captcha

Jūsų klausimas priimtas

Panemunės pilis. LTV2

„Atspindžiai“: Panemunės pilies virtuvė ir Marijampolės cukraus fabrikas

Vedėjai:
Panemunės pilis.
Kada:
Kanalas:
LRT Kultūra
Trukmė:
Naujausias Įrašas:

Daugiau nei keturis šimtus metų skaičiuojanti Panemunės pilis pagrįstai laikoma geriausiai išlikusia renesansine reprezentacine pilimi Lietuvoje. 1610 m. čia įsikūrė vengrų kilmės didiko Jonušo Eperješo šeima, pilį valdžiusių didikų sąraše rasime Lietuvos didžiosios kunigaikštystės istorijai nusipelniusių Gelgaudų giminės atstovų.  Dvidešimtąjį amžių pilis pasitiko langų vietoje žiojėjančiomis kiaurymėmis. Nepaisant tuometinių kultūros entuziastų pastangų, gamta grasino paversti šį architektūros paminklą menkaverčiais krūmais bei medžiais apaugusiais romantiškais griuvėsiais. Sovietmečiu vykdyti istoriniai, architektūriniai, archeologiniai tyrimai gulė į ataskaitas, o pretenzingos pilies atgaivinimo idėjos tapdavo tik gelbėjimo darbais. Situacija pasikeitė, kai pilis atiteko Vilniaus dailės akademijai.     

Paskutinįjį grupės specialistų indėlį į pilies atgaivinimą jau galima apžiūrėti ir įvertinti. Tai atkurta  pilies virtuvė su svarbiausiais jos akcentais – krosnimis.   Kaip ši patalpa atrodė prieš keletą metų, dabar galima pamatyti tik per archeologinius tyrimus  darytose nuotraukose. Rekonstrukcijos darbai dar nebaigti, tad atradimo džiaugsmų specialistai dar tikrai sulauks. Kadaise buvusi savininkų ambicijų, karinės bei ekonominės galios simboliu, naująjį savo egzistavimo etapą pilis pasitinka atsisveikindama su negandų padarytomis žaizdomis.

Marijampolė. Aštuoniasdešimt penkerius metus iš aukšto kamino rūksta dūmas ir vėjas gainioja po miestą saldų kvapą. Tarpukaryje čia iškilo bendrovės „Lietuvos cukrus“ fabrikas. Lietuviai cukraus gaminimo patirties iki tol neturėjo. Anot Suvalkijos istoriko Benjamino Mašalaičio, pirmąsias cukrinių runkelių sėklas savo kišenėse į gimtinę parsigabeno iš tarnybos Napoleono armijoje sugrįžę kareiviai. Ūkininkus auginti saldžiąją kultūrą skatina ir didysis žemės ūkio reformatorius Piotras Stolypinas. Pirmasis pagamintas cukrus buvo „namudinis“, kai saldžiąsias šaknis šalia šilkmedžių ir vynuogių savo sklypuose pradėjo auginti dvarininkai. Tarpukaryje į „cukrinius“ investuoti bandė netgi bankininkai Vailokaičiai. Žinomas agronomas, beje iš Marijampolės apylinkių kilęs, Jonas Kriščiūnas įsteigė Cukrinių runkelių augintojų draugiją ir išleido mokomąjį vadovėlį. Tačiau be valstybės finansavimo saldieji reikalai kažin ar būtų pasistūmėję.

Tarpukaryje, apie trisdešimtuosius metus, nukritus javų kainoms, dėmesys vėl krypsta į cukrinius runkelius. Nuspręsta statyti fabriką Marijampolėje, galintį perdirbti šešis– aštuonis šimtus tonų „cukrinių“ per dieną. Už septynis milijonus litų cukraus fabrikas iškyla teritorijoje, kuri atiteko miestui, išparceliavus Kvietiškio dvaro, nuo kurio ir prasidėjo Marijampolės įkūrimas, žemes. Nuo įvažiavimo vartų ir sargų posto visą vadinamąjį „cukramiestį" išvagojo geležinkelis, kuriuo atriedėdavo statybinės medžiagos ir buvo perkraunamos į arklių traukiamus vežimus. Cukraus fabriko statybai plytos buvo gabenamos iš aplinkinių plytinių, štai čerpės buvo gaminamos už kelių kilometrų esančiame Kumelionių kaime. Statė vietiniai, tačiau vadovavo čekų bendrovė.

Apie "Lietuvos cukraus" istoriją byloja ne tik senovinės nuotraukos, bet ir nuo tarpukario iki šių dienų išlikę autentiški raudonų plytų pastatai. Kaip ir tarpukaryje, taip ir šiandien cukriniai runkeliai iki gamybinių cechų keliauja vandens kanalais, kartu švariai nuprausiami. Mažoji Marijampolės Venecija. Tiesa, kartu patenka ir kitų Suvalkijos gėrybių – II pasaulinio karo ginkluotės ir net sprogmenų. Relikvijos eksponuojamos buvusiame fabriko klubo pastate įkurtame muziejuje.

Nuo tarpukario išlikęs sandėlis – tikras to meto inžinerijos stebuklas su unikalia vidaus konstrukcija. Cukraus fabriko sienos saugo ir senovinę garo turbiną su generatoriumi. Ir tiltinis kranas yra pramonės paveldo vertybė.

Savąjį cukraus fabriką darbuotojai išgelbėjo per antrąjį pasaulinį karą, jį atsitraukdami vokiečiai ketino susprogdinti.


Laidos autorriai Ingrida Daraškevičiūtė ir Algis Kuzminskas.

„Atspindžiai“– sausio 19 d., ketvirtadienį, 19.45 val. per LRT KULTŪRĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...