captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytenio Radžiūno nuotr. LTV1

„90 dainų – 90 legendų“: tema – Atgimimas

Vedėjai:
Vytenio Radžiūno nuotr.
Kada:
Kanalas:
LRT Televizija
Trukmė:
Naujausias Įrašas:

„Radijas buvo mūsų ginklas, mūsų ryšys su tauta ir žmonėmis, toks, kokio paskui galbūt daugiau ir nebuvo“, – taip apie radijo vaidmenį Atgimimo laikais kalbėjo prof. Vytautas Landsbergis, apsilankęs muzikinio LRT projekto „90 dainų – 90 legendų“ studijoje.

Šį kartą radijo devyniasdešimtmečiui skirtas projektas „90 dainų – 90 legendų“ pasakojo apie Atgimimo laikotarpį, o prisiminimais ir įžvalgomis apie radijo ir muzikos vaidmenį dalinosi laidos vedėjai Andrius Tapinas ir Viktoras Gerulaitis, Daiva Sviglinskienė, Kazimieras Šaulys bei žinomi studijos svečiai. 

„Toji situacija, kurią radau atėjusi dirbti į radiją, buvo įdomi ir keista: kokia buvo cenzūra, kaip buvo daromos laidos, kokia buvo stagnacija. Važiuodami ir darydami reportažus, žurnalistai neturėjo teisės leisti laidų. Turėdavo tik rašyti scenarijus, šifruoti ir juos patvirtinti pas vadovus“, – prisimena ilgametė radijo režisierė D. Sviglinskienė.

Povilas Meškėla tikina, kad muzikinis virsmas prasidėjo ir su grupe „Katedra“. Nauja grupė, kaip ir „Antis“ bei BIX, reiškė naują muziką, o 1986–1987 metais atsirado žodis „rokas“.

„Kodėl „Katedra“? Tai – didinga, tai – Lietuvos širdis, tai – ženklas visam pasauliui, tai – Lietuva. Mes buvome tikrais patriotais“, – kalba P. Meškėla. 1987–1989 atsirado ir legendiniai „Roko maršai“, studijos svečių teigimu, būtent „Roko maršai“ suteikė jauniems atlikėjams galimybes įrašinėti. „Anksčiau žodis rokas iš pricipo buvo uždraustas“, – tikino atlikėjas.

„Rokas jau turėjo galimybę išeiti į gatves, bet išeiti į radijo etery galimybių dar nebuvo“, – teigė D. Sviglinskienė.

„Jaunimo muzikos studija – originalus reiškinys, tiesioginė laida, kur skambėti turėjo teisę bet koks kūrinys, jei tik leido techninės galimybės, ir klausytojai galėjo skambinti bei balsuoti už patikusią dainą. Naujų dainų antplūdis buvo milžiniškas, pradėjo atsirasti lietuviški šlageriai, kokybiški kūriniai“, – apie išskirtinį laikotarpį pasakoja D. Sviglinskienė.

Laimontas Dinius studijos svečiams dovanojo legendinę dainą „Tau“ ir sutiko prisiminti kūrinio gimimo istoriją. „Labai miela prisiminti tuos laikus. Nors buvo paradoksas: kai gimė daina, atsirado žodžiai ir melodija, nebūdinga nei to laiko madoms, suabejojome, ar verta šią dainą įrašinėti, ji buvo kitokia, nei įprasta to meto popmuzikai, tačiau mes ją įrašėme. Per pirmuosius koncertus mūsų abejonės buvo išsklaidytos, visi žmonės ją priėmėme labai lengvai. Nežinau, kiek tūkstančių kartų mes atlikome šią dainą, tačiau ji neatsibodo“, – pasakojo dainininkas. 

Neregėtą kūrinio populiarumą prisiminė ir renginio vedėjas. „Man tuo metu buvo 12 metų ir ta daina nežmoniškai vežė ir mane, ir mano tėvus, ir senelius. Ta muzika neturėjo kartų, tai buvo fenomenas, kiek dar tokių dainų buvo, kurias žinojo absoliučiai visi?“– svarstė A. Tapinas.

D. Sviglinskienė pritarė, kad kūrinys buvo pamėgtas itin greitai: „Tai buvo labai nuoširdi, išlaukta ir iškentėta muzika. Galų gale žmonės to buvo pasiilgę.“

Dar vienas fenomenas, kaip pristatė A. Tapinas, kuris ne mažiau jaudina, – Žilvinas Žvagulis, scenoje pasirodęs su kūriniu „Neliūdėk, liūte“. Šalia maištingojo roko Atgimimo laikais vystėsi ir popmuzika.

„Jaunimas norėjo šokti, ir šokiam geriausiai tiko popsas“, – tikino radijo režisierė. Jos teigimu, Lietuvos radijo klausytojai į Ž. Žvagulį reagavo santūriau nei televizijos žiūrovai, tačiau daina tikrai buvo populiari. „Jį reikėjo matyti“, – pokštavo V. Gerulaitis.

Vedėjai Eglė Daugėlaitė, Andrius Tapinas, Viktoras Gerulaitis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close