captcha

Jūsų klausimas priimtas

Buvęs modernus kino teatras „Lietuva“. LTV2

„Atspindžiai“: senieji kino teatrai

Vedėjai:
Buvęs modernus kino teatras „Lietuva“.
Kada:
Kanalas:
LRT Kultūra
Trukmė:
Naujausias Įrašas:

Prieš 66 metus Vilniuje atidarytas prestižinis kino teatras „Pergalė“. Šįkart mus domina interjeras ir eksterjeras. Kino teatras „Pergalė“ – vienas ryškiausių socrealizmo architektūros pavyzdžių.  Išpuoštas gipsiniais ornamentais, piliastrais ir korintinio orderio kapiteliais, pastatas buvo tarybinės ideologijos atspindys. „Iškart po karo ideologiškai pasirengusių architektų Lietuvoje nebuvo, teko pasitelkti kolegas iš Rusijos. Taip į Vilnių buvo pakviestas itališko kraujo turintis leningradietis Džovanis Ripa. Jis buvo susipažinęs su Stalino naujųjų miestų vizija, o ir ideologiškai patikrintas ", rašo knygos „Vilniaus iliozionai“ autorė Sonata Žalneravičiūtė.

Kaip kontrastas – kitoje Gedimino prospekto pusėje tik dvylika metų jaunesnis, tačiau kuklus kino teatras „Planeta“. Buvusioje Karolio Požėlos gatvėje, kvartalo kampe 1961 m. iškilusiame pastate buvo suplanuoti du didžiuliai vitrininiai langai. Tiesa, kino teatras atsidarė tik po poros metų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kino teatras pavadintas „Skalvija“.

Vilniaus Senamiestis, Didžioji gatvė. Į uždarą kiemelį retas yra įkėlęs koją. Už vartų - istorinė vieta, pirmojo Vilniaus kino teatro gimtinė. Šiemet jo jubiliejus. Pirmasis stacionarus kino teatras „Iliuzija“ atidarytas prieš šimtą dešimt metų.

Rotušės aikštės prieigos visada buvo viliojanti vieta steigti kino teatrus. Universalinėje parduotuvėje įsikuria kino teatras „Kazino“. Per karą jis neveikė, po karo pervadintas „Maskva“. Naujoji „Maskva“ pastatyta po vienuolikos metų, vėliau kino teatras pavadintas „Helios“.

Šalia Rotušės aikštės, dabartinės Savičiaus gatvės pradžioje, taip pat veikė vienas pirmųjų kino teatrų Vilniuje. Senasis pastatas karo metais buvo susprogdintas. Kitoje gatvės pusėje būta kino teatro „Spalis“, kuris vėliau pervadintas „Adrija“. Keitėsi valdžios, keitėsi kino teatrų pavadinimai.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastatas. Kaip žinome, istorinė Didžiojo Vilniaus Seimo vieta. Pastate taip pat buvo rodomas kinas vokiečių kareiviams. Vilniaus gynybinėje sienoje ties Rūdininkų vartais iki šių dienų likęs čia veikusio kino teatro portikas.

Pylimo gatvė sklidina Vilniaus kino teatrų istorijos.  Paskutiniąsias dienas, jau tik mūsų laidoje, gyvena vilniečių pasididžiavimas, buvęs modernus kino teatras „Lietuva“.

Evangelikų reformatų bažnyčia, klasicistinis pastatas su šešiomis kolonomis puikiai tiko tarybinės ideologijos „liturgijai“ propaguoti. Gatvė vadinama Komjaunimo, o bažnyčioje įkuriamas kino teatras „Kronika“. 2015 m. čia vėl suskambo varpas.

Ne visi kino teatrai kūrėsi monumentaliuose pastatuose. Buvo ir laikinų medinių, sezoninių paviljonų. Ten, kur trykšta fontanas atnaujintame Bernardinų sode, taip pat būta kino teatro. Kino teatrų buvo nusėtas ir dabartinis Gedimino prospektas bei jo prieigos. Vienas unikaliausių – vokiečių statytas, taip pat medinis. 

Tie kurie nebuvo nugriauti, perdaryti į prekybos centrus, kazino, greito maitinimo restoranus. Tad be žemėlapio jau reikia pasukti galvą, kad prisimintum pavadinimus ir istorines kino teatrų vietas.

 

Ukmergė. Ant kalvelės, istoriniame miesto centre, prieš 57 metus duris atvėrė kino teatras. Keletą paskutiniųjų dešimtmečių kino teatro „Draugystė“ pastatas jau buvo nenaudojamas, fasadų spalvos nublukę, sienos apšiurusios. Tačiau architektė Nijolė Ščiogolevienė sako, kad pokario statyba buvusi kokybiška. Pašalinus į tinką įsigėrusias druskas, surišus aptrupėjusį mūrą, stengiantis išsaugoti kuo daugiau autentiškumo, pastatas šiandien yra galbūt net gražesnis negu buvo praeitame amžiuje. Nors statytas sovietiniu laikotarpiu, pastatas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Prieš restauruojant buvo atliekami kaip ir visiems paveldo objektams privalomi architektūros, polichromijos ir kiti tyrimai. Įėjimo vestibiulio grindis dengė teracas. Tačiau tyrėjai nustatė, kad tai ne pirminė danga. Pradžioje būta parketo, kadangi vestibiulis tarnavo ir kaip šokių salė. Restauruoti iš vestibiulio į antrą aukštą vedantys mediniai laiptai, turėklai ir juos puošiančios balesinos.  Balkonėlyje ranka pasiekiamas kolonų dekoras.

Šiandien kino teatras „Draugystė“ vėl švyti spalvomis. Čia įsikėlė Ukmergės kraštotyros muziejus. Buvusi kino salė pritaikyta ekspozicijų erdvėms. Kur dabar įėjimo durys, ten anksčiau buvo kino ekranas. Pakėlę akis į lubas, matome restauruotų rozečių įvairovę. Išsaugoti šviestuvai. Dviejų aukštų, griežtos simetrijos kino teatro pastatas su fasadus puošiančiomis kolonomis ir piliastrais, su pagrindiniame fasade dominuojančiu mezoninu ir arkiniu langu, įėjimo erdvė puošta kesonais yra vadinamosios retrospektyvinės architektūros pavyzdys.   

Iš nuotraukos, saugomos Ukmergės karštotyros muziejaus fonduose, buvo atkurtas pirminis kino teatro „Draugystė“ vaizdas. Praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigos kūrinys su visomis to meto eksterjero ir interjero dekoro detalėmis bus išsaugotas ateities kartoms. 

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Atspindžiai“– vasario 23 d., ketvirtadienį, 19.45 val. per LRT KULTŪRĄ. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...