Dėl koronaviruso visame pasaulyje uždarius sienas ir prasidėjus griežtam karantinui, nukentėjo ir verslas. Ypač didelius nuostolius patyrė turizmo ir aptarnavimo sektoriuje dirbantys žmonės. Su LRT.lt susisiekę skaitytojai pasakojo, kad dėl susidariusios situacijos nebežino, ar galės sugrįžti į savo darbus bei kas jų laukia, jei virusas artimiausiu metu nebus suvaldytas.
Liko nežinomybėje
Ibizoje jau septynerius metus gyvenanti Ingrida Antulytė saviizoliacijoje su šeima yra jau trylika dienų. Pačioje saloje karantinas paskelbtas ketvirtadienį, kai buvo uždarytas oro uostas ir uostas.
„Į karantiną čia žiūrima ypač rimtai. Ir dabar mums bekalbant pro langą stebiu kaip vaikšto policijos pareigūnai ir stabdo žmones, klausia, ką jie daro gatvėje.
Jei neturi nieko, įrodančio, kodėl išėjai, gali gauti baudą nuo 500 iki 6000 eurų. Taip tikrinti jau žada ir kareiviai. Kiti žmonės sugeba ir į vakarėlį nueiti, ir pasportuoti, todėl tenka viską griežtinti. Padėtis tikrai rimta“, – pokalbį pradėjo LRT.lt pašnekovė.
Moteris iki šiol dirbo skrydžių bendrovės „Ryanair“ skrydžių koordinatore. Ji pasakojo, kad šiuo metu visi turizmo sektoriaus, grožio salonų ir kitų nebūtinų paslaugų tiekėjai išgyvena sunkų laiką. Kol vieni skaičiuoja prarastus pinigus, kiti lieka nežinioje dėl darbo. „Ispanijoje kitokie įstatymai nei Lietuvoje, todėl dabar mus atleido laikinai. Patys turime ieškoti, kaip išgyventi šį laikotarpį. Nusiuntė į darbo biržą ir dabar dar nežinome, kokias išmokas gausime.
Tuo tarpu mano vyras turi sezoninio darbo sutartį, nes dirba muzikantu ir didžėjumi. Tik dabar neaišku, kada ir jis pradės dirbti, nes Ispanijoje karantinas pratęstas iki balandžio 14 dienos. Dabar daug nežinomybės dėl to, kas vyks ateityje ir kaip turėsime gyventi“, – kalbėjo ji.
Du mažamečius vaikus auginanti moteris pasakojo, kad vietos mokyklose ir mokiniams buvo pasakojama apie pavojingą koronavirusą. „Tačiau vaikai yra vaikai. Jie vis tiek nori į parką, žaisti su draugais. Žinoma, laikomės griežto karantino.
Kalbama, kad jei pavyktų suvaldyti virusą, susirgimų pikas būtų ne balandžio viduryje, kaip buvo sakyta anksčiau, o liepos viduryje.
Visi gyvenantieji saloje esame nusiteikę pozityviai. Jei neišeis turėti gero artėjančios vasaros sezono, nes praktiškai iš to ir gyvename, reikės ieškoti kitų išeičių, kai tik viskas baigsis“, – pasakojo optimizmo neprarandanti Ingrida.
Priemonių gelbėti verslą neturi
Dėl koronaviruso sunkumų neišvengė ir 17 metų JAV gyvenanti Aistė Stanley, turinti nuosavą kelionių agentūrą. Lietuvė pasakoja, kad pati nemažai keliauja, o kadangi yra kilusi iš Europos, neretai sulaukdavo skambučių ar laiškų su prašymais patarti dėl atostogų. Taip prieš dvejus metus nusprendė įkurti verslą ir organizuoti žmonėms keliones. Pašnekovė sako, iki šiol sekėsi puikiai, ji jau planavo samdyti daugiau darbuotojų.
„Situacija dėl koronaviruso tiesiog nušlavė viską nuo paviršiaus. Pirmomis kovo savaitėmis visi atostogų užsakymai šiam pavasariui buvo atšaukiami arba perkelti. Buvau surinkusi 16 žmonių grupę su manimi vykti į Italiją gegužės mėnesį, bet nukėlėme kelionę į spalį ir tikimės, kad pagaliau pavyks pamatyti šią daugelio išsvajotą šalį.
Žmonės, suplanavę keliones šią vasarą, dar tikisi, kad atostogauti pavyks. Labai liūdna, kad visas pasaulis yra paveiktas ir priverstas kovoti su viruso pasekmėmis“, – komentuoja pašnekovė.
Šiuo metu Aistė pasakoja perdėliojanti paskutiniu klientų planus, o vėliau ketina užsiimti verslo planavimu ir strategijos plėtojimu. Jos teigimu, priemonių gelbėti verslui paprasčiausiai nėra, telieka išlaukti, kol koronavirusas atsitrauks.
„Šį laikotarpį vadinu pauze. Ruošiuosi šį laiką išnaudoti turiningai ir skirti laiko projektams, kuriems neturėjau laiko dėl to, kad verslas sparčiai augo ir klestėjo. Man labai pasisekė, kad viskas atsitiko verslo pradžioj, kol neturiu darbuotojų ir kitų didesnių išlaidų“, – sako lietuvė.
