captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Atspindžiai“: paveldo kolekcija

Upytės ir Liberiškio dvarai Panevėžio rajone.
Liberiškio dvaras.
Liberiškio dvaras.

Panevėžio rajonas, Upytė – tai nedidelė gyvenvietė ir seniūnijos centras. Jau nuo kelio matoma vietovę puošianti daili medinė bažnytėlė. Kitoje kelio pusėje – piliakalnis, vadinamas tiesiog Čičinsko kalnu. Legendomis apipinta ir Livonijos kronikose minima Upytės žemė – svarbus administracinis ir gynybinis kovų su Ordinu centras. Tačiau šįkart ieškome Upytės dvaro. Užsukame į Tradicinių amatų centro teritoriją. Iš pirmo žvilgsnio dvaro beveik nematyti. Pastebime senovinį medinį svirną, galbūt tai dvarvietės reliktas. Pasisekė, kad paveldo ekspertė Dalė Puodžiukienė padės mums surasti dvarą. Kad tai tikrai dvaro pastatas, visų pirma rodo didelis jo tūris. Sprendžiant pagal dabartinę išorę, medinis dvarelis yra XVIII-XIX a. Dvaras kadaise turėjo ir prieangį, dabar įėjimas užkaltas lentomis. Paieškokime buvusios dvaro prabangos.  Prieš akis – sovietmečiu pakeisto interjero likučiai. Aptinkame medines duris – klasicistinio dekoro šedevrą. Už duris galbūt dar senesnė yra rąstų siena. Kad ir apleistas, neatpažįstamas, Upytės dvaras yra Lietuvos istorijos atspindys. Bet tuo pačiu - Upytės - pavadinimu būta ne vieno dvaro, liudija inventorius bei seni žemėlpiai. Viena iš versijų, kad ir garsusis Čičinskas, tai yra Vladislovas Sicinskis, Upytėje taip pat turėjo dvarą. Netoli nuo Upytės yra Vinkšnėnų kaimas. Kita versija, kad būtent čia buvo dar vienas Upytės dvaras, Eidrigevičių dvaro sodyba, padalyta kaip kraitis dviem dukroms. Sovietmečiu buvo nugriauta koplytėlė, kurioje  kaboję varpai. Išliko tik du mediniai pastatai – kumetynas ir svirnas. Vietiniai sodybas iki šiol vadina dvarininkų Eidrigevičių žentų pavardėmis: „Adomone“ ir „Lukšyne“.  

Liberiškio kaimas – už kelių kilometrų nuo seniūnijos centro Naujamiesčio, kelias atveda tiesiai iki dvarvietės. Prie autobusų stotelės – akmenų ir plytų mūro ūkiniai pastatai: tvartas ir rūsys. Kitoje pusėje – tvenkinių sistema, suformuota užtvenkus ties kaimu tekančią Šuojos upę.

Suvešėjusios tujos slepia pagrindinį dvaro pastatą – medinį Ponų namą. Istoriniuose šaltiniuose dvaras pirmą kartą minimas XVI amžiaus pabaigoje. Iš dvarininko Andriejaus Abramavičiaus pereina kunigaikščių Radvilų giminei, o XIX amžiaus pradžioje valdą kartu su kitais Naujamiesčio dvarais įsigyja didikai Karpiai. Po nacionalizavimo dvarvietė buvo atiduota tarybiniam ūkiui, rūmuose įkurdintas vaikų darželis, bendrabutis. Dvaro parterį papuošė „tautų vado“ Lenino skulptūra. Šiandien dalis statinių priklauso bendrovei. Mūriniai pastatai yra vėlyvesni, ankstyvesni buvę mediniai.  Tiesa, dvarvietei priklaususius statinius jau sunku atpažinti.

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Atsoindžiai“-– sausio 16 d., antradienį, 18.30 val. per LRT KULTŪRĄ.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...