžio 5-osios gimnazijos moksleivė į JAV atvyko pagal ASSIST programą, kurią remia tiek JAV ambasada Lietuvoje, tiek mecenato Juozo P. Kazicko šeimos paramos fondas bei kiti rėmėjai.

Lietuvė sako, kad jau daugiau nei mėnesį mokosi nuotoliniu būdu, tačiau procesas nuo pat pradžių vyko sklandžiai. Stebėdama situaciją dėl koronaviruso, mokykla nuotoliniam mokymui ėmė ruoštis iš anksto – maždaug dvi savaites prieš karantiną.

„Mokytojai buvo pamokyti pirmi, vėliau pamokė ir mokinius: per pamoką visi kartu prisijungėme ir patikrinome, ar visiems viskas veikia, kad būtų galima techninius nesklandumus sutvarkyti prieš karantiną. Mes mokykloje naudojame „BlueJeans“ programą“, – dėsto M. M. Matelytė.

Keli mokiniai, anot lietuvės, skundėsi dėl kai kurių mokytojų užduodamų darbų kiekio, tačiau ši problema buvo greitai išspręsta. Pačiai Mortai Marijai sunkumų kelia vienintelis aspektas – sugebėjimas namuose būti tokiai produktyviai, kokia būna mokykloje.

Kaip pažymi moksleivė, mokantis nuotoliniu būdu pakito ir pamokų struktūra. Ji pasakoja, kad JAV mokiniai metams gali pasirinkti nuo 5 iki 7 dalykų. To paties dalyko pamokų vieną savaitę turima 3–4, tvarkaraštis kiekvieną savaitę šiek tiek kinta, o pamokų trukmė svyruoja nuo 50 iki 70 minučių.

„Perėjus prie nuotolinio mokymosi, visos pamokos buvo sutrumpintos iki 50 minučių. Taip pat tvarkaraštis kas savaitę nebesikeičia. Kiekvieną dalyką per savaitę turime keturis kartus, tačiau tik dvi iš tų keturių pamokų yra su mokytoju, kitos dvi skirtos namų darbams arba, jeigu mokytojas užduoda papildomų darbų, tada papildomiems darbams.

Dažnai duodama ir laisvo laiko, nes mokykla nenori pervarginti mokinių darbu kompiuteriu“, – sistemą komentuoja M. M. Matelytė. Be to, trečiadieniais moksleiviai paprastai turi „pusiaudienį“, kai pamokos baigiasi 12:30 val. Šis aspektas išliko ir mokymuisi persikėlus į virtualią erdvę.

Anot lietuvės, atsiskaitymų ir vertinimo tvarka nepasikeitė, kontroliniai rašomi kompiuteriu. Tiesa, lietuvė pabrėžia, kad JAV kompiuteris pamokose pasitelkiamas visada – ir iki karantino atliktus darbus moksleiviai mokytojams siųsdavo.

Be to, JAV egzistuoja galimybė neiti į mokyklą ir rinktis mokymąsi namie (angl. homeschooling), todėl yra nemažai mokinių, kurie nuotoliniu būdu mokosi visą laiką.

„Tikriausiai visose mokyklose jau yra mokomasi kompiuteriais, tad dauguma mokinių juos turi, o jeigu neturi – aprūpina mokykla. Jeigu mokinio namuose internetas per silpnas arba jo neturi, Amerikoje kompanija „Spectrum“ tokius mokinius nusprendė aprūpinti nemokamai, kol baigsis karantinas.

Kiek girdėjau, visur mokslo metus planuoja baigti įprastu metu, tik nebus išleistuvių. Kai kurios mokyklos mąsto apie galimybę kitus metus tęsti nuotoliniu būdu, nes JAV situacija labai prasta ir yra baimė, kad rudenį atsinaujins viruso plitimas arba jis nebus dar išnykęs“, – dėsto moksleivė.

Morta Marija įsitikinusi, kad Lietuva iš JAV galėtų pasimokyti ir modernizuoti mokymo sistemą. Ji džiaugiasi, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu mokytojai ir mokiniai rūpinasi vienas kitu ir stengiasi padėti, o ir iki koronaviruso pandemijos tarpusavio bendravimas mokykloje lietuvei paliko įspūdį.

„Nesakau, jog Lietuvoje yra kažkas labai blogai, tačiau pastebėjau, kad JAV mokiniai su mokytojais bendrauja laisviau. Pavyzdžiui, mano mokykloje į mokytojus kreipiamės vardais.

Mokytojai yra kiek atlaidesni, labai vertinama emocinė mokinio būsena. Jeigu mokinys vieną dieną nepadaro namų darbų, nes turėjo ir taip daug kitų darbų ir viskas kėlė daug streso ar tiesiog norėjo praleisti daugiau laiko su šeima, mokytojas nesupyks ir pasakys, kad gali darbus atnešti kitą dieną“, – pasakoja pašnekovė.

Tiesa, ji pabrėžia, kad mokiniai tuo nepiktnaudžiauja, taip pat ir nesukčiauja per kontrolinius, mat JAV labai vertinamas ir akcentuojamas pasitikėjimas ir „garbės kodeksas“. „Tai nėra koks rašytinis dokumentas, tai tik susitarimas, kad mokinys turėtų elgtis garbingai“, – sako Morta Marija.