Jos teigimu, kitų jos pažįstamų verslininkų nuotaikos kur kas niūresnės. Jiems tenka uždaryti turimas parduotuves, restoranus ar įmones. „Daugelis žmonių prarado darbus virusui vos palietus JAV“, – pasakoja Aistė.
Laukia žinios iš darbdavio
Prieš neramumus pasaulyje į užsienį atostogauti išvykusi Sandra jau daugiau nei septynerius metus dirba skrydžių palydove Lietuvoje ir kitose užsienio šalyse. Daugiausiai laiko praleisdama užsienyje ji sako jau seniai besijaučianti pasaulio piliete.
Moteris pasakojo, kad vis daugiau jos kolegų dabar sulaukia žinios iš darbdavio apie atleidimus. Dažniausiai tokie laiškai pasiekia trumpiau nei metus dirbančius aviakompanijoje darbuotojus. Ji pati kol kas įstrigo svečioje šalyje ir nežino, ar grįžusi dar turės darbą.
„Kai kurie jau sulaukė skambučių ir laiškų. Akivaizdu, kad situacija nėra gera, nes lėktuvai neskrenda, nėra darbo ir kito mėnesio darbų kalendorius tiesiog tuščias. Dabar man skirta prastova.
Esu tikra, kad žinia apie atleidimą anksčiau ar vėliau pasieks ir mane. Jei būčiau Lietuvoje, kreipčiausi į darbo biržą, bet kol kas esu įstrigusi ir nežinau, ar turėsiu darbą artimiausiu metu. Gerai, kad bent čia dabar esu saugi ir nereikia dėl nieko nerimauti, nes apsistojau pas draugus, kurie padeda“, – kalbėjo Sandra.
Ji apgailestavo, kad dėl susidariusios padėties tenka patirti didžiulius finansinius nuostolius, o prastova jai reiškia, kad kas mėnesį banko sąskaitą papildys tik minimalus atlyginimas.
„Žinoma, tai geriau nei nieko, bet gyvenimas tarsi sustojo. Negalime dirbti, užsidirbti, planuoti savo ateities ir net artimiausius mėnesius nežinome, kas bus.
Tuo tarpu darbovietės prašo supratimo ir mažai kalbama, kaip darbuotojai turėtų gyventi bei apskritai išgyventi. Žinant ir tai, kad iš minimalaus atlyginimo sunku išgyventi, o ir rasti kitą darbą artimiausiu metu bus tikrai neįmanoma. Manau, kad anksčiau ar vėliau viskas susitvarkys, bet dabar tikrai esame beviltiškoje padėtyje, o kada atsigaus turizmo sektorius apskritai neaišku. Jam suduotas stipriausias smūgis“, – kalbėjo pašnekovė.
Atleidimų tik daugės
Dėl ekstremalios situacijos visame pasaulyje daugėjant atleidimų iš darbo advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ advokatas Karolis Rugys pastebi, kad keisis ir pati darbo rinka. Tiesa, į teisininkus dažniausiai kreipiasi verslus turintys žmonės, o samdomi darbuotojai tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse turi mažiau pasirinkimų.
„Dabar jau visi supranta, kad nedarbo lygis kils visame pasaulyje. Kalbant apie pačius atleidimus, darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją ir apie tai jam pranešti anksčiau, aišku, šis terminas priklauso nuo to, kiek laiko prieš tai darbuotojas dirbo įmonėje. Prieš mėnesį turi įspėti, jei darbo santykiai tęsiasi daugiau nei metus.
Tokiu atveju reikia išmokėti ir dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką. Jei dirbo trupiau nei vienerius metus – pusę tokios sumos ir pranešti prieš dvi savaites apie atleidimą.
Jei darbdavys negali tęsti darbo dėl karantino ar ekstremalios situacijos, negali suteikti kito darbo, gali skirti prastovą. Tokiu atveju darbuotojui turi mokėti ne mažesnį nei minimalų mėnesį atlyginimą. Nauja galimybė ir skelbti dalinę prastovą – trumpinama darbo diena arba mažinamas darbo dienų skaičius“, – LRT.lt kalbėjo teisininkas.
Jis pastebėjo, kad daug kas priklauso nuo darbdavių geranoriškumo, tačiau virusui toliau sparčiai plintant, situacija gali keistis, o tai padarys įtaką ir įstatymams, kurie apibrėžia darbuotojo ir darbdavio santykius.
LRT.lt jau rašė, kad Europos Sąjunga beprecedentėmis priemonėmis siekia išvengti rimtų pandemijos padarinių žemyno ekonomikai. Europos Komisija laikinai atsisako fiskalinės drausmės reikalavimų valstybėms narėms ir ragina daryti viską labiausiai pažeistų ekonomikos šakų paramai.
Vokietija pristatė didžiausią pagalbos verslui paketą per visą pokarį. Prancūzija žada investuoti dešimtis milijardų, Latvija pristatė milijardo eurų fondą šalies verslui gelbėti.
Lietuvos finansų ministerija žada priemonių paketą kitą savaitę: smulkiajam ir vidutiniam verslui svarstoma galimybė atidėti mokesčių mokėjimą; Lietuva neatmeta galimybės ir skolintis, jei reikės.
Iki pandemijos Europos Komisija bendrijos ekonomikai šiais metais prognozavo 1,5 procento augimą. Dabar, pasak Komisijos, ekonomika gali smukti, galbūt net ir gerokai.
