Kol visame pasaulyje vis dar ieškoma atsakymo, kaip suvaldyti COVID-19 plitimą, Kinijai, atrodo, pavyko sustabdyti iki šiol kasdien blogėjusius statistikos duomenis. Čia dirbanti Lietuvos ambasadorė Ina Marčiulionytė įsitikinusi, jog suvaldyti situaciją Kinijai padėjo griežtos taisyklės, kurių laikomasi iki šiol. „Mes buvome pirmieji, kurie išgyveno tai, ką jūs (Lietuvoje) išgyvenate dabar“, – LRT.lt sako diplomatė.
Pavyko suvaldyti?
Gyvenimas šalyje, kur dar praėjusių metų pabaigoje prasidėjo nesuprantamas, kaip tuomet manyta, susirgimų plaučių uždegimu protrūkis, dabar atrodo visiškai kitaip, o baimę ir nežinomybę čia pakeitė susikoncentravimas į gamybą. Visame pasaulyje trūkstant kaukių ir reagentų, būtent Kinijos gamyklos juos gamina ir siunčia į kitas šalis.
Sekmadienį Kauno oro uoste nusileido antrasis lėktuvas su medikams skirtomis apsaugos priemonėmis. Taip į Lietuvą buvo pristatyta likusi siuntos dalis. Vyriausybė jau skelbė, kad Kinijoje iš viso užsakyta pagaminti milijonus apsauginių priemonių, kurioms skirti 24 mln. eurų. Tai, kas pasiekia Lietuvą ir kokie čia yra poreikiai, puikiai žino ir I. Marčiulionytė. Anot jos, vykdant šiuos gyvybiškai svarbius užsakymus iš Kinijos dieną ir naktį dirba daugybė žmonių.
„Dabar dirbame su pirkimais ir labai dideliais užsakymais, kurie atėjo iš Lietuvos. Visko vienu lėktuvu nenugabensi. Atrodo, kad kaukės ir respiratoriai yra labai lengvi, bet kai jų yra milijonai, jie užima labai daug vietos. Juos ir transportuoti nėra paprasta.
Vienas dalykas yra nupirkti, o kitas – užtikrinti logistiką taip, kad juos būtų galima parvežti į Lietuvą. Kadangi tai yra skubu ir tam, kad būtų patikimiau, skrendama lėktuvais. Mūsų prašo ne tik ligoninės ir ministerijos, bet net ir privatūs pardavėjai. Šią savaitę tiekimas Kinijoje jau yra sudėtingas, nes visos valstybės prašo to paties“, – pasakojo ji.
Kai kurių užsakymų Kinijos gamintojams tenka atsisakyti, o kai kurie fabrikai persiorientuoja ir pradeda gaminti tai, kas šiandien yra būtiniausia: respiratorius, apsaugines kaukes, apsauginius akinius, vienkartinius chalatus, pirštines, antbačius ir kt. Tačiau, esant tokiai sudėtingai situacijai bei augant poreikiui, kai kurios valstybės būtiniausias prekes perperka ir už gerokai didesnę kainą.
Kaip sako pašnekovė, Kinijoje sergančiųjų skaičius neturėtų toliau augti. Remiantis oficialiais statistikos duomenimis, čia 81 470 užsikrėtusiųjų ir 3 304 mirusiųjų. Tačiau atsiradus daugiau įvežtinių COVID-19 atvejų, šalis netruko ir uždaryti sienas, atnaujinti griežtą kontrolę.
„Taip nutiko, nes grįžta kinai, kurie buvo Europoje ar dirbo ir atvažiavo čia karantinuotis. Dabar ypač saugomasi, todėl žmonės iš karto karantinuojami, tačiau nuo šeštadienio nakties įvažiavimas į šalį yra beveik visiškai uždarytas. Nestabdomas tik prekių judėjimas“, – sakė I. Marčiulionytė.
Padėjo tik griežtos priemonės
LRT.lt pasiteiravus, kas padėjo Kinijoje suvaldyti situaciją ir ką pastebi čia jau penkerius metus gyvendama diplomatė, atsakymas buvo konkretus. Nors šalį ištiko šokas, iš pat pradžių buvo imtasi griežtų priemonių.
