captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Mano tėviškė“: Antanas Juška ir Kazimieras Būga

Kodėl kunigui Antanui Juškai labiau rūpėjo ne išpažintys, o senieji lietuviški žodžiai ir dainos. Pirmojo profesionalaus kalbininko Kazimiero Būgos sizifiški darbai.
Antanas Juška.
Antanas Juška.

Kauno rajonas, Vilkija. Miestelis iki šių dienų mena tautosakos rinkėją kunigą Antaną Jušką.  Buvusioje klebonijoje, seniausioje Lietuvoje,  įkurtas brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus.

Iš pradžių Antanas Juška užrašinėjo žodžius, galbūt jau mąstė apie žodyną, kartu brendo mintis surinkti kuo daugiau dainų. Susidomėti kalbotyros mokslu įkvėpė brolis Jonas, kuris Charkovo universitete buvo baigęs klasikinės filologijos mokslus. Klebonaudamas A. Juška mokėsi groti, kad galėtų užrašinėti liaudies dainų melodijas. Antanas Juška surinko ir užrašė apie 80 000 senųjų lietuviškų žodžių, 7000 dainų, 2000 melodijų. Deja, suspėjo pamatyti išleistą tik pirmąjį dainų tomą. Mirė Kazanėje. Antano Juškos paskutinysis noras – atgulti ant Nemuno kranto  –  buvo išpildytas tik 1990 m. Abu broliai grįžo Lietuvon, perlaidoti Veliuonos bažnyčios šventoriuje.

Zarasų rajonas, Dusetų seniūnija. Keliai keleliai atveda į atokų Pažiegės vienkiemį, kuriame gimė pirmasis profesionalus lietuvių kalbotyrininkas Kazimieras Būga. Manoma, kad jo seneliai čia apsigyveno slėpdamiesi po 1831 m. sukilimo. Dar po pusės šimto metų sodyba sudegė, buvo atstatyta. Iki šių dienų išliko simbolinis kryžius. Kazimiero Būgos tėvas buvo apsišvietęs ūkininkas. Kad išleistų sūnų į kunigus, tėvas skolinosi pinigų. Deja, Kazimieras nepateisino lūkesčių, atsisakė kunigystės. Peterburge susipažino su žymiu lietuvių kalbininku profesoriumi Kazimieru Jauniumi, tapo jo moksliniu sekretoriumi. Būgą globojo ir baltų kalbų tyrinėtojas Eduardas Volteris, kurio namai buvo virtę lietuvybės centru, o jo žmona Kazimierui buvusi tarytum antra mama. Įstojęs į Peterburgo universitetą studijuoti kalbotyros, rašo „Aistiškąją studiją“. Šios idėjos vėliau atsisakė. Už darbą apie slavų skolinius lietuvių kalboje buvo įvertintas aukso medaliu. Kalbotyros katedrai vadovavęs žymus kalbininkas Janas Boduenas de Kurtenė paskatino imtis profesūros. K. Būga tobulinosi Karaliaučiaus universitete, tapo Permės ir Tomsko universitetų profesoriumi.Į gimtinę Kazimieras Būga grįžo po trejų metų, tėvai atleido sūnui, kurį domino tik žodžiai, jų kilmė, tarmės, baltų mitologija. Atkūrus Lietuvos valstybę, buvo pakviestas dėstyti į Lietuvos universitetą Kaune. Deja, gyventi buvo likę tik ketveri metai. Ant Būgos pečių atgulė visos valstybės kalbos mokslo rūpesčiai. Didysis sumanymas – parašyti lietuvių kalbos žodyną. Sukaupė žodžių kartoteką, bet sizifiškas darbas liko nebaigtas. Būgos darbus tęsė Juozas Balčikonis, visa Lietuva įsitraukė rinkti žodžius. Tačiau prireikė šimto metų, kol pasaulį išvydo Lietuvių kalbos žodynas, tiesa, kuklesnis negu Kazimiero Būgos sumanytas.

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

 „Mano tėviškė“– balandžio 12 d., ketvirtadienį, 21.15 val. per LRT KULTŪRĄ.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...