captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aristavėlės dvaras. LTV2

„Atspindžiai“: Aristavėlės dvaras ir Salų etnoarchitektūrinis kaimas

Vedėjai:
Aristavėlės dvaras.
Kada:
Kanalas:
LRT Kultūra
Trukmė:
Naujausias Įrašas:

Rumšiškės. Lietuvos liaudies buities muziejuje pradėta kurti dvaro sodyba, kurios puošmena – kelių šimtų metų senumo barokiniai dvaro rūmai. Vienas iš seniausių išlikusių medinių dvarų Lietuvoje, atkeltas iš Kėdainių rajono dar prieš trisdešimt metų. Medinis dvaras buvo aptiktas kėdainiškio, Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojo dr. Eligijaus Morkūno dėka. Istorinė nuotrauka. Barokinis dvarelis dar savo gimtinėje. Trisdešimt keturių metrų ilgio ir penkiolikos metrų pločio Aristavėlės dvarelis perkeltas, išrinktas iki pavienių rąstų, po to kelis dešimtmečius sanėliuotas. Vilties neprarandantys muziejininkai tikėjo, kad atsiras pinigų ir baroko šedevras prisikels.  

Prisiminkime Aristavėlės dvaro restauravimo ir atkūrimo odisėją. Pradžioje reikėjo sutikrinti, kas išlikę, kas supuvę, ką reikės atkurti. Iš pirmo žvilgsnio pasirinktas keistas būdas - dvarelis pradėtas surinkti nuo stogo konstrukcijos - sijos suklotos tiesiog pievoje.  

Puošnių formų Aristavėlės dvaras - tai baroko laikotarpio bajoriška rezidencija. Dvaro statytoju laikomas Mykolas Zabiela. Aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje dvaras atiteko Medekšų giminei, kurie jį pertvarkė, tačiau išsaugojo barokinį siluetą - išliko puošnus laužytų formų dvišlaitis stogas su karniziniais apvadais, kuris senovėje buvo dengtas skiedromis. Per rekonstrukciją devynioliktojo amžiaus pabaigoje perplanuota pietrytinė rūmų dalis, pastatytas šešių kolonų portikas. Archaiškos stogo konstrukcijos grožis lyg vėduoklė išsiskleidžia restauruoto dvarelio palėpėje. Baroko grožis atsidengė ir nuėmus langų bei durų apvadus.  Dvarelio interjeras prieš šimtą metų mirgėjo spalvomis. Viename iš kambarių atkurta polichrominė tapyba. Restauruojant prieangio kolonas, aptikta senovinė izoliacinė medžiaga - beržo tošis.

Aristavėlės dvarelis - dailidystės istorijos atspindys. Rūmuose įkurtas Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų centras. Prieš metus prie kuriamos dvaro sodybos prisijungė ir medinis svirnas - lobynas, taip pat saugotas Lietuvos liaudies buities muziejuje, atkeltas iš Švenčionių rajono Grybų kaimo.

Ignalinos rajone,  Aukštaitijos nacionaliniame parke, miškų ir ežerų apsuptyje yra Salų antrasis kaimas.  Dar visai neseniai rasti vienintelį, į šį kaimą vedantį kelią be vietinių gyventojų nuorodų ar detalaus žemėlapio  būtų  nelengva užduotis. Miškai ir ežerai šimtmečius nuo prašalaičių akių saugojo čia įsikūrusią Kudabų giminę. Devyniolikto amžiaus viduryje sodybą pirmasis pasistatė Jurgis Kudaba. Jo sūnūs, anūkai ir proanūkiai toli laimės neieškojo. Statė savo namus ir ūkinius pastatus greta net nežinodami, kad formuoja pagal architektūrinį tipą ankstyviausią, vadinamąjį padriką kaimą. Tokio tipo kaimų Lietuvoje išliko vienetai. Jų išskirtinis bruožas - grupėmis, be aiškaus plano ir ribų išdėstyti sodybų pastatai. Apie 1980 metus kelis pastatus Kudabos perleido Lietuvos liaudies buities muziejui. Jie buvo įtraukti į saugomų architektūros paminklų sąrašą, o įsteigtas Salų kultūrinis rezervatas padėjo šiai vietai išsaugoti pirmapradį unikalumą. Tai ne vien pastatai, bet ir vieta bei jų išdėstymo būdas.  Todėl buvo priimtas sprendimas pastatų nekelti į Rumšiškes, o restauruoti ir įkurti pirmąjį Lietuvoje ekomuziejų po atviru dangumi.

Architektas Ruslanas Aranauskas  prisimena problemas, atsiradusias pradėjus pasatų restauracijos darbus. Nuėmus  Vinco Kudabos gyvenamojo  apkalą paaiškėjo, kad sienų rastai visiškai sutrūniję. Visą pastato konstrukciją laikė tik keli mediniai tvirtinimai. Svirnas rekonstruktorius pasitiko su sukežusiu,  kiauru stogu ir subyrėjusiais pamatų akmenimis. Daugelį metų pagal paskirtį nebenaudojamame Kudabų tvarte stūgavo tik vėjas,  prasiskverbęs pro susmegusių sienojų plyšius. Avarinės būklės buvo ir didžiausias kaimo pastatas – kluonas. 2014 metais pradėtos tvarkyti dvi kaimo sodybos jau restauruotos. Kudabų kurta kaimo architektūra  išliko, o kartu su ja atgis ir senosios tradicijos, netapusios nykstančia istorija.

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Atspindžiai“– sausio 5 d., ketvirtadienį, 19.45 val. per LRT KULTŪRĄ.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...