captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bruknynės malūnas. LTV2

„Atspindžiai“: apie niokotą ir tik kai kur išlikusį techninį paveldą

Vedėjai:
Bruknynės malūnas.
Kada:
Kanalas:
LRT Kultūra
Trukmė:
Naujausias Įrašas:

Vienintelis Rytų Lietuvoje – Bruknynės malūnas su senovine technologine įranga. Šimtametė Vilkaviškio sėmenų aliejaus spaudykla.  Kaip nuo Smetonos laikų iki šių dienų vilna karšiama Lygumų miestelyje, Pakruojo rajone. Ir vienintelis Lietuvoje malūnas – lentpjūvė su išsaugota autentiška įranga Sauguose, Šilutės rajone.

Švenčionių rajonas. Miško apsuptame slėnyje, prie sraunaus Šventelės upelio dar 19 a. pradžioje vandens malūną pastatė carinės Rusijos armijos pulkininkas dvarininkas Mordvinas. Amerikoje padirbėjęs, malūną nusipirkęs Gubertas Taluntis jį modernizavo. Įrenginius jau suko ne medinis vandens ratas, o trisdešimt penkių arklio galių hidroturbina, išlikusi iki šių dienų. Turbinos kamera įrengta ant polių.

Keitėsi valdžios, keitėsi ir malūno pavadinimas. Bruknynės malūnas, užėjus lenkams, buvo pavadintas Boruvkos”. O prie rusų – „Borovkos“. Atėjus sovietams, vandens malūno savininkai ištremti į Sibirą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir Talunčiams grąžinus nuosavybę, Bruknynės malūnas atkurtas.

Vilkaviškis. Pastatas, sumūrytas iš blokelių beveik prieš šimtą metų. Užėję vidun, patenkame į kvapnią sėmenų aliejaus karalystę. Stebime aliejaus spaudimo paruošiamuosius darbus ir kaip vos spėja suktis mažos aliejinės darbuotojas.  Stumdo pora šimtų kilogramų sveriančias metalines talpas, vadinamas piestomis - kai jos prisipildys aliejaus, svers šimtuku daugiau.

Vienam spaudimo procesui reikia apie penkiasdešimt penkių kilogramų sutraiškytų linų sėmenų. Senovinėje krosnyje jie garinami, netrukus patenka po presu. Pamažu kyla slėgis. Preso apačioje byra išspaudos – maistingas pašaras gyvuliams. Tai „sikė“ arba „kalocius“ – suvalkiečiai taip vadina šias presuotas sėmenų išspaudas.  Mums lieka gardus aliejus. Autentiška linų sėmenų spaudimo įranga nesustodama veikia apie šimtą metų. Senovinėje Vilkaviškio aliejinėje triūsia jau ketvirta karta.

Pakruojo rajonas, Lygumų miestelis. Senovinė vilnų karšykla, kurią tūkstantis devyni šimtai dvidešimt devintaisiais metais įsteigė vietos žydas, įsigijęs vokiškų įrenginių – jais vilna karšiama iki šių dienų. Vilnas drasko „vilkelis“... Sukasi šimtamečiai karšimo mašinos volai – vieni mediniai, kiti su metalo adatėlėmis – kaip pas močiutę, lengvi it pūkas ir šilti vilnos patalai, kad kojos nešaltų.  

Šilutės rajonas. Raudonų plytų, Rytprūsių statybos pastatas. Malūnas–lentpjūvė. Pastatytas kaip pagalbinis Vilkyčių kaimo malūnui, kuris miltais aprūpindavo visą Memelį – tuometinę Klaipėdą. Kai Vilkyčių malūnui pradėjo trūkti pajėgumų, ir buvo pastatytas malūnas – lentpjūvė Sauguose.

Rąstai buvo pjaunami švediškais ir vokiškais rėminiais gateriais, kurie šiandien eksponuojami lauke, po apsauginiais stogeliais. Pradžioje malūno ir lentpjūvės mechanizmus suko garinis variklis, o vėliau pastatytas dyzelinis, taip pat vokiškas. Malūno malimo įranga taip pat viena iš to meto pažangiausių – iš Vokietijos atgabenta traukiniu. Tokio galingo pramoninio technikos paveldo objekto kažin kur daugiau pamatysi. Tai vienintelis su išlikusia autentiška įranga ir konstrukcijomis malūnas–lentpjūvė Lietuvoje. 

„Atspindžiai“ - gegužės 2 d., pirmadienį, 18.30 val. per LRT KULTŪRĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close