captcha

Jūsų klausimas priimtas

W. Sikorskis. LTV1

„Istorijos detektyvai“: kaip lenkas dėl Lietuvos nepriklausomybės kovojo

Vedėjai:
W. Sikorskis.
Kada:
Kanalas:
LRT Televizija
Trukmė:
Naujausias Įrašas:

1942 m. gruodžio 19 d., vykstant aršiems mūšiams, ant Stalino ir Molotovo stalo atgulė NKVD pažyma su grifu „Visiškai slaptai“. Joje buvo atpasakotas generolo W. Sikorskio pokalbis su JAV prezidentu F. Rooseveltu. Ten buvo rašoma taip: „Rooseveltas pareiškė, kad Stalinas bus patenkintas, gavęs Estiją, Latviją ir Besarabiją, Petsamo uostą paversdamas rusišku ir sukurdamas neutralią zoną Karelijoje. Lietuva ir Bukovina negali atitekti Sovietų Sąjungai. Nieko aiškaus nepasakęs dėl Rusijos–Lenkijos sienos nustatymo, prezidentas vis dėlto nurodė, kad, jo nuomone, Stalinas sutiks Vilnių ir Lvovą palikti Lenkijos sudėtyje. Pagal Sikorskio žodžius, jis atsakė prezidentui, kad apgailestauja dėl Estijos ir Latvijos likimo, tačiau Lenkija nenusiteikusi dėl jų pyktis su Rusija. O dėl Lietuvos Sikorskis kategoriškai pareiškė, kad lenkai negali abejingai stebėti jos likimo. Sikorskis pažymėjo, kad tokiomis sąlygomis jis pasiruošęs pasirašyti susitarimą su Rusija bet kuriuo momentu“.

„V. Sikorskis ir kiti įsivaizdavo, kad su Lietuva reiks kalbėtis, net jei Lietuva nesutiks dėl glaudesnio ryšio su Lenkija. Tuomet tegu būna bent nepriešiška, turinti savarankiškumą šalis. Šitas momentas nefiksuotas programiniuose dokumentuose, bet politinių debatų ir diskusijų aplinkoje, be abejo, buvo“,  – laidoje „Istorijos detektyvai“ pasakos istorikas Ramojus Kraujelis.

Rimvydas Petrauskas papasakos apie pačius seniausius lietuvių ir lenkų santykius ir paaiškins, kodėl lietuvių kunigaikščių dukterys nutekėdavo į Mazoviją. Taip pat bus nagrinėjamas 1526 m. karūnacijos projektas. Būtent tų metų vasarą Lietuvos ponų taryba valdovui Žygimantui Senajam, keliavusiam iš Gdansko į Varšuvą, atsiunčia pranešimą. Dalis jo turėjo būti perduota slaptai ir asmeniškai pačiam valdovui, kad negirdėtų dvariškiai ir patarėjai lenkai. Tame slaptame laiške buvo štai kas parašyta: „… kad jie tą karūną, kuri buvo pasiųsta Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, grąžintų didžiajam kunigaikščiui, Jūsų Malonybės sūnui, kad jis, laimingai Jūsų Malonybei valdant, būtų karūnuotas.“ Kodėl nepasisekė trečiasis Lietuvos karūnacijos bandymas?

Atsakymai į šiuos klausimus – laidoje „Istorijos detektyvai“ kartu su Virginijumi Savukynu šį sekmadienį 16.15 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...