captcha

Jūsų klausimas priimtas

Venclauskių namai - muziejus Šiauliuose. LTV2

„Atspindžiai“: kultūros paveldo kolekcija

Vedėjai:
Venclauskių namai - muziejus Šiauliuose.
Kada:
Kanalas:
LRT Kultūra
Trukmė:
Naujausias Įrašas:

Šiauliuose, Vytauto gatvėje, sunku nepastebėti šio pastato, tarsi nužengusio iš praėjusio amžiaus ir architektūriniu grožiu kontrastuojančio su kitoje gatvės pusėje išrikiuotais sovietiniais daugiabučiais. Senose fotografijose vaizdai mena laikus, kai čia apsigyveno pirmasis Šiaulių miesto burmistras, advokatas Kazimieras Venslauskis su žmona Stanislava. Teritorija, apsupta stilinga ir prie namo architektūros derančia tvora,  niekada nebuvo vien tik čia gyvenusių turtingų žmonių privati valda. Venslauskių namų svečių knyga būtų prirašyta tuometinio mokslo, kultūros, politikos, verslo elito pavardžių. Tačiau didžiausią šio sąrašo dalį užimtų čia prieglobstį radę našlaičiai.      

Po karo Venslauskių namuose įsikūrė Šiaulių „Aušros“ muziejus, o atsiradus galimybei pastatą susigrąžinti šeimininkams,  Venslauskių dukros Gražbylė ir Danutė namą padovanojo miestui su sąlyga, kad čia, kaip ir anksčiau,  bus puoselėjama atvira visuomenei kultūros erdvė. Vis dėlto laikas pastato išorėje ir viduje paliko savas žymes. Praėjusiais metais nuspręsta atkurti moderniosios architektūros paminklo pradinę išvaizdą. Muziejaus ekspozicijos salėse, kabinetuose - kraustymosi metas, o netrukus į Venslauskių namus įžengs restauratoriai. Parengiamieji darbai pradėti  praėjusią vasarą. Tada vykdyti vidaus patalpų polichrominiai žvalgomieji tyrimai. Po keliais dažų sluoksniais slėpėsi unikalus sienų dekoras, suteikiantis vilties,  kad autentišką interjero puošybą pavyks atkurti. Architekto Karolio Reisono rengtas projektas dingęs,  todėl autentišką pastato vidaus patalpų išsidėstymą teko braižyti  remiantis liudininkų pasakojimais, istoriniais ir  architektūriniais tyrimais. Dar vieną savo gyvavimo šimtmetį pastatas pradės skaičiuoti būdamas toks, kokį  matė pirmieji šeimininkai – su viduje atgijusiomis jų kurtomis istorijomis, tuomet vadintomis gyvenimo kasdienybe, šiandien – meilės, gerumo, gailestingumo pavyzdžiais.  

Pakruojo rajonas. Rudeniška nostalgija alsuojantys vaizdai. Turtingos praeities griuvėsiai, apraizgyti vijokliais. Tačiau laikas čia nesustojęs. Akmenėlių dvaro savininkė Edita Aperavičienė yra germanistė, o durpių verslas - darbas  gana vyriškas. „Durpės reikalingoms augalams, sodams puoselėti. Tai svarbi Baltijos šalių iškasena", - sako Edita. Tačiau kad užaugintų dvarą, šeimininkei tenka daug ir savo rankomis paplušėti. Dvaro sodyboje išvysi ir prie traktoriuko vairo pjaunančią žolę, ir akmenis ridenančią. Kai tik būna Akmenėlių dvare, į talką kimba ir dvi dukros.

Kuklūs, jaukūs dvaro rūmai akmenų mūro. Tvirtai suręstas ir svirnas. Laikotarpių virsmą atlaikęs kluonas su žirgynu. Dvaro sodyba priklausė turtingai dvarininkų Ropų giminei, kurie Pakruojyje iš vietinių medžiagų - dolomito ir akmens - pasistatė antikinės Romos įkvėptą neoklasicistinį dvaro ansamblį.  Akmenėliai buvo Pakruojo dvaro palivarkas. Edita nepamiršta buvusių Pakruojo ir Akmenėlių dvarų savininkų dvarininkų Ropų, susirašinėja su jų palikuonimis ir jau sulaukė pažado apsilankyti atkurtama dvare.

Galima dvare užsisklęsti ir paversti namais – tvirtove arba dvarą traktuoti tiesiog kaip pajamų šaltinį . Toks kelias dvaro savininkei ne prie širdies. Dvaras tarnaus kultūrai. Čia vyks parodos, paskaitos, koncertai. Edita kasmet organizuoja jojimo varžybas „Akmenėlių dvaro taurė". 
 

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Atspindžiai“ - sausio 12 d., ketvirtadienį, 19.45 val. per LRT KULTŪRĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close