captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Atspindžiai“: trys dvareliai Panevėžio rajone

Italų architektūros atspindžiai Linkavičių dvarelyje. Artėjančio modernizmo įtaka Vadaktėlių dvaro dekorui. Kuklus Švaininkų dvarelis, kurį darbšti ūkininkų šeima prikėlė antram gyvenimui. 
Linkavičių dvaras.
Linkavičių dvaras.

Šįkart lankome dvarelius Panevėžio rajone, kuriuos be lydinčio asmens būtų sunkoka rasti. Mums talkina medinio paveldo žinovė Dalė Puodžiukienė. Šiek tiek nusukę nuo Kėdainių– Krekenavos kelio, aptinkame dar prieš šimtą metų klestėjusį Linkavičių dvarą. Pasižvalgius po ūkinę dalį, kur dirbo ir gyveno patarnaujantys valstiečiai, o ir šiandien pastatuose dar rusena gyvybė, keliukas atveda į dvarininkų gyvenamąsias erdves. Čia tarytum sustoja laikas. Prieš akis – akmens mūro ūkiniai pastatai. Būta gilaus rūsio, laikas sugraužė medines perdangas, tad galime tyrinėti atsivėrusią pastato anatomiją. Čia buvo laikomos dvarininkų maisto atsargos. Pasitelkę fantaziją, galime įsivaizduoti pilnus gėrybių podėlius ir kas buvo laikoma iki šių dienų išlikusiose lentynėlėse. Kitoje oficinoje šeimininkavo virėjas, kunkuliavo, kepė ir gomurį kuteno ruošiamas maistas. Aplankome ir akmens mūro svirną. Prieangyje iš šonų būta dviejų nedidelių patalpėlių, viena iš jų su dailiais skliautais. Išlikusi šimtametė stogo konstrukcija. Kažkas jau išpjovė vieną kitą medinę siją, tačiau laikančiąsias konstrukcijas griauti pabijojo. Visi akmens mūro statiniai saikingų klasicistinių formų. Pastatas kol kas atrodo gan tvirtai, gal kada sulauks ir rūpestingų šeimininkų.

Medžiais ir krūmokšniais apaugusi teritorija slepia pagrindinę dvaro sodybos puošmeną – medinį Ponų namą  vaizdingoje vietoje. Valdą juosia Lokaušėlės upelis – Nevėžio dešinysis intakas, tačiau pro brūzgynus sunku įžiūrėti. Apie profesionalų architekto darbą liudija buvęs balkonėlis. Yra kur paganyti akis po subtilų dekorą, jau vien ko vertos rankomis drožinėtos medinės durys. Viduje ant kolonos – uždažyto herbo kontūrai ir inicialai, bylojantys apie jį stačiusius savininkus. Iš prieangio laipteliai veda į antrą aukštą, kur buvo privačios gyvenamosios erdvės. Čia apsigyvenę žmonės tvorelės dekorą patobulino kirviu – pasiskaldė prakuroms. Viename iš kambarių išliko sugriautos krosnies vienintelis koklis, restauratoriams tai būtų dievo dovana. Įgriuvęs stogas byloja, kad medinis dvarelis nežinia kