Aktualijos

2020.03.31 19:47

Lietuviai iš gedinčios Italijos: situacija šalyje primena karinę padėtį, gyventojai laukia pagerėjimo

Ugnė Jonaitytė, Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.03.31 19:47

Antradienį Italija pasitiko gedulu. Šalyje nuo COVID-19 jau mirė per 12 tūkst. žmonių, todėl iki šiol čia viręs gyvenimas nebeprimena tokio, kokį buvo įpratę matyti ne tik turistai, bet ir vietiniai gyventojai. Su LRT.lt bendravę Italijos lietuviai papasakojo, kaip gedulą sutiko vietiniai ir kaip dabar atrodo gyvenimas pavojingo viruso zona tapusioje šalyje. 

Aukas pagerbia ir mintyse

Lietuvos ambasadoriaus Italijoje Ričardo Šlepavičiaus teigimu, gedulas reiškia mintyse išreiškiamą pagarbą aukoms, kurių pareikalavo ši nelaimė.

„Gedulas paskelbtas visoje šalyje, todėl nuleidžiamos iki pusės vėliavos. Prie to prisidėjo ir Lietuvos ambasada. Dieną mirusieji pagerbiami tylos minute, o visi miestų merai planuoja užsidėję Italijos trispalvės juostas išeiti prieš miestų savivaldybes ir taip pagerbti mirusiųjų atminimą“, – LRT.lt pasakojo diplomatas.

Šiaurinėje šalies dalyje jau vasarį buvo paskelbta apie ligos epicentrus. Pavojingam virusui greitai plintant netruko užsidaryti ir parkai, parduotuvės, kavinės ir restoranai. Pašnekovo teigimu, anksčiau nueiti į vietos kavinę ir išgerti kavos italams buvo įprasta dienos dalis, dabar čia tuščia.

„Visi iš pradžių tikėjosi, kad virusas bus įveiktas greitai. Tai buvo optimistinis užsidegimas, o dabar jau atsiranda nuovargis, bet tauta išlieka vieninga ir žmonės laukia, kenčia šią situaciją, nors ir supranta, kad kito kelio nėra“, – kalbėjo R. Šlepavičius.

Paklaustas, kaip taikomos prevencijos priemonės Italijos kasdienybėje, ambasadorius pažymėjo, kad, pats vykdamas į ambasadą, Romoje pastebėjo prie kiekvienos sankryžos esančius policijos postus. Pareigūnai stabdė visus automobilius, o vietos spaudoje buvo rašoma, kad iš viso padaryta 30 000 patikrinimų ir išrašyta 140 baudų.

Neužpildžius specialios deklaracijos draudžiama nutolti nuo savo namų daugiau nei 200 m. Nesilaikantiems to skiriamos griežtos baudos. „Aš lygiai taip pat laikausi šios taisyklės ir užpildau deklaraciją vykdamas į ambasadą, nors darau tai labai retai.

Galima važiuoti tik į darbą, maisto prekių parduotuvę ar vaistinę. Tai keturios priežastys, kada gali išvykti iš namų, ir turi užpildyti tokią formą, o sustabdžius pareigūnui ją parodyti.

Mačiau šeštadienį vieną miestelėną, kuris išbėgo pabėgioti tuščiomis Romos gatvėmis ir jį sustabdžiusi policija jau rašė baudą. Taigi šalyje vis dar laikomasi griežtų taisyklių.“

Pasak Lietuvos ambasadoriaus, šiuo metu Italija yra labai nurimusi, o šalyje funkcionuoja tik būtiniausios ekonomikos šakos. Daugelis šiuo metu nerimauja ir dėl ekonominės padėties bei tų, kurie atėjus sunkmečiui prarado darbus. Italai kol kas stengiasi gyventi solidariai ir išgyventi šią nelaimę.

„Skaičiuojama, kad galbūt gegužės pradžioje gyvenimas palaipsniui pradės grįžti į įprastą ritmą. Tikėtina, kad karantinas bus pratęstas iki šv. Velykų, neatmetama, kad vėliau bus pratęsiamas ir iki balandžio pabaigos.

Šalis jokiu būdu nėra palaužta. Tauta yra tvirta ir tiki savo valstybe, savimi. Ši nelaimė iš esmės pakeitė gyvenimo būdą. Tiesioginis ir pats baisiausias poveikis yra tai, kad daug žmonių prarado mylimus artimuosius“, – mintimis dalijosi ambasadorius.

