captcha

Jūsų klausimas priimtas

Levaniškių dvarelis. sirvis.lt nuotr. LTV2

„Atspindžiai“: Levaniškių dvarelis ir Padubysio malūnas

Vedėjai:
Levaniškių dvarelis. sirvis.lt nuotr.
Kada:
Kanalas:
LRT Kultūra
Trukmė:
Naujausias Įrašas:

Širvintų rajonas, Levaniškių II kaimas, ūkininkų Kristinos ir Arūno Martinėlių sodyboje darbuojasi medžio meistrai. Restauruojamas šimtametis medinis dvarelis. 

Sunku patikėti, bet būna ir taip: šeimininkai norėjo šimtametį medinį dvarelį įtraukti į valstybės saugomų sąrašą, tačiau, pasirodo, pati valstybė atsakomybės purtosi. Martinėliai užsispyrė ir medinį paveldą saugos patys. Levaniškių dvarelis restauruojamas pagal visas paveldosaugos taisykles. Įspūdingo dydžio rūsio akmens mūras byloja apie dviejų laikotarpių pastato raidą.  Jame iki šių dienų išlikusios sandėliavimo angos ir apšvietimui skirtos nišos. Šeimininkai saugos ir nekeis nei šimtamečių durų staktų, nei numindžiotų slenksčių.  Šiandien rūsiai iš pirmo žvilgsnio atrodo laiko mažai paliesti. Tačiau iki restauravimo čia buvo pavojinga ir koją įkelti, pasakoja vienas iš meistrų Saulius Sakalas.  Restauruojant dvarelį daug senųjų sutręšusių sienojų teko pakeisti.  Keičiama ir perdanga. Tačiau nė viena šimtametė lenta neprapuls, iš jų gaminamas senovinis parketas.  Stogo konstrukcija – senosios gegnės ir grebėstai – taip pat bus išsaugota ir eksponuojama palėpėje. Medinio dvarelio stogas dengiamas skiedromis. Atsakingai restauruojamas Levaniškių dvarelis medžio meistrams yra tarytum vizitinė kortelė.

Padubysio vandens malūno hidrotechninę dalį šiandien galima tik įsivaizduoti. Malūno agregatus suka nebe vandens turbinos, o rūsyje sumontuotas elektros variklis. Laikas ir techninė pažanga šio paveldo objekto neaplenkė.  To nepasakytum pasidairęs po malūno vidų.  

Malūnas yra Padubysio dvaro sodybos komplekso dalis. Dvarą po Pirmojo pasaulinio karo įsigijo Butkevičių giminė. Vietoje sudegusio senojo  pradėtas statyti  naujas malūnas. Apie 1920 metus, jį pastačius, girnos sukosi visu pajėgumu, o kieme sunkiai parsilenkdavo ūkininkų vežimai. Tuos laikus taip pat mena malūnininkų pagaminti  informaciniai skelbimai, primenantys  griežtas taisykles: ant grindinio arklių nestatyti, valykite kojas, rūkyti draudžiama.  Lentelės viduje įspėja, kad tai pavojinga zona. Į antrąjį malūno aukštą gali patekti tik darbuotojai.  Net šiandien čia ieškant malūno senosios istorijos palikimo,  patartina įdėmiai žiūrėti po kojomis, kad nenugarmėtum žemyn. Tačiau apsidairius aplink stebina senųjų meistrų sumontuoti ir iki šių dienų nepakitę agregatai.   

Žilvinas Stepanavičius Padubysio malūne dirba daugiau kaip du dešimtmečius. Kokią įrangą rado atėjęs, tokia liko iki šių dienų. Malūnas veikia. Tik žmonių, norinčių pasinaudoti šia paslauga, beveik nebeliko. 

Laidos autoriai Ingrida Daraškevičiūtė ir Algis Kuzminskas.

„Atspindžiai“– lapkričio 24 d., ketvirtadienį, 19.45 val. per LRT KULTŪRĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close