captcha

Jūsų klausimas priimtas

LTV1

„Istorijos detektyvai“: kas 1920 metais įvyko Panemunėje?

Vedėjai:
Kada:
Kanalas:
LRT Televizija
Trukmė:
Naujausias Įrašas:

1920 metų vasario 22 dienos vakare kauniečiai išgirdo kulkosvaidžių šūvius. Kieno tai darbas? Ar vėl vyksta priešų puolimas? Ne. Šį kartą maištas kilo Lietuvos kariuomenėje. Tos pačios dienos ryte kareiviai jau buvo susibūrę prie Soboro išreikšti nepasitenkinimo. Ten buvo iškelti reikalavimai.

Nepasitenkinimu buvo siekiama pagerinti kariuomenės aprūpinimą ir suteikti kariams balso teisę. Vėliau į reikalavimus buvo atsižvelgta, tačiau pradžioje situacija aštrėjo. Vyriausiasis kariuomenės vadas Pranas Liatukas bandė maištą spręsti derybomis, tačiau jam sekėsi sunkiai.

Vis dėlto, buvo priimtas gana drastiškas sprendimas. Jau kitą dieną duotas įsakymas pulti maištaujančią Panemunę. Valandą trukęs valstybei ištikimų karininkų manevras baigėsi sėkmingai ir maištas buvo nuslopintas. Tačiau didžioji mįslė liko neįminta ir šiandien.

Ar galime sakyti, kad Panemunėje kilęs maištas buvo dar viena priešiškų jėgų provokacija? Istorikas Česlovas Laurinavičius teigia, kad tam įrodymų trūksta iki šiol: „Nėra vienos aiškios nuomonės istoriografijoje. Vieni sako, kad čia komunistų darbas, o kiti tai neigia“.

Aiškaus atsakymo nepateikia ir kiti istorikai. Tačiau laidoje atskleisime keletą įdomių detalių, kurios susijusios su ankstesnėse laidose aptartais veikėjais. Vienas tokių – Kostas Klesčinskis. Jis taip pat siejamas su Panemunės įvykiais. Jo vaidmuo meta didelį įtarimą Panemunės įvykių kontekste.

Kitoje laidos dalyje prisiminsime valstybei nusipelniusį, tačiau sąlyginai primirštą Mykolą Sleževičių. Ne kartą buvęs ministru pirmininku, M. Sleževičius savo darbais svariai prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo. Ir ne tik tai – mažai kam žinoma, jog valstybininkas svariai prisidėjo ir prie Lietuvos teatro gimimo – įkūrė menininkus vienijančią „Rūtos“ draugiją.

Draugijoje telkėsi apie 200 lietuvių inteligentų. M. Sleževičiaus režisuojamuose spektakliuose vaidino ir Antanas Smetona. „Būtent šioje draugijoje susitelkė daugybė to meto inteligentų, kurie po nepriklausomybės paskelbimo susigrupuos į įvairiausias partijas, į politines sroves. Tuo metu jie buvo vieningi, visi dirbo tautinį, kultūrinį darbą lietuvių bendruomenėje“, - laidoje pasakos istorikė Ingrida Jakubavičienė.

Detalūs pasakojimai apie valstybę, jos problemas ir jos herojus jau šį antradienį 22:30val. „Istorijos detektyvų“ laidoje per LRT TELEVIZIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...