captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žemalės bažnytėlė. wikipedia.org nuotr. LTV2

„Atspindžiai“: paveldo kolekcija

Vedėjai:
Žemalės bažnytėlė. wikipedia.org nuotr.
Kada:
Kanalas:
LRT Kultūra
Trukmė:
Naujausias Įrašas:

Utenos rajonas, Užpalių miestelis. Retas žmogus sietų šią nuošalią gyvenvietę su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus menančiomis paveldo vertybėmis. Šiaurinėje miestelio dalyje, šalia Šventosios upės vagos išlikę Užpalių dvaro pastatai istoriją pradėjo būtent tada.

Praeityje Užpalių dvaro kompleksą sudarė daugiau nei dvidešimt skirtingas funkcijas atlikusių statinių. Iki šių dienų išliko Sapiegos perstatytas klasicistinis dvaro administracijos pastatas, kurį puošia piliastrai, karnizai, kitos mūro detalės. Medžių šešėlyje stovi ir vienas didžiausių vandens malūnų Lietuvoje. Tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimt šeštaisiais iš medinio malūnas perstatytas į raudonų, vietomis tinkuotų, plytų ir akmenų pastatą. Gamybines bei gyvenamąsias malūno dalis skyrė kapitalinė siena. Vakarinė gamybinio korpuso pusė iškilusi virš vandens, arka gaubia kanalą, o galine siena remiasi į jo krantą. Dviejų aukštų pastato pastogėje, skirtoje sandėliavimui, būta keliamojo įrenginio su didžiuliu mediniu ratu. Gamybinio korpuso centre stovėjo keturios girnos, o po malūno grindimis – dvi turbinos. Arčiau upės stovi dvaro oficinos, pastatytos iš akmens mūro bei plytų su tinko intarpais, architektūra yra artima administracinio pastato architektūrai.

Mažeikių rajonas. Miestelis malonybiniu pavadinimu – Žemalė – yra urbanistikos paminklas. Pačiame centre – senovinė bažnytėlė, jei pro jos vartus eitume tiesiai keliu, jis atvestų iki Žemalės dvarvietės. Geometrinis parkas yra 1863 m. Telšių apskrities sukilėlių vado, garsaus zoologo Severino Aleksandro Grosso kūrinys. Galime pamatyti iki šių dienų išlikusias lizdais susodintų liepų alėjas. Žemalės bendruomenė džiaugiasi tvarkomu parku. Deja, buvusio dvaro likučių jau turbūt nieks nebeišgelbės. Manoma, kad dvarą įkūrė bajoras Vilhelmas Berberijus. Žemalės dvarą yra valdęs ir Jonas Pilsudskis, Lenkijos maršalo Juzefo giminaitis, kuriam mirus, valdos atiteko pusseserei Teklei Šiukštaitei. Ji ištekėjo už Sedos dvarininko Vladimiro Gadono, kuris taip pat fundavo ir Žemalės bažnyčios statybą.

Šįkart mus domina būtent bažnytėlėje ir jos kuklioje medinėje varpinėje saugomi paveldo lobiai. Atvykome, nes Žemalės klebonas pranešė apie neseniai rastą senovinį varpą. Dabar parapija galės didžiuotis turinti net penkis istorinius varpus. Apie keturis yra rašęs Žemaitijos žinovas Povilas Šverebas, išleidęs knygą „Telšių vyskupijos bažnyčių varpai“. Kad juos pasiektų, istorikas vikriai kaip katė kabarojasi varpinės sienojais.

Ir tai dar ne visos paveldo paslaptys. Žemalės bažnytėlėje mūsų laukia penktasis varpas. Istorikas Povilas Šverebas atvyko varpo apmatuoti ir išsiaiškinti, kas jo fundatorius. Galbūt varpas yra nulietas Žemaitijos meistrų. Žemalės bažnytėlė didžiuojasi ne tik varpais, bet dar viena paveldo vertybe - archaiškais vargonais.

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Atspindžiai“– lapkričio 7 d., antradienį, 18.30 val. per LRT KULTŪRĄ.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...