„Supraskite, Kinijoje viskas daroma turbūt daug kartų griežčiau nei Lietuvoje. Tai kitokia valstybė. Jei čia imamasi griežtų priemonių, jos būna labai griežtos. Suvaldyti daug žmonių būna sudėtinga. Pirmiausia visi pradėjo nešioti kaukes. Kinai ir taip dažnai jas nešioja dėl oro užterštumo, bet dabar tai tapo masiniu reiškiniu. Greitai buvo atšaukti renginiai, judėjimas.
Buvo neramu. Juolab kad esi kitoje valstybėje ir daug informacijos yra pateikiama tose vietose, kurių tu nežinai, bet komunikacija vyko gana greitai. Ir mes čia esantiems lietuviams siuntėme daug informacijos“, – kalbėjo diplomatė.
Ji paminėjo, kad tokias prevencines priemones kaip laiptinių dezinfekavimas galime pritaikyti ir mūsų šalyje jau dabar. Kinijoje buvo dezinfekuojamos visos laiptinės kasdien, o tokios vietos kaip liftai – net ir po keturis kartus per dieną. Tai vietos, kurios itin palankios virusui plisti, todėl svarbu užtikrinti reguliarią jų dezinfekciją. „Tam nereikia ir kažkokių brangių priemonių. Pakanka paprasčiausio chloro. Taip pat buvo purškiamos ir gatvės, bet girdėjau, kad Lietuvoje tai jau daroma.“
Kinijoje duris atvėrė jau ir kai kurie restoranai. Tiesa, patekti ten nėra taip paprasta, kaip buvo iki viruso paplitimo. Žmonės čia gali įeiti tik su apsauginėmis kaukėmis, o vos tik įžengus lankytojams pamatuojama temperatūra bei paprašoma palikti savo kontaktinius ir paso duomenis.
Laikantis reikalavimų prie vieno staliuko gali sėdėti tik du žmonės, o staliukai atskirti dar didesniu atstumu. Anot I. Marčiulionytės, kai kur nebeleidžiama sėdėti ir vienam prieš kitą. Lankytojų prašoma sėsti šalia. Itin griežtų reikalavimų laikosi ir aptarnaujantis personalas.
„Vis dar yra ir kultūrinių skirtumų. Pavyzdžiui, važiavau iš automobilių stovėjimo aikštelės liftu namo. Buvau be kaukės, nes paprastai čia kaimynų nesutinku. Atsidarius liftui mane pamatė žmogus, jis buvo su kauke, bet į tą liftą jau nebelipo. Lietuvoje vis dar keistai pažiūrima į žmones su kaukėmis, o ne be jų.
Manau, kad mūsų šalių patirtys yra labai skirtingos. Kinai turėjo SARS (ang. Severe Acute Respiratory Syndrome, verčiama kaip sunkus ūminis kvėpavimo takų sindromas) ir patyrė masinių epidemijų dar iki COVID-19, todėl žinojo, kaip rimta tai gali būti.
Lietuvoje nieko panašaus neturėjome ir daug kas netikėjo, kad tai pasieks Europą ir taip išplis. Tačiau masinėms nelaimėms labai sudėtinga pasiruošti ir sunku parengti pirmųjų veiksmų planą“, – savo įžvalgomis dalijosi Lietuvos ambasadorė Kinijoje.
Paaiškės tikrieji skaičiai?
Kol kas mūsų šalyje yra užfiksuoti 484 ligos ir 7 mirties nuo COVID-19 atvejai, tačiau pašnekovė teigia, kad netrukus turėtų paaiškėti tikrieji viruso plitimą rodantys skaičiai. „Lietuvą pasiekus naujiems testams, bus ištirta daugiau žmonių, todėl ir šie skaičiai išaugs. Pamatysime tikrąją padėtį.
Manau, kad ir medikai bus labiau apsaugoti, jiems taps lengviau dirbti, patirs mažiau streso, nes žinos, kad turi, kaip apsisaugoti. Mane labiausiai neramina tai, kad yra daug užsikrėtusių medikų, o būtent jie turi kovoti su virusu.
