captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Šiandien prieš 100 metų“: kodėl Lietuva sutiko susisaistyti su Vokietija „amžinaisiais ryšiais“?

„Pagrindiniai reikšminiai Gruodžio 11-osios deklaracijos žodžiai – kad Lietuva skelbia nepriklausomis valstybės atkūrimą su sostine Vilniumi ir jos atskyrimą nuo visų valstybinių ryšių, kurie kada nors yra buvę su kitomis valstybėmis, na, ir dokumente yra antroji dalis  – su kuria, kaip su kompromisine, Lietuvos taryba turėjo sutikti. Pasisakoma už amžiną, tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos valstybe; ta sąjunga turėtų būti įgyvendinta karinės ir susisiekimo konvencijų, muitų bei monetinės sistemos bendrumo pagrindu”, – sako laidos vedėjas prof. Liudas Mažylis.
Liudas Mažylis. A. Lygnugario nuotr.
Liudas Mažylis. A. Lygnugario nuotr.

„Erklearung“ – taip buvo pavadintas šis dokumentas. Tikėtina, kad jis surašytas tuomečio Lietuvos tarybos sekretoriaus Jurgio Šaulio ranka vokiškai ir greičiausiai tik vienu egzemplioriumi. Originalas 99 metus gulėjo Vokietijos Politiniame archyve. Profesorius Liudas Mažylis jį surado šiemet kovo pabaigoje kartu su Vasario 16-osios aktu.

Prieš šimtmetį Gruodžio 11-osios deklaracijos pirmiausia reikėjo vokiečiams – jie šiuo dokumentu siekė pasinaudoti kaip stipria korta derybose su bolševikų Rusija Lietuvos. Lietuvos tarybos kompromisai ir daromos nuolaidos rodo mūsų politikų siekį, kad Vokietija pripažintų Lietuvą kaip valstybę. Be to, per Vokietiją tikėtasi išeiti ir į tarptautinę areną.

Taigi, kaip atsirado Gruodžio 11-osios dokumento  formuluotės, kas ir kaip jas prieš šimtmetį derino Berlyne, Vilniuje ir Kaune? Kodėl Lietuvos taryba, priimdama šį dokumentą, negalėjo keisti nė vieno žodžio? Atsakymus į šiuos klausimus atskleis profesorius Liudas Mažylis pirmadienį iš karto po „Panoramos” per LRT.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...