Švedija kol kas nesiėmė itin griežtų priemonių, siekdama suvaldyti koronaviruso plitimą, nors nustatytas užsikrėtusiųjų skaičius artėja prie 5 tūkstančių. Čia gyvenantys lietuviai papasakojo, kokios diskusijos verda šalies viduje, ir pasidalijo, kaip ši situacija paveikė juos pačius.
Pavyzdžiui, dėl koronaviruso grėsmės nusprendusi neleisti vaikų į mokyklą, tautiečių šeima sulaukė įspėjamųjų laiškų. Juose užsimenama ir apie baudas, ir apie galimą socialinių tarnybų įsikišimą.
Vaikų į mokyklą neleidžia
Dvejus metus Pietų Švedijoje, Lundo mieste, gyvenančioje Barkauskų šeimoje auga trys vaikai – trejų sūnus ir šešerių dvynės. Mergaitės lanko priešmokyklinę klasę tarptautinėje mokykloje, kur pamokos vyksta anglų kalba.
Kaip pasakoja Vytenis Barkauskas, dėl koronaviruso grėsmės jiedu su žmona nuo kovo 12 dienos, kai tik Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė pandemiją, nusprendė dukrų į mokyklą nebevesti. Vyras dirba mokslinį darbą universitete, branduolinės fizikos srityje, turi terminuotą kontraktą po doktorantūros studijų. Tiek jis, tiek žmona šiuo metu gali dirbti nuotoliniu būdu.
„Kontaktinės pamokos ir paskaitos nutrauktos gimnazijose ir universitetuose, jos vykdomos nuotoliniu būdu. Teigiama, kad jaunesnio amžiaus vaikams reikalinga tėvų priežiūra, o tuomet jie negalės eiti į darbą ir taip kentės ekonomika.
Taip pat pabrėžtina, kad švedų vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellas yra teigęs, kad mokyklų uždarymas neturi didelio poveikio epidemijos plitimui, taip tiesiog neigdamas egzistuojančius mokslinius faktus“, – dėsto pašnekovas.
Pasak lietuvio, prabėgus dviem savaitėms nuo nelankymo dienos, kovo 26-ąją, juos pasiekė įspėjamojo pobūdžio laiškas iš mokymo įstaigos. Šeima buvo informuota, kad vaikų lankomumas per mėnesį yra mažesnis nei 50 proc., ir nurodyta, kad vaikai mokykloje turi pasirodyti per dvi darbo dienas.
„Kitu atveju grasinama visa tai perduoti savivaldybės švietimo skyriui, kuris gali skirti baudą arba perduoti klausimą socialinėms tarnyboms“, – pasakoja pašnekovas.
Tiesa, laiškas iš savivaldybės juos pasiekė jau kitą dieną. Anot V. Barkausko, jame išdėstyta, kad mokyklos lankymas yra privalomas pagal įstatymus, taip pat pažymima, jog niekas nežino, kiek epidemija tęsis, ir sveiki vaikai bet kokiu atveju turi būti mokykloje.
„Man pasirodė gana komiška, kai žmonėms, dirbantiems universitetuose, ligoninėse ir panašiai, savivaldybės klerkai mėgina papasakoti apie vaikų išsilavinimo svarbą. Švedai imituoja, kad situacija yra kasdienė, ir tiesiog sekama biurokratiniais nurodymais“, – įsitikinęs lietuvis.
Tėvų, taip pat nusprendusių nevesti savo vaikų į mokyklą, anot pašnekovo, yra ir daugiau, todėl tokie laiškai pasiekė nemažai šeimų. Tiesa, į situaciją nedelsdama sureagavo mokyklos tėvų asociacija – parengė mokyklos direktorei bendrą atsakymą.
„Atsakyme nurodyta, kad tarptautinės mokyklos vaikų tėvai, be abejo, seka naujienas kitose šalyse ir mato vaizdus iš Italijos, itin griežtus reikalavimus visoje Europoje izoliuotis, neiti iš namų, vengti kontaktų. Todėl tėvai su savo vaikais nenori prisidėti prie tokios situacijos Švedijoje.
Taip pat mokyklos administracija buvo informuota, kad tėvai žino, jog mokytojai remia mokyklos uždarymą. Na ir taip pat buvo raginama pažiūrėti į problemą lanksčiau, sudaryti sąlygas mokytis namuose, mėginti spręsti lankomumo klausimus diskutuojant, o ne grasinti“, – laiško turinį nupasakoja V. Barkauskas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad pati tėvų asociacija informavo, jog mokyklos administracijos reakcija į tokio pobūdžio laišką yra menkai tikėtina. „Mano vertinimu, nesitikima (sulaukti atsakymo – LRT.lt), nes klasikinė švedų reakcija į potencialų konfliktą – jo vengimas ir ignoravimas, reaguojant į taisykles“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Iki šiol tėvai konkretaus laiško, atsakančio į jų išdėstytą poziciją, nesulaukė. Tiesa, mokykla atsiuntė rekomendacinio pobūdžio informaciją dėl koronaviruso, čia pabrėžiama, jog mokykla seka Visuomenės sveikatos agentūros rekomendacijas.
Visuomenės sveikatos agentūra tiki, kad, vertinant iš infekcijos prevencijos perspektyvos, sveikiems vaikams nėra jokios priežasties nelankyti mokyklos ir likti namie, nurodoma rekomendacijose. Tuo atveju, jei vaikas sloguoja, kosti ar jam pakilusi temperatūra, siūloma likti namie.
Lietuvis sako, kad susidariusi situacija primena absurdą ir bent jau kol kas jų šeima ir toliau ketina likti namuose. Vaikų Barkauskai į mokyklą nevesti planuoja bent jau iki Velykų atostogų, o dėl tolimesnių veiksmų spręs stebėdami koronaviruso plitimą.
„Informavome, kad vaikai karkartėmis kosti ir čiaudi, jų Visuomenės sveikatos agentūros rekomendacijos tokiu atveju – likti namie. Kas turi tris mažus vaikus, žino, kad, kaip įprasta šaltuoju metų laiku, bent vienas iš jų kosti, sloguoja ar čiaudi“, – pasakoja pašnekovas.
Vis dėlto Švedijos pozicija dėl koronaviruso, kaip pastebi V. Barkauskas, didžiajai visuomenės daliai priimtina. Jo manymu, tai susiję su keliais aspektais.
„Beveik besąlygišku pasitikėjimu valstybės institucijomis ir specifine žiniasklaidos padėtimi. Tai yra nematyti jokio valdžios veiksmų kvestionavimo iš žurnalistų pusės, o retkarčiais pakalbinamų oponentų pasisakymai daugeliu atvejų greitai atsiduria portalų paraštėse.
Politikai apskritai mėgina nusišalinti nuo tokios problemos. Tačiau universitete tenka sutikti švedų, kurie yra gana smarkiai sukrėsti šitokios politikos, ją lygina su 20 amžiaus trečiojo dešimtmečio požiūriais į visuomenę ir gyvybę“, – komentuoja lietuvis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Švedijos žiniasklaidoje daugiau dėmesio skiriama informacijai, susijusiai su COVID-19 poveikiu ekonomikai, nei su sveikatos klausimais: „Mano vertinimu, švedų mentalitete gyvybės vertė yra kiek mažesnė nei lietuvių. Nors jie niekada to nepripažins.“
Pašnekovas pažymi, jog nuolatos seka informaciją apie situaciją Lietuvoje ir tikisi, kad į tėvynę galės sugrįžti liepą, kaip ir planavo. Būtent tada baigiasi mokslininko kontraktas su universitetu Švedijoje.
„Likti nesvarstome, o ši krizė dar labiau įtikina sprendimo teisingumu. Tačiau, nepaisant šitos situacijos, vis tiek mėgstame ir vertiname Švediją – nesame patenkinti būtent šita reakcija į epidemiją“, – pabrėžia pašnekovas.
Jo nuomone, šioje situacijoje Švedija turėtų ko pasimokyti iš Lietuvos, nors ir šios veiksmus vadina uždelstais. „Švedija yra apskritai kraštutinumas, net lyginant su kaimyninėmis Danija ir Norvegija, kurios veikia visiškai kitaip“, – dėsto V. Barkauskas.
Atliko tėvų apklausą
Jau 10 metų Švedijoje gyvena ir lietuvė Milda Malling. Malmėje įsikūrusi Sodertorno universiteto žurnalistikos doktorantė, reaguodama į situaciją dėl koronaviruso, kovo pabaigoje atliko tyrimą ir apklausė 675 šeimas.
Pašnekovė norėjo išsiaiškinti, kiek koronaviruso grėsmė daro įtaką tėvų sprendimui leisti vaikus į mokyklą. Apklausoje dalyvavo tiek švedų kilmės gyventojai, tiek Švedijoje gyvenantys užsieniečiai. Be to, M. Malling domėjosi ir kokią žiniasklaidą apklaustieji seka.
„Duomenys parodė, kad kuo žmonės trumpiau gyvena Švedijoje, kuo daugiau seka užsienio, ypač savo šalies, spaudą, tuo labiau jie nesupranta Švedijos strategijos. Jie jautėsi daug neramesni negu žmonės, kurie čia gyvena ilgą laiką, seka ir švedišką žiniasklaidą, yra susipažinę su rekomendacijomis ir tų rekomendacijų logika.
Tose mokyklose, kuriose daugiau vaikų yra iš švediškų šeimų ar žmonių, kurie čia gyvena, pavyzdžiui, 30 metų, lankomumas buvo praktiškai 100 proc., o tose, kur daug žmonių iš užsienio, žmonės pradėjo savavališkai nebeleisti vaikų, manydami, kad jiems yra grėsmė, ir nesuprasdami, kodėl Švedija tvarkosi šituo būdu“, – aiškina pašnekovė.
Tiesa, ji patikina, jog situacija keičiasi: ir tarp švedų galima rasti tokių, kurie nusprendžia vaikų į mokyklą nevesti. Tai esą priklauso ir nuo mokyklos, ir nuo tėvų požiūrio, ir nuo vietos, kurioje jie gyvena.
„Aišku, jeigu žmonės gyvena Stokholme, kur labai didelis šitos ligos paplitimas, tai jie mažiau veda vaikus, ar tai švedai, ar ne. Jeigu gyvena kokioje kaimo vietovėje, kur nėra nė vieno atvejo, jie gyvena savo gyvenimą ir viskas“, – sako M. Malling.
Pašnekovės žiniomis, paprastai mokyklos į situaciją linkusios reaguoti lanksčiai, ieškoti sprendimo būdų. „Neteko girdėti, kad kažkokia mokykla verstų eiti į mokyklą. Jie neverčia, bet privalo išsiųsti tą laišką, pasiteirauja. Jei pasakai, kad tu nori neleisti, tuomet stengiasi spręsti, kad vaikas nuotoliniu būdu mokytųsi ar panašiai“, – komentuoja lietuvė.
Ji, kaip ir V. Barkauskas, sako pastebėjusi, jog dauguma švedų pasitiki institucijomis ir palaiko pasirinktą strategiją dėl koronaviruso suvaldymo. M. Malling teigimu, šalyje jaučiamas susitelkimas.
„Politikai visi iš principo vieningai palaiko tokią poziciją, nėra šiuo metu kažkokių politinių rietenų, kurios paprastai yra. Sprendimus čia priima specialistų tarnyba ir švedai ja tiki. Jie neatmeta galimybės uždaryti mokyklas, sakė, kad kai reikės, tai ir uždarys. Švedai didžiuojasi, kad remiasi mokslu, ir daugmaž klauso tų nurodymų“, – sako ji.
Lietuvė sutinka, jog žiniasklaidos požiūris galėtų būti kritiškesnis, tačiau pažymi, kad diskusijos vyksta. „Žurnalistai klausia: kodėl visos kitos šalys užsidarė? Ar jūs manote, kad mes esame protingesni už visus kitus? Ar danai su norvegais nesiremia mokslu?
Jie kelia šituos klausimus, bet didelės panikos nekelia, kas keista, esant vieniems su kitokia nei visoje Europoje strategija“, – mintimis dalijasi M. Malling.
Tiesa, ji nemano, jog žiniasklaidoje dominuoja tik ekonominis koronaviruso aspektas. Anot pašnekovės, kaip ir Lietuvoje ar kitose šalyse, kalbama apie bendrą ekonomikos nuosmukį, kuris laukia dėl pasitelktų priemonių.
„Vis tiek čia daug kas sustojo. Nors restoranų, klubų veiklos neuždraudė, jie patys užsidarė. Ir patys žmonės mažiau eina, mažiau naudojasi viešuoju transportu“, – pasakoja ji.
M. Malling pažymi, kad Švedija nekalba apie baudas ar kalėjimą, jei kas nors COVID-19 akivaizdoje nesilaikys nurodymų, tačiau pateikiamos aiškios taisyklės, kaip derėtų elgtis.
„Vyresni nei 70 metų žmonės ar sergantieji lėtinėmis ligomis turėtų vengti bet kokių socialinių kontaktų ir likti namuose. Žmonės, kurie serga net ir alergine sloga, turėtų likti namuose. Jeigu vaikas bent kartą kosteli, negali eiti į jokią mokymo įstaigą“, – vardija pašnekovė.
Ji taip pat pasakoja, kad tuo atveju, jeigu virusui būdingų simptomų turintis žmogus nesilaiko nurodymų, gali būti iškviesta policija. „Švedai šitą virusą yra pavadinę maratonu. Jie nusiteikę, kad tai ilgas reiškinys, kuris neišsispręs per mėnesį ar du mėnesius karantino. Jie nusiteikę, kad tai galbūt truks 6 mėnesius ar ilgiau.
Dėl to jie mano, kad negali visiškai sustabdyti gyvenimo tokiam laikui. Jie tiesiog stengiasi viruso nepaskleisti į tikslines grupes – senus žmones ir turinčius lėtinių ligų“, – komentuoja lietuvė.
LRT.lt primena, kad Švedijos Vyriausybė nusprendė imtis griežtesnių priemonių kovoje su koronavirusu ir iš dalies atsisako iki šiol vykdytos strategijos, paremtos pasitikėjimu gyventojais. Nuo trečiadienio šalyje draudžiami bet kokie apsilankymai senelių namuose, taip pat bus uždaryti visi slidinėjimo kurortai. Vyriausybė taip pat nori atlikti daugiau koronaviruso testų. Taip norima išsiaiškinti, kiek žmonių užsikrėtė ir jau turi imunitetą.