Situacija šalyje primena karinę padėtį

Florencijoje, Toskanos regione, gyvenanti lietuvė Vaiva Morkeliūnaitė sako, kad situacija šiame regione palyginus gera. Tiesa, ji patikina suvokianti padėties rimtumą, mat jos vyras dirba ligoninės laboratorijoje, kurioje atliekami tyrimai dėl koronaviruso.

„Užtenka pažiūrėti, kiek tyrimų atvažiuoja kiekvieną dieną, kad tau praeitų noras kažkur eiti. Geriausia apsauga – būti namie. Ačiū Dievui, Toskana nėra tas epicentras, tai sugeba suteikti visapusišką pagalbą, kuriems jos reikia“, – komentuoja V. Morkeliūnaitė.

Kartu su šeima lietuvė karantino laikosi jau 20 dienų. Kaip pasakoja, pasivaikščiojimą lauke atstoja išėjimas į balkoną, o bendra situacija šalyje primena karinę padėtį. Į parduotuvę Vaiva stengiasi vykti kuo rečiau, o kai išsiruošia, aprūpina ir kaimynus.

„Pasiskambinam tiems, kurie turi vyresnius tėvus, paklausiam, koks jų sąrašas, apiperkam ir juos, pastatom prie durų ir paliekam. Tai vyksta toks suartėjimas“, – teigia pašnekovė.

Ji pati nepanikuoja, sako nusprendusi atsiriboti nuo naujienų, pateikiamų žiniasklaidoje, ir stengiasi įžvelgti pozityvių aspektų, pavyzdžiui, kad gali leisti daugiau laiko su vaikais: „Nėra to bėgimo, kad turi padaryti tą ir tą. Valgai tai, kas yra. Viskas pasikeitė. Vaikai puikiai viską supranta.“

Pasak Vaivos, artimiausiu metu italai tikisi pamatyti, kokį rezultatą atnešė karantinas, ir laukia pagerėjimo. „Buvimas namie, ačiū Dievui, padeda tiek Šiaurės Italijai, tiek mums patiems. Bet ar dabar piko metas? Dar nėra piko. O datų dėl karantino trukmės jau niekas nesako. Iš pradžių sakė, kai uždarė mokyklas, kad dviem savaitėms.

Po to buvo pratęsta iki balandžio 3 dienos. Bet žinodama, kokia yra situacija, aš jau supratau, kad mes iki mokslo metų pabaigos neisim, ir nežinau, ar rugsėjį grįšim į mokyklą. Dabar prognozių niekas neduoda. Tiesiog žiūrim, kaip eisis“, – kalba lietuvė.

Pašnekovė seka ir situaciją Lietuvoje ir pažymi, kad tautiečiai, jos manymu, dar nesupranta problemos rimtumo. Vaivos teigimu, reikėtų vengti net buvimo lauke. „Mano brolis, pavyzdžiui, gyvena Kaune.

Mes susiskambinam ir jis man sako, kad pasiima mašiną ir važiuoja į mišką pasivaikščioti. Net to nereikia daryti. Jeigu visi mes pasiimtume mašiną ir važiuotume į kokį kalną, vis tiek susitiktume kur nors. Ar degalinėje, ar kitur. Lietuvoje per daug laisvės, bet ateis tas surimtėjimas, kai susirgimų skaičius augs“, – svarsto lietuvė.

Gyvena baimėje

Šiaurės Italijoje, Treviso mieste, įsikūrusi Živilė Lapinskaitė pasakoja, kad gyvenimas tarsi sustojęs, o žmonės gyvena laukime ir baimėje. Tiesa, labiau nei virusas kai kuriuos gąsdina ekonominė padėtis.

„Pas mus viskas sustabdyta – gamyba, turizmas, kitos sritys. Šiaip karantinas tikrai nėra toks slegiantis, kiek nuobodus. Pas mus nieko netrūksta, eilių parduotuvėse nėra, sakyčiau, atvirkščiai – jos tuštokos.

Savivaldybė kiekvienam gyventojui į pašto dėžutes įdėjo apsauginių kaukių. Sakyčiau, žmonėms trūksta bendravimo, juk tai labai komunikabili tauta. Taip pat išvykimo į kalnus ar prie jūros, ypač dabar, kai dienos šiltos ir pavasariškos“, – dėsto pašnekovė.

Lietuvės teigimu, šiaurinėje šalies dalyje gyvenantys žmonės karantino laikosi, į parduotuves eina su apsauginėmis kaukėmis, naudoja gumines pirštines, kurių galima rasti prie įėjimo į parduotuves.

„Tik mūsų senoliai to nesilaiko, nors ir yra rizikos grupėje. Gaila, kad premjeras neįvedė įstatymo, kad visi, kam virš 65-erių, negalėtų išeiti iš namų, o maistas ir vaistai jiems būtų tiekiami į namus“, – sako ji.

Daug melagingos informacijos

Iš pradžių Živilė nuo ryto iki vakaro sekė naujienas, tačiau dabar to nebedaro. Sako, kad netrūksta melagingų žinių, todėl darosi vis sunkiau atsirinkti teisingą informaciją.

„Aš asmeniškai ir daug mano pažįstamų tiesiog pavargome nuo šito psichologinio spaudimo ir sekame dabar tik antraštes ir pagrindines aktualijas. Gyvename laukime, kas bus toliau“, – pasakoja lietuvė.

Ji taip pat užsimena, kad pastaruoju metu Šiaurės Italijoje vis labiau auga nusivylimas Europos Sąjungos reakcija ir parama italams koronaviruso akivaizdoje.

„Pagrindinės kalbos sukasi apie tai, kaip būtų gerai, jeigu premjeras rastų ryžto paskelbti referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Kai kurios institucijos ar privatūs žmonės kaip protestą nukabino Europos Sąjungos vėliavas“, – komentuoja Živilė.

„Iš esmės gedulas kiekvieną dieną“

Dar viena lietuvė Eglė Gedrimaitė gyvena tarp Milano ir Bergamo, pačiame Lombardijos regiono centre ir šalia vieno iš pagrindinių COVID-19 epicentro Bergamo miesto. „Mūsų regione sunki padėtis, tai iš esmės gedulas kiekvieną dieną“, – sako ji.

Tiesa, pašnekovė pažymi, kad situacija po truputį gerėja, mat naujų užsikrėtimo atvejų bet jau keletą pastarųjų dienų fiksuojama mažiau. Tiesa, mirštančiųjų skaičius, nors ir stabilus, vis dar didelis – kasdien skaičiuojama, kad virusas nusineša 700–900 gyvybių. Be to, anot lietuvės, vyrauja nuomonė, kad tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius yra bent 10 kartų didesnis.

„Italijoje, ir ypač Lombardijos regione, yra didelė diskusija, kad nedaromi testai net ir tiems, kuriems reikėtų. Pavyzdžiui, net gydytojams, sesutėms ar patvirtintų sergančiųjų artimiesiems. Sakoma, daromi testai tik stipriai sergantiems. Visoje Italijoje iki šiandien mirė jau 60 gydytojų ir slaugos darbuotojų“, – apie situaciją kalba Eglė.

Kadangi jos darbui pakanka kompiuterio ir telefono, lietuvė sako nesunkiai galinti tęsti darbą namie. Vis dėlto pripažįsta, kad padėtis dėl koronaviruso sukrėtė ir baimės jausmas sustiprėjo.

„Aš jau beveik 5 savaites karantine, dirbu iš namų. Nors oficialus sustiprintas valstybinis ir regioninis karantinas prasidėjo daug vėliau, maždaug prieš dvi savaites, toks buvo mūsų įmonės sprendimas, kad kuo labiau apsaugotų darbuotojus.

Išgyvename dėl ekonomikos ir suprantame, kad gali prireikti net kelerių metų, kol atsistatys į senas vėžes. Visi kartu turime suprasti, kaip svarbu būti namie, kad visa tai trumpiau truktų ir sugrįžimas į tas vėžes būtų greitesnis ir lengvesnis“, – kalba Eglė.

LRT.lt primena, kad, naujausiais duomenimis, COVID-19 pasaulyje pareikalavo jau daugiau nei 41 tūkst. gyvybių. Italijos sienos uždarytos jau nuo kovo pradžios ir nors tikėtasi, kad virusą pavyks suvaldyti anksčiau, kol kas Vyriausybė neketina atsisakyti griežtų kovos su virusu taisyklių.

Prie gedinčios Italijos antradienį prisijungė ir Lietuva. Pandemijos aukos ir mūsų šalyje buvo pagerbtos tylos minute, skambėjo ir varpai, o gyventojai jungėsi bendrai maldai. Italijos trispalvės – žalia, balta, raudona – spalvomis Vilniuje antradienį vakare apšviesta prezidentūra, Katedros varpinė ir Trijų Kryžių paminklas.

Taip pat skaitykite