Aktualijos

2019.12.24 18:53

Emigrantai skambina pavojaus varpais: lietuvių kalbos moko iš geros valios, atestatai – tik „motyvaciniai“

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.12.24 18:53

Iššūkių gausu, bet pagalbos – ne itin. Tokią situaciją išgyvena užsienyje veikiančios neformaliojo švietimo lituanistinės mokyklos. Tik mažytė dalis lietuvaičių užsienyje mokosi lietuvių kalbos, o ir pačios mokyklos susiduria su problemomis, ir atrodo, kad padėtis greitu metu negerės.

Iš viso užsienyje veikia 230 lituanistinių mokyklų, kuriose, skaičiuojama, mokosi vos 5–7 proc. pasaulio lietuvių vaikų. Užsienyje gyvenantys tautiečiai nerimauja, kad lietuvaičiai nemokės lietuvių kalbos, bet mokyklų, kuriose jie gali mokytis gimtosios kalbos, situacija – sudėtinga. Mokytojai jose dirba daugiausia iš geros valios, o baigę jas vaikai gauna popierėlį, neturintį jokios teisinės galios. Todėl pasaulio lietuviai kreipėsi į Lietuvos valdžią.

Tačiau panašu, kad svetur gyvenančių lietuvių nuogąstavimai gali būti neišgirsti. Pasiūlymai Seime dėl finansavimo lituanistinėms mokykloms pateikti, bet jei jie ir bus priimti, tai mažiausiai už pusmečio, o švietimo ministras žada „motyvacinius“ atestatus ir teigia, kad įdarbinti lituanistinėse mokyklose dirbančius pedagogus galimybių nėra.

Problemų – daugiau nei viena

Užsienio lietuviai turi galimybę leisti savo vaikus į neformaliojo ugdymo lituanistines mokyklas, ten jie gali mokytis lietuvių kalbos. Visgi, dėl to iškyla ir problemų, su kuriomis susiduria tiek vaikus mokytis leidžiančios šeimos, tiek juos mokantys mokytojai.

Pirmiausia kyla keblumų kalbant apie tokių mokyklų statusą. Nors jų pavadinimuose ir figūruoja žodis „mokykla“, oficialiomis ugdymo įstaigomis jos nėra laikomos. Kaip portalui LRT.lt pasakojo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, tokios mokyklos laikomos klubais, būreliais, neformaliuoju ugdymu, bet tik ne mokykla. Dėl to ir vaikų, baigusių tokias mokyklas, gauti pažymėjimai teisiškai neturi jokios reikšmės.

„Vaikams gavus lietuvių kalbos diplomą, jis nėra pripažįstamas, nenustatyta bendra tvarka, kad vaikams, kurie grįžta į Lietuvą, būtų paprasčiau integruotis, kad pedagogams būtų paprasčiau suprasti, kokio lygio yra vaiko lietuvių kalbos žinios“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.

Iššūkių kyla ir vaikus lietuvių kalbos užsienyje mokantiems pedagogams. Už vaikų mokslą lituanistinėje mokykloje sumoka tėvai. Didžioji dalis jų mokamų lėšų skiriamos patalpų, kuriose vyksta pamokos, nuomai, o tai gali būti gana brangu. Iš sumokėtų pinigų kai kuriems mokytojams yra sumokama, nors daugelis jų, kaip sakė D. Asanavičiūtė, dirba neatlygintinai, savo iniciatyva. O ir tiems, kuriems yra mokama, skiriamų pinigų užtenka vos traukinio bilietui į mokyklą ir atgal namo.

„Kitas dalykas, kad apmokėti vaiko šeštadieninės mokyklos pamokas yra gana brangu, nes reikia ir mokytojui kažkiek skirti, ir už nuomą, todėl didelis piniginis krūvis tėvams. Iš kitos pusės, ko gero, reikėtų ir tėvus agituoti, kad jie patys didžiuotųsi esą lietuviai ir nepagailėtų laiko savo vaiką leisti į šeštadienines mokyklas“, – komentavo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė. Pasak jos, valstybė lituanistines mokyklas remia tik per projektines veiklas.

Reikėtų ir tėvus agituoti, kad jie patys didžiuotųsi esą lietuviai ir nepagailėtų laiko savo vaiką leisti į šeštadienines mokyklas.

Ji ir kitų pasaulio lietuvių bendruomenių ir organizacijų nariai pasirašė kreipimąsi į Lietuvos valdžios institucijas – prezidentą, Seimą ir Vyriausybę – prašydami keisti Lietuvos teisės aktus, numatant, kad neformaliojo švietimo lituanistinių mokyklų lankymo ar baigimo pažymėjimai būtų pripažįstami Lietuvoje, o jų mokytojų darbas įskaičiuojamas į jų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Pataisas pateikė, bet priėmimas negreitai

Gerinti lituanistinių mokyklų padėtį užsimojo Seimo opozicija. Konservatoriai Dainius Kreivys ir Mantas Adomėnas pateikė įstatymo pataisą, kuria lituanistinėms mokykloms būtų skiriama tokia suma, kuri atitiktų 25 proc. Lietuvoje besimokantiems moksleiviams skiriamų lėšų.

„Siūlome, kad mokyklinio amžiaus Lietuvos pilietis užsienyje gautų vadinamąjį krepšelį, tai yra 25 proc. vaikui skiriamų minkštųjų lėšų Lietuvoje. Mes galime išskaičiuoti, kiek vienam mokiniui tenka lėšų Lietuvoje, tai 25 proc. to būtų skiriama būtent lituanistiniam švietimui. Be abejo, po to būtų reikalingi poįstatyminiai aktai, kurie reglamentuotų tų lituanistinių mokyklų veiklą, programas, kokybės standartus ir t. t.“, – portalui LRT.lt komentavo D. Kreivys.

Pasak politiko, jei Seimas pasiūlymui pritartų, skiriamas lėšas būtų galima naudoti mokytojų atlyginimams, ugdymo priemonėms, patalpų nuomai ir kitoms lituanistinių mokyklų reikmėms, kaip tai numatytų teisės aktai. Kadangi dauguma užsienyje esančių lituanistinių mokyklų yra išlaikoma tėvų, D. Kreivio teigimu, tai būtų pagalba tiems, kas nori, kad jų vaikai mokytųsi tokiose mokyklose.

Seimo narys kalbėjo, kad, pavyzdžiui, Lenkija žymiai daugiau investuoja į tai, kad emigravusių jos piliečių vaikai galėtų mokytis lenkų kalbos, išlaiko nemažai mokyklų, kuriose jos mokoma: moka mokytojams, padengia patalpų nuomos kaštus.

„Mūsų žmonės šiuo metu, pavyzdžiui, Airijoje, paramos beveik negauna, šiek tiek gauna tik mokymo priemonėms. Turime daugybę mokyklų, atskirų žmonių, kurie palaiko šitą idėją, parašų. Didžiausia bėda ta, kad nėra vedama statistika, kiek lietuvių vaikų gyvena užsienyje. Tai yra apsileidimas“, – sakė D. Kreivys ir pridūrė, kad preliminariai vien Airijoje gyvena apie 14 tūkst. mokyklinio amžiaus lietuvių vaikų.

Visgi, politikas sakė manantis, kad lituanistinėms mokykloms skiriamos lėšos nebūtų labai reikšminga suma švietimo biudžetui. Parlamentui ši pataisa jau buvo pateikta, tačiau jos svarstymas nukeltas į Seimo pavasario sesiją.

Įdarbinti mokytojų neketina

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, paklaustas apie neformalias užsienyje veikiančias lituanistines mokyklas, sakė, kad yra „šokia tokia, nedidelė“ problema: „Formalizuoti, kad būtų juridiškai galima patvirtinti, sudėtinga, bet ir neverta. Tikrai pažymėjimą, patvirtinantį, kad programą baigė, parengtą pagal tipinį projektą, esame numatę.“ Tačiau, anot ministro, tokie pažymėjimai būtų labiau kaip „motyvacija“.

Tačiau ministrui, panašu, labiau rūpi ne užsienyje gimtosios kalbos norintys mokytis lietuvaičiai, o tie, kurie su šeimomis grįžta iš emigracijos. A. Monkevičius portalui LRT.lt sakė, kad svarbu sudaryti sąlygas grįžusiam vaikui sėkmingai integruotis lietuviškoje mokykloje, jam skiriant padėjėją, kuris su vaiku dirbtų pusę metų.

Dar kartą paklaustas apie užsienyje esančias lituanistines mokyklas ministras kalbėjo, kad oficialiai įdarbinti tokiose mokyklose dirbančių mokytojų valstybė negali. Šiuo metu, kaip sakė A. Monkevičius, labiau norima pasirūpinti mokytojais, kurie dirba Baltarusijoje, mūsų etninėse teritorijose.

„Tariamės su jų švietimo sistema, kad jiems būtų kitaip skaičiuojamas atlyginimas, mes primokame tam tikrą dalį. Tai yra finansų klausimas. Kitais metais mes numatome didesnę paramą ir, turbūt, gerokai didesnę nei bet kada“, – sakė A Monkevičius.

Visgi, įdarbinti kitų užsienyje lituanistinėse mokyklose dirbančių mokytojų, pasak A. Monkevičiaus, taip paprastai negalima, to esą neleidžia ir įstatymai. Paramą, kaip ir iki šiol, ketinama teikti per projektines veiklas: „Bet įdarbinti juos užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, – ten mokėti atlyginimą, mes tokių lėšų neturime. Sukurti darbo vietas užsienyje kol kas mūsų valstybei per sudėtinga.“

Mes matome, koks yra biudžetas, ir dar kažkokią ženklesnę dalį gauti lituanistinėms mokykloms tikrai nėra realu.

Paklaustas apie Seime pateiktą pasiūlymą dėl galimybės lituanistinėms mokykloms skirti 25 proc. Lietuvos mokiniams skiriamų lėšų, A. Monkevičius kalbėjo, kad pateikusieji tokį pasiūlymą turėtų ir nurodyti, iš kur gauti tam pinigų, koks būtų to finansavimo šaltinis.

„Mes matome, koks yra biudžetas, ir dar kažkokią ženklesnę dalį gauti lituanistinėms mokykloms tikrai nėra realu. Pagalba, kaip sakiau, bus. Jei Seimas priims, būtų džiugu, bet reikia numatyti lėšų šaltinius. Kad nebūtų taip, jog priims, sukels lūkesčius, o kas finansuos? To neturėtų būti, neturėtume apgaudinėti, šaltinį irgi turi surasti“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras, dar kartą akcentuodamas pagalbos grįžusiems emigrantų vaikams svarbą.