captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Mūsų laisvės metai. 1995“: metai, kai A. Brazauskas atsiprašė žydų, o Č. Juršėnas – lietuvių

Tai buvo metai, kai Algirdas Brazauskas atsiprašė žydų, o Česlovas Juršėnas – lietuvių; kai valstybės pavadinimas „Jugoslavija“ po Europos krepšinio čempionato mums tapo ne mažiau atgrasus, nei anksčiau buvo „Sovietų Sąjunga“.

Tai buvo metai, kai Algirdas Brazauskas atsiprašė žydų, o Česlovas Juršėnas – lietuvių; kai valstybės pavadinimas „Jugoslavija“ po Europos krepšinio čempionato mums tapo ne mažiau atgrasus, nei anksčiau buvo „Sovietų Sąjunga“.

Tais metais triukšmingai griuvo bankai, o į ekonomiką tyliai atėjo beveik niekam nežinomas žodis ir beveik niekam nežinomas reiškinys – lizingas.

Pirmąsyk išgirdome apie šiukšlyno žmones, pirmąsyk skaitėme lietuviškas „Verslo žinias“. Architektai projektavo prabangius interjerus, duris atvėrė pirmasis „Kino pavasaris“, o Vilniuje iškilo paminklas Frankui Zappai. Stipriai atsinaujino televizija ir radijas – nauji žanrai, tiesiogiai transliuojamos diskusijų laidos ir net naujos televizijos stotys.

Reikšmingiausius metų įvykius prisimins Justas Paleckis, Česlovas Juršėnas, Edmundas Malūkas, Rolandas Barysas, Audra Kaušpėdienė, Saulius Paukštys, Audrius Giržadas, Rimvydas Paleckis ir kt.

Laidą veda Edita Mildažytė ir Audrius Siaurusevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...