captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vyskupų rezidencija Vilniuje. kpd.lt nuotr. LTV2

„Atspindžiai“: paveldo kolekcija

Vedėjai:
Vyskupų rezidencija Vilniuje. kpd.lt nuotr.
Kada:
Kanalas:
LRT Kultūra
Trukmė:
Naujausias Įrašas:

XX a. amžiaus pradžioje rekonstruotas pastatas pritaikytas Vilniaus vyskupų rezidencijai. Jau kurį laiką dvasininkijos hierarchai deramų namų neturėjo. XIX a. pabaigoje Vilniaus vyskupai buvo įsikūrę Pilies gatvėje. Iki tol dar Katedros kapitulai priklausę rūmai per rekonstrukciją buvo sujungti iš dviejų gretimai esančių pastatų. Deja, rezidencija nebuvo tinkama reprezentacijai. Buvo sumanyta rekonstrukcija, tačiau nebuvo įgyvendinta, išliko tik archyviniuose brėžiniuose. Naujajai  rezidencijai pasirenkamas ir pritaikomas pastatas Šventaragio gatvėje. Pasižvalgyti po vidaus erdves kylame seniausiu Lietuvoje liftu į trečiąjį aukštą. Viena iš vyskupų rezidencijos gyvenamųjų erdvių – neįprastos aštuonkampės formos, sienos dekoruotos liaudiškais audiniais. Idėja taip dekoruoti patalpas gimė turbūt prisiminus tarpukariu mėgtas art deco  tradicijas. Pati puošniausia – Baltoji salė. Konferencijų salė išpuošta vyskupų portretais – tai iš senųjų vyskupijų rezidencijų paveldėta tradicija. Vilniaus vyskupų portretų galerija – svarbus Lietuvos istorijos atspindys. LDK laikais dvasininkija dalyvavo ir valstybės valdyme bei užėmė aukštus postus.

Atėjus sovietams, Vilniaus vyskupų rezidencija buvo nusavinta. Čia įsikūrė Aukščiausioji Taryba. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, rezidencija grąžinta Vilniaus arkivyskupijos kurijai. 

Kai lankysitės Kaune Rotušės aikštėje, nepraeikite nepakėlę akių į jėzuitų bažnyčią, kurią puošia praeitų metų pabaigoje atidengtos freskos. Prisiminkime restauravimo istoriją. Dar prieš gerą pusmetį fasadą dengė pastoliai, o pro apsauginį tinklą vos buvo galima įžiūrėti besidarbuojančius restauratorius.  Freskos aptiktos atsitiktinai, pradėjus tvarkyti aptrupėjusį fasadą. Manoma, jos yra bendraamžės bažnyčios, kuri pašventinta 1722 m. Pirmiausia restauratoriams teko taisyti sovietmečio klaidas – šalinti cementinį skiedinį, kuris, kaip tuo metu buvo manoma, yra amžina statybinė medžiaga. Šiandien galime grožėtis subtilia barokine tapyba, tačiau kad ją atidengtų, restauratoriai kruopščiai darbavosi ne vieną mėnesį. Vėlyvojo baroko bažnyčios freskos tapytos šlapiuoju  al fresco būdu. Šiuo būdu sukurtos freskos yra ilgaamžės, gal dėl to išliko per šimtmečius.

Jėzuitų bažnyčios freskos vaizduoja tris šventuosius. Viršuje – bažnyčios globėjas šventasis Pranciškus Ksaveras. Dešinėje pusėje esanti freska  vaizduoja jėzuitą Šv. Stanislovą Kostką, kairioji – Šv. Aloyzą Gonzagą.

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Atspindžiai“– balandžio 13 d., ketvirtadienis, 19.45 val. per LRT KULTŪRĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...