Dauguma lietuvių emigrantų galvoja grįžti į gimtinę, ir jų daugėja – rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta apklausa. Vis dėlto išvažiavusiųjų teigimu, nerimauti verčia darbo paieškos Lietuvoje, vaikų adaptacija mokykloje, žmonių požiūris į emigrantus. Tačiau jau grįžusieji sako nesigailintys.
Iš prekystalio į klientų krepšius keliauja pyragai, įvairių skonių eklerai ir keksiukai – tokia įprasta kepyklėlės Vilniuje diena. Jos savininkas Povilas į Lietuvą iš Šiaurės Airijos grįžo prieš septynerius metus.
„Čia net nereikėjo nieko spręsti – mes nuo pat pirmos dienos, kai emigravome, žinojome, kad grįšime į Lietuvą – tik tiek, kad pradžioje buvo mintis išvažiuojant, kad susitaupysime pinigų, nusipirksime būstą Lietuvoje ir grįšime. Gavosi taip, kad 7 metus pragyvenome“, – sako „Vanilinio dangaus“ savininkas Povilas Jankauskas.
Lietuvių, kaip Povilas, kurie norėtų grįžti į Lietuvą iš emigracijos, daugėja. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, grįžti galvoja 79 proc. respondentų, o grįžti planuoja 19 procentų. 60 proc. neatmeta galimybės grįžti kada nors ateityje.
„Su „Brexitu“ koreliacijos mes nematome, tik 3 proc. atsakiusių, kad planuoja grįžti, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje, sakė, kad jie planuoja grįžti būtent dėl „Brexito“. Visi kiti, jeigu planuoja, tai planuoja dėl kažkokių kitokių priežasčių, koreliacija su ekonomikos augimu, gyvenimo gerėjimu Lietuvoje yra pakankamai ryški“, – sako URM atstovas Marijus Gudyna.
Pagrindinėmis kliūtimis, kurios stabdo nuo grįžimo į Lietuvą, emigrantai įvardija žemą atlyginimą, tolerancijos visuomenėje trūkumą, ksenofobiją, darbdavių požiūrį į darbuotojus ir kita.
„Dar norėtųsi pokyčių atsižvelgiant į verslą, verslo poreikius, į poreikį įdarbinti zmogų, atvykusį is užsienio, būtent kalbu apie lietuvius, kurie atvyksta iš užsienio.
Ir dažną kartą verslas tikrai bijo rizikuoti, nes kitą kartą sunku patikrinti to žmogaus darbinę patirtį ir, galbūt, valstybė galėtu suteikti mokestinių lengvatų tam tikrą laikotarpį priimant užsienio lietuvį į darbą, kad darbdavys pasidalintų rizika kartu su valstybe“, – teigia JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Svarstant apie grįžimą į Lietuvą, kaip svarbiausius faktorius respondentai nurodė čia likusią šeimą, draugus ir galimybę rasti gerai apmokamą darbą.
Žurnalo redaktorė Rasa į Jungtinę Karalystę išyko vos 19-os studijuoti, ten praleidusi šešerius metus grįžo, nes Lietuvą pamatė kaip galimybių šalį.
„Buvo Kalėdų atostogos ir aš tiesiog parvažiavau pas mamą Kalėdoms. Aš vaikščiojau Vilniuje, visom tom gatvėm ir aš mačiau vien galimybes – viską, ką aš galėčiau čia veikti, ką galėčiau čia padaryti. Jeigu Londone jautiesi mažas mažas sraigtelis sistemoje, čia atrodo, kad yra tiek vietos kūrybai“, – teigia žurnalo „What do people do“ redaktorė Rasa Jusionytė.