Visos tos apsaugos priemonės ir informacija yra svarbi psichologiškai, nes visi žmonės supras, kaip visa tai vystosi Lietuvoje, ir griežčiau laikysis taisyklių bei rekomendacijų. Tai padės pagerinti situaciją“, – įsitikinusi I. Marčiulaitytė.
Vis dėlto kaip svarbiausią prevencinę priemonę ji pažymėjo saviizoliaciją. Lietuvos ambasadorė svarsto, kad Kinijoje ši priemonė buvo įgyvendinta paprasčiau ir dėl namų bei gyvenamųjų rajonų išdėstymo. Namai yra suskirstyti į aptvertus kvartalus, o kiekvienas jų turi savo administraciją, kuriai suteikta daug galių.
Pati I. Marčiulionytė gyvena šešių namų kvartale, į kurį jau daugiau nei mėnesį negali patekti joks kitas žmogus, išskyrus pačius gyventojus. Kasdien išvykstantiems ir parvykstantiems gyventojams matuojama temperatūra.
Tiems, kurie nesilaikė reikalavimų ir rekomendacijų, netruko pritaikyti ir baudas ar net baudžiamąją atsakomybę. Niekam nekildavo klausimų ir ar verta pranešti apie saviizoliacijos nesilaikantį žmogų. Jei pats žmogus negali nuvykti pasitikrinti, į jo namus gali atvykti greitosios pagalbos medikai ir atlikti tyrimus.
„Saviizoliacija yra labai svarbi. Taip, žinoma, bandoma apeliuoti į žmonių sąmoningumą. Lietuva yra demokratinė valstybė, kurioje kiekvienas žmogus atsakomybę turėtų jausti pats, bet visi suprantame, kad yra tokių, kurie neklauso, ir tuomet tenka imtis kitokių priemonių, nes toks žmogus gali padaryti žalos ir kitiems“, – LRT.lt kalbėjo ambasadorė.
Trūksta informacijos
Kita vertus, ambasadorė įžvelgia ir pozityvią kovos su COVID-19 Lietuvoje pusę. Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, Lietuva ėmėsi pakankamai griežtų priemonių. Tiesa, daug žmonių nepatikėjo situacijos rimtumu ir, užuot likę namuose, pasinaudojo proga ištrūkti į pažintinius takus, miškus ir kitas lankytinas vietas. I. Marčiulaitytė pastebi, kad vis dar yra manančiųjų, jog visa ši situacija yra perdėta ir nieko daryti nereikia.
Jau dabar prognozuojama, kad karantinas visame pasaulyje bus pratęstas, tačiau pati pašnekovė neskuba prognozuoti ir įžvelgia dar vieną aspektą. Vis dar mažai žinoma apie sergamumą Afrikoje ir ne visose Europos šalyse aišku, kaip plačiai išplito pavojingasis virusas. Tik paaiškėjus šiai informacijai bus galima spręsti, kiek dar tęsis visą pasaulį sustingdęs viruso plitimas.
Kaip skelbia naujienų agentūra AFP, pasaulyje patvirtinta daugiau nei 700 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Ispanijoje per pastarąsias 24 val. nuo koronaviruso mirė 812 žmonių. Šalis mirčių skaičiumi pralenkė Kiniją. Iš viso Ispanijoje aukų skaičius perkopė 7 tūkst.
LRT.lt primena, kad Lietuvoje karantinas pratęstas iki balandžio 13 dienos. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigojo šalies savivaldybes steigti karščiavimo klinikas, į kurias bus priimami karščiuojantys, galbūt koronavirusu COVID-19 užsikrėtę asmenys. Šis modelis, anot Lietuvos medikų sąjūdžio atstovų, sukurtas Kinijoje ir epidemijos metu labai pasiteisino.
Šalyje įvedus karantiną taip pat draudžiamas judėjimas į Lietuvos teritoriją ir iš jos. Lietuviai negali išvykti iš šalies, o užsieniečiai negali atvykti į Lietuvą. Visi grįžusieji iš bet kurios užsienio šalies privalomai turi izoliuotis 14 dienų laikotarpiui.
