captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkų namai. LTV2

„Atspindžiai“: paveldo kolekcija

Vedėjai:
Mokslininkų namai.
Kada:
Kanalas:
LRT Kultūra
Trukmė:
Naujausias Įrašas:

Vilniaus centras. Goštauto ir Tumo Vaižganto gatvių kampe negalima nepastebėti pastato su į dangų šaunančia bokšto smaile. Akivaizdu, kad tai stalinistinės epochos palikimas. Žinoma, vyresnioji vilniečių karta šį statinį žino, tai elitinis daugiabutis, pastatytas... mokslininkams.

Mokslininkų namai – grandiozinio Lukiškių mokslo kvartalo projekto dalis – prabangus projektas, kuriam vadovauja italų kilmės architektas iš Leningrado Džiovanis Rippa. Pirmuose aukštuose turėjo būti duonos ir pramoninių prekių parduotuvės, gastronomas, kuriems suprojektuoti pusapvaliai arkiniai vitrininiai langai. Pagrindiniai fasadai nukreipti į Tarybų aikštę ir Neries krantinę – puošnesni, dengti tinku, dekoratyviai sudalyti rustų imitacija. Viršutiniai aukštai papuošti neobarokiniais piliastrais ir balkonais, apjuostais baliustradomis. Ir, žinoma, tvirtovę primenantis bokštas, kuriame iki šių dienų išlikusi senoji lifto šachta. Puošni pagrindinių įėjimai į laiptines apdaila.  Butai turėjo po du įėjimus – paradinį ir ūkinį.

Butai suplanuoti per pusantro šimto, kai kurie beveik dviejų šimtų kvadratinių metrų ploto, jiems būdinga koridorinė sistema. Erdvus prieškambaris bei svetainė- valgomasis, darbo kambarys -biblioteka. Patalpos pagal poreikį galėjo būti sujungtos arba atskirtos medinėmis įstiklintomis dvivėrėmis durimis. Naudotos geriausios tų laikų apdailos medžiagos. Grindys išklotos ąžuoliniu parketu, sudėtu „eglute“, lubos puoštos karnizais ir gipso rozetėmis, kurios žymėjo centrinio šviestuvo vietą. Virtuvėse sumontuoti lengvos faneros baldai. Įrengtos netgi specialios spintos bulvėms, nes šaldytuvų dar nebuvo. kai kur iki šių dienų išlikę šaudymo angas primenančios ventiliacijos.

Vidiniame daugiabučio kieme – mūriniai garažai dvidešimčiai automobilių, įrengtas skveras, pasivaikščiojimo takai, suoliukai ir teniso kortai.

Tačiau menantys sovietmetį žino, kad planai dažniausiai prasilenkdavo su realybe. Sumanytas kaip elitinis daugiabutis mokslininkams, namas buvo paverstas komunalke, čia viename bute glaudėsi kelios šeimos.

 

XX a. 7-me dešimtmetyje į Lietuvos miestų planavimo tendencijas įsiveržia jaunoji, Maskvos statytinius išstūmusi, vietos architektų karta, kurių kūrybinių ambicijų netenkino tipinių projektų braižymas. Posūkį moderniosios architektūros link simbolizuoja Vilniuje iškilę Dailės parodų rūmai – architekto Vytauto Edmundo Čekanausko kūrinys.

Vieta Parodų rūmams parinkta ne atsitiktinai, tuo metu Rotušėje veikė Lietuvos dailės muziejus, netgi buvo planuota abu pastatus sujungti požeminiu tuneliu. Kad neužgožtų Lauryno Gucevičiaus šedevro, naujasis pastatas suprojektuotas iki rotušės karnizo, tačiau kartu yra aktyvus, sudėtingų architektūrinių formų, iš visur matomas ir dominuojantis. Anot tyrėjų, architekto Čekanausko kūrybai įtaką darė suomių modernioji architektūra. Statant modernų Dailės parodų rūmų pastatą, naudota mišri konstrukcinė sistema – monolitinis gelžbetonis ir surenkamieji gelžbetonio elementai, dolomito plokštės. Naudotas stambios faktūros terazito tinkas. Apdailos darbams vadovavo patyręs meistras Mina Rybakovas, sentikis iš Zarasų krašto, kuris, pasakojama, rupaus porėto tinko paslapčių išmoko dar tarpukaryje. 

Pirmajame aukšte suprojektuota erdvi dailės kūrinių parduotuvė ir galerija. Pakilus vestibiulio laiptais, iš vienos pusės atsiveria vaizdas į Didžiają gatvę ir Rotušės aikštę. Dar neseniai šis gyvasis ekranas į senamiestį buvo uždarytas pertvarine siena. Prof. Algimantas Mačiulis džiaugiasi, kad architekto pirminis interjero sprendimas vėl atvertas. Iš kitos pusės – Rūdininkų gatvė ir Visų Šventųjų bažnyčia. Iš konferencijų salės galima grožėtis šv. Kazimiero bažnyčios bokštu. Antrojo aukšto trijų parodų ekspozicijų salių erdvės sukasi aplink atvirus kiemelius. Ekspozicijos salių erdvės perdengtos lengvomis metalinėmis santvaromis, paslėptomis po kabamosiomis lubomis. Pro denginiuose įrengtus stoglangius sklinda natūrali šviesa.

Dailės parodų rūmai (dabartinis Šiuolaikinio meno centras) atverti lankytojams prieš penkiasdešimt metų. 

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Atspindžiai“– gegužės 11 d., ketvirtadienį, 19.45 val. per LRT KULTŪRĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close