captcha

Jūsų klausimas priimtas

Joniškio Raudonoji sinagoga. LTV2

„Atspindžiai“: paveldo kolekcija

Vedėjai:
Joniškio Raudonoji sinagoga.
Kada:
Kanalas:
LRT Kultūra
Trukmė:
Naujausias Įrašas:

Ant Kruonos upelio šlaito – dviejų šimtų metų istorijos liudininkė, seniausia Lietuvoje išlikusi medinė sinagoga, pastatyta 1801 metais. Su užkaltais langais ir vėjo draskomu stogu.  Būtent stogo konstrukcijų bei dangos keitimas tapo tų didžiųjų, tuomet dar neplanuotų darbų pradžia. Atliekant architektūrinius tyrimus bei valant iš vidaus erdvių sovietinius svetimkūnius, aptiktos kelios devynioliktame amžiuje tapytos lentos. Svarbus radinys, tačiau per menkas, kad būtų galima pradėti svarstyti galimybes atkurti sinagogos vidaus interjerą.  Dar vienas radinys aptiktas Šiaulių „Aušros“ muziejaus fonduose. Tai 1938 m. lingvisto ir judaikos tyrinėtojo Chackelio Lemcheno nuotraukos. Mokslininkas užfiksavo senosios Pakruojo sinagogos sieninės tapybos ir architektūros detales.

Nuotraukos padėjo atkurti sinagogos architektūrines detales: vėl iškilo kolonos, rėmusios moteriškos dalies balkoną, į savo vietą grįžo laiptai ir turėklai. Vykdant šiuos darbus pavyko aptikti ir išsaugoti dar vieną trapią, bet labai svarbią interjero detalę – tapetų fragmentus. Juos po restauracijos nuspręsta gražinti į buvusią vietą. Tačiau vien tuo neapsiribota. Rastas būdas pakartoti XIX a. meistrų  technologijas padėjo visą pirmą aukštą išklijuoti tapetais taip, kaip buvo sumanę pirmieji šio pastato šeimininkai. O patraukus pastolius, atsivėrė visa pradinė seniausios Lietuvoje medinės sinagogos erdvė. „Būk stiprus kaip leopardas, lengvas kaip erelis, greitas kaip elnias, stiprus kaip liūtas”,– iš praeities mus pasiekęs palinkėjimas vėl pasitiks lankytojus. O Kruonio upelio srovėje vėl atsispindės pastatas, įveikęs laiko tėkmę ir menantis dviejų šimtmečių Pakruojo miesto istoriją.

Kauno vienintelė veikianti sinagoga pastatyta XIX a. antrojoje pusėje – neobarokinių formų, istorizmo laikotarpio pastatas. Per Antrąjį pasaulinį karą ji taip pat nukentėjo – buvo nugriautas kupolas, jis atstatytas maždaug prieš penkiolika metų. „Šioms šventykloms būdinga tai, kad jos ne tik religinių apeigų, bet ir studijų bei žydų bendruomenės susirinkimų vieta“, – sako architektė Marija Rupeikienė, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi tyrinėti sinagogas. XVIII a. įsigaliojo draudimas, pagal kurį sinagogos negalėjo būti panašios į krikščionių šventoves ir vyrauti aplinkoje. Buvo ribojamas ir sinagogų skaičius.

Pasižvalgykime po Kauno choralinės sinagogos, veikiančios iki šiol, vidų, kad suprastume šio sakralinio pastato erdvės padalijimą ir simboliką. Bima – tai paprasta aštuonkampė pakyla, aptverta ažūrine metalo tvorele. Toros ritinių laikymo vieta – Aron kodešas, įkomponuotas į gilią trisienę apsidę, kurią gaubia ažūrinis kupolas, uždengtas užuolaidėle. Kauno choralinėje sinagogoje Toros laikymo vieta itin puošni, gal net kiek primena altorių. Žodis „sinagoga“ reiškia „dievo palapinę“ – aliuzija į pirmąją izraelitų šventovę, minimą Šventajame Rašte. Sinagogos eksterjere vyrauja du pagrindiniai simboliai – Dovydo žvaigždė ir dekalogo lentelės. Tiesa, dažnai dekalogą sinagogos išorėje simbolizuoja dvigubi langeliai. Lietuvoje yra išlikusios tik dvi choralinės sinagogos. Jos taip vadinamos, nes per apeigas gieda choras. 

Joniškis gali didžiuotis turįs net dvi sinagogas išgelbėtos nuo pražūties. Jau istorinės nuotraukos, kuriose per sovietmetį išniekintos sinagogos. Baltoji sinagoga – perstatyta į sporto salę, užkaltais langais, su silikatinių plytų priestatu, neišlikę jokio sakralaus interjero dekoro. Invazijų į Raudonąją sinagogą būta mažiau, išliko sieninė tapyba, lubų rozetės ir pagrindinė jos puošmena – Toros laikymo vieta, aron kodešas. Išgyvenęs karo metus, sulaukęs atkurtos Lietuvos nepriklausomybės, kantrusis žydų paveldas laukė dėmesio. Apleistą sinagogų kompleksą Joniškio bendruomenė pamilo kaip miesto švenčių vietą ir kultūros renginių erdvę. Tačiau būtent taikiais metais virto Raudonosios sinagogos sienos. Restauravimas truko apie penkiolika metų. Šiemet miestelis džiaugiasi vėl turįs dvi puošnias sinagogas, jose įsikūrė Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, šiuo metu kuriamos ekspozicijos. Prikeltas Baltosios ir Raudonosios sinagogų kompleksas – ne tik žydų bendruomenės, bet viso Joniškio miestelio svarbus paveldas ir istorijos atspindys.

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Atspindžiai“– gegužės 18 d., ketvirtadienį, 19.45 val. per LRT KULTŪRĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close