Aktualijos

2020.04.17 21:21

Lietuviai Italijoje ir Ispanijoje – apie sustojusį gyvenimą ir koronoviruso pasiglemžtą kultūrą

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2020.04.17 21:21

Italija ir Ispanija – dvi šalys prie Viduržemio jūros, kasmet pritraukiančios tūkstančius turistų. Italijos sostinė Roma yra tarytum muziejus po atviru dangumi. Įprastai gatvės čia būdavo pilnos, tarp pastatų ir meno šedevrų žmonės vos prasilenkdavo. Jau kurį laiką gyvenimas šiose šalyse visiškai kitoks dėl koronaviruso pandemijos.

Prieš trejus metus Ispanijos Kanarų salynui priklausančioje Tenerifėje kalbintas verslininkas Martynas Mikelėnas su žmona Urte pasakojo Žemėje radę rojų. Tenerifė – tai sala, kur maudytis ne per šalta nei birželį, nei sausį, kur labai draugiški vietiniai ir vis dar palanki situacija pradėti verslą.

(Ne)emigrantai. Įvairiuose pasaulio kampeliuose įstrigusių lietuvių istorijos: atskirti mylimieji, nuščiuvę miestai ir jau „pasveikusios“ Kinijos pavyzdys

Pagrindinė Martyno veikla – turizmas. Jis užsiima atvykstančių turistų apgyvendinimu ir pramogomis, taip pat nekilnojamuoju turtu. Tada, prieš trejus metus, emigrantas džiaugėsi turintis galimybę daug keliauti po šią nuostabią salą. Šiandien jau yra kalbinamas internetu iš savo buto terasos, nes be svarbios priežasties tiesiog negali išeiti iš namų.

„Nuo tada, kai įvedė ekstremalią situaciją, iš esmės užsidarė turizmo verslas, užsidarė atvykstančių žmonių kanalai, žmonės, kurie turėjo atvykti, atšaukė savo keliones ir savaime suprantama, kad tos kelionės atšaukimas yra dėl „force majeure“. Žmonėms kompensuojama už jų mokėtus depozitus atostogoms ar panašiai. Tai iš esmės sala sustojo“, – sako Martynas.

Apie koronaviruso plitimą ir Italijos, ir Ispanijos gyventojai sako tą patį: viskas vyko labai lėtai, o paskui – labai greitai. Iš pradžių vienas užsikrėtimo atvejis, paskui – dar vienas, paskui pradėta skelbti šimtais, o netrukus – tūkstančiais. Dabar gyventojai priversti visiškai užsidaryti namie ir vengti bet kokio kontakto. Tas pats nutiko ir verslams: iš klestėjimo – į absoliutų sąstingį vos per kelias valandas.

„Kai pasižiūrėjau į telefoną ir pamačiau praleistus skambučius, pasižiūrėjau, kas darosi, supratau, kad mes užsidarome ir viskas. Rytas buvo labai darbingas ir tada turėjau apmąstymų popietę, kokių priemonių reikėtų imtis toliau, norint apsaugoti darbuotojus, įgyvendinti įsipareigojimus, kuriuos vis tiek turim įgyvendinti. Ramus savaitgalis ir ši savaitė yra tokia kaip tarp atostogų, buvimo namuose ir minimalaus darbo“, – sako Martynas.

Kanarų salos, pastaruoju metu pritraukdavusios vis daugiau turistų, praneša apie vis didesnius nuostolius. Turizmas sudaro labai didelę salyno ekonomikos dalį. Įsivaizduokite: nuolatinių gyventojų Tenerifės saloje – vos milijonas, o turistų kasmet atvyksta dešimt kartų daugiau. Dabar nebeatvyksta niekas. Tenerifėje populiaru apsistoti nuomojamuose apartamentuose, jų nuoma užsiima ir Martynas. Per kelias valandas jam teko persiorientuoti – butus su vaizdais į jūrą ne išnuomoti, o suteikti tiems, kuriems labiausiai reikia.

Šiuo metu Kanarų salų – Tenerifės, Gran Kanarijos, Lanzarotės ir kitų – žmonės, pripratę dienas leisti lauke, daug bendrauti, vaikščioti į koncertus, turi pasitenkinti muzika iš kaimynų balkonų.

Martynas puikiai supranta, kad visiškai neaišku, kada šita krizė baigsis, ir nieko negalima planuoti. Daug dirbęs, savo rankomis įkūręs ir sėkmingai valdęs verslą, emigrantas neverkia, kad viskas sugriuvo. Atvirkščiai – sako, kad kiekviena krizė atneša naujų galimybių ir nereikėtų sielotis dėl to, ką praradai, o įvertinti, ką turi, pagalvoti, kaip galėtum padėti kitiems.

Įkalinti namuose

Vienoje iš Kanarų salų Fuerteventūroje šis pavasaris – visiškai kitoks. Įprastai daug sportuojanti, pasivaikščiojimus ir keliones mėgstanti žurnalistė Jurga Baltrukonytė ir fotografas Algis Kriščiūnas sėdi namuose, kuriuos šiuo metu palieka tik išskirtiniu atveju.

„Mūsų miestas netgi atkirstas nuo kitų miestų, nelabai galime išvažiuoti be jokio reikalo, išeiti iš namų jokiais būdais negalime, jeigu nėra mirtino reikalo. Mirtinu reikalu yra įvardyti ėjimas į parduotuvę, į vaistinę, išimtis yra pavedžioti šunį“, – sako Jurga.

Taip ilgai išbuvus tarp keturių sienų, net išėjimas išnešti šiukšlių tampa džiuginančia pramoga. Deja, per karantiną neprisipramogausi – prižiūrėtojai gatvėse tuoj pat sučiups už rankos.

– Esame keli lietuviai, įstrigę šitame mieste. Jeigu einame į parduotuvę, pasiskirstome, kada einame. Gatvėje gali nesutikti išvis nė vieno žmogaus. Taip nejaukiai jautiesi, atrodo, esi vagis ar iš sapno kažkokio apie siaubo filmą. Einančiuosius gatve greičiausiai sustabdo policija, paklausia, kur eini, labai mandagiai pasakai, kad eini į parduotuvę, ir jie praleidžia. Prie parduotuvės irgi dažnai budi policija, žmonės labai laikosi atstumo“, – pasakojo ji.

Fuerteventūra – pagal dydį antra Kanarų sala po Tenerifės. Turizmas čia vystyti pradėtas tik apie 1960 m. Turistų čia nedaug, dideli salos plotai – visiškai neapgyvendinti. Daugiausia į Fuerteventūrą keliauja tie, kurie nori visiškos ramybės, nes ją rasti šioje saloje vis dar nesunku. Dabar saloje dar tyliau nei įprastai, tačiau žmonės neramūs. Uždaryti jie laukia, kas bus toliau.

„Kol kas laikomės tų rekomendacijų ir bandom nurimti širdyje, kad viskas praeis, tereikia sėdėti namie ir viską dezinfekuoti“, – teigia Jurga.

Virusas pasiglemžė kultūrą

Šiaurės Italijoje nuotaikos yra nenusakomai liūdnos. Italijo ministras pirmininkas tėvynainiams ištarė liūdnus, bet daug pasakančius žodžius: „Išlaikykime atstumą šiandien, kad galėtume apsikabinti rytoj“. Karantinas čia itin griežtas: jeigu išėjai iš namų, privalai pareigūnui įrodyti, kam tau to reikia, kitaip būsi patrauktas į baudžiamąją atsakomybę. Apie situaciją Italijoje mums papasakojo jau 16 metų Turine gyvenanti Inga Akulauskaitė.

„Žinau, kad ir Lietuvoje yra karantinas, bet pas mus žiauriau. Uždrausta eiti į lauką, uždrausta eiti pasivaikščioti, bėgioti, eiti be tikslo, turi turėti labai svarbų tikslą, kad išeitum iš namų. Pas mus dabar apie 20 laipsnių šilumos, medžiai žaliuoja, žydi, o mes sėdim uždaryti namie, negalime nieko veikti, ką buvom įpratę“, – kalba I. Akulauskaitė.

Tai, kad Italijoje virusas išplito taip žaibiškai, siejama ir su šios šalies žmonėms būdingu gyvenimo būdu. Čia mažai kas pusryčius valgo namie. Atsikeli, nusiprausi, greitai apsirengi ir eini kavos į miestą. O vakare – susitikimai su draugais ir šeima. Ir vėl – maistu nukrauti stalai, bendravimas, bučiniai ir rankų paspaudimai.

„Aš džiaugiuosi, kad esu lietuvių kilmės, nes man labai daug lietuvių charakteristikų patinka, bet čia yra mano antri namai ir aš per 16 metų esu pripratus prie tokio gyvenimo ritmo. Tiesiog tas paprasčiausias dalykas eiti į parką pasivaikščioti, grįžtame namo, pasikeičiame batus į sportbačius ir einame pasivaikščioti į parką, sustojame aperityvo, paskambiname draugams, toks lengvas bendravimas, neįpareigojantis, be jokių didelių balių. Leisti savaitgalį gamtoje – didžiulis malonumas“, – sako Inga.

Taigi italams sunku ne tik dėl to, kad šalyje yra krizė ir suirutė. Liūdna ne tik dėl mirusiųjų, bet ir todėl, kad šitas virusas pasiglemžė jų kultūrą – tai, ką italai laiko neįkainojama vertybe.

„Nesusimąstai apie tokius paprastus dalykus, kol jų iš tavęs neatima. Labiausiai pasiilgau susitikti su draugais, apsikabinti ir tiesiog juoktis. [...] Manau, jei dabar kas nors gatvėjė pamatytų, kad du žmonės apsikabinę, turbūt akmenim užmėtytų“, – teigia ji.

Inga sako, kad italai jau pamažu pripranta prie naujų kasdienių taisyklių ir griežtų higienos normų. Kiekvienas pažįsta bent po vieną žmogų, kaip nors susidūrusį su virusu, mato, kaip draugai gedi artimųjų, todėl nuo viruso saugosi, kaip tik išmano.

„Manau, kad jūs Lietuvoje jau irgi viską žinote. Yra labai daug sveikų nešiotojų, niekada negali žinoti, ar nešioji jį, ar nenešioji“, – LRT TELEVIZIJAI sako Inga.

Italijos skausmą pro langą stebinti Inga turi ką pasakyti savo tautiečiams tėvynėje: laikykitės karantino, prižiūrėkite artimuosius. Dar sykį pakartojant Italijos premjero žodžius: laikykime atstumą šiandien ir rytoj galėsime apsikabinti.

„Gerieji žmonės, mano tautiečiai, lietuviai, jūs žiauriai faini, kantrūs, stiprūs ir visa kita, bet jeigu pas jus atsitiktų taip kaip pas mus dabar, būkite geri, paskambinkite savo tetai, dėdei, kaimynei, pagalvokiet apie vyresnius žmones, kurie visiškai vieniši ir galbūt neturi, kas jiems padeda. Mums nesunku, bet jeigu jie užsidarę, jeigu vienas esi, sunku išbūti. Pasižiūrėkite, ką turite aplink save, kažką padarykite gero, nes laiko bus, jeigu uždarys kaip mus“, – perspėja Inga.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.