captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kompozitoriaus Juozo Gruodžio namo Kaune interjeras. LTV2

„Atspindžiai“: paveldo kolekcija

Vedėjai:
Kompozitoriaus Juozo Gruodžio namo Kaune interjeras.
Kada:
Kanalas:
LRT Kultūra
Trukmė:
Naujausias Įrašas:

Prieš mūsų akis – antikvariniai baldai, žemaičių meistrų pagaminti tarpukaryje, kai Telšiuose veikė amatų mokykla, parengusi ne vieną profesionalių amatininkų kartą. Senovinius baldus naujam gyvenimui prikelia šių dienų būsimieji restauratoriai, ugdomi Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. Amatininkus Telšiuose ugdo Kauno meno mokyklą bei užsienyje mokslus baigę dėstytojai.

Telšių amatų mokyklos istorinis pastatas. Erdviose mokymo klasėse ir dirbtuvėse būsimieji amatininkai įsikūrė ne iš karto. Modernus konstruktyvistinio stiliaus architekto Vsevolodo Kopylovo kūrinys –Telšių amatų mokyklos pastatas – iškilo 1936 m. Istorinio Telšių amatų mokyklos pastato teritoriją šiandien puošia čia išugdytų menininkų darbai. Tačiau memorialinė lenta primena ir tragiškus istorijos puslapius. Penki amatų mokyklos moksleiviai, įsitraukę į antisovietinę pogrindinę veiklą, buvo nukankinti ir nužudyti su kitais politiniais kaliniais Rainių miškelyje. Amatų mokyklos direktorius Karolis Šimonis buvo ištremtas.

Amatų mokyklos pavadinimai keitėsi. Medžio apdirbimo specialybė išaugo į baldų dizaino ir restauravimo aukštąsias studijas. Jau beveik dvidešimt metų Telšių fakultetas yra Vilniaus dailės akademijos dalis. Neseniai duris atvėrė ir Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centras, įsikūręs kitame istoriniame Telšių senamiesčio pastate, buvusiame „Šatrijos“ kino teatre. Restauruotoje istorinėje erdvėje įsikūrė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto parodų salės ir paveldo vertybių restauravimo bei konservavimo dirbtuvės. Tarpukaryje pradėtos ugdyti amatininkystės tradicijos tęsiamos.

Kaune, atokiau nuo miesto centro, Neries upės šlaito papėdėje iškilęs kompozitoriaus Juozo Gruodžio namas. Duoklė dvidešimtojo amžiaus pradžioje tarp Kauno inteligentijos bei pasiturinčių miestiečių paplitusiai madai – bėgti nuo miesto triukšmo ir įsikurti gamtos prieglobstyje. Juozo Gruodžio namas iš kitų išlikusiųjų išsiskiria mažai pakitusia išore bei interjeru. Kauno muzikos pasaulio įžymybei Juozui Gruodžiui savo ir žmonos svajonei įgyvendinti pavyko pasitelkti kitą tų laikų  įžymybę – architektą Feliksą Vizbarą. Užduotis architektui tikrai buvo nepaprasta. Ruošiant namui vietą teko nukasti dalį šlaito, pagrindinis pastato įėjimas buvo atgręžtas į gatvę, tačiau gyventojai naudojosi dar vienu įėjimu kiemo pusėje. Rąstinės sienos, pagal projektą,  apkaltos lentelėmis horizontaliai ir vertikaliai, o puošybai saikingai panaudoti lietuvių liaudies kūriniams būdingi elementai. Tik sodą kompozitorius projektavo pats, plane kruopščiai sužymėjo medžių veisles. Nuo namo projekto parengimo iki statybų pabaigos ir įkurtuvių praėjo vos vieneri metai. Tuomet norint patekti į sodybą, tekdavo pereiti medinį tiltelį virš tekančio upelio, paskambinti prie vartų įrengtu skambučiu, kad šeimininkai pririštų nuolat sklype bėgiojančius palaidus šunis. Svečiai būdavo priimami pirmojo aukšto svetainėje. „Arbata pas Stasę“ buvo žinoma ir iki šių dienų puoselėjama namų tradicija. O kartais kompozitorius išjungdavo radiją ir svečius kviesdavo į antrąjį aukštą. Ten  buvo jo šventovė – vieta kur gimė į Lietuvos muzikos aukso fondą įrašyti kūriniai.

Daiktai ir aplinka, iliustruojantys Stasės Gruodienės užrašytus pasakojimus ar kompozitorių pažinojusių žmonių prisiminimus, išliko ne tik nebylūs liudininkai.  Vieta, kur  kadaise rinkdavosi Kauno aukštuomenė, ir šiandien atvira svečiams, norintiems sužinoti apie čia gyvenusių šeimininkų kasdienybę bei paslaptis. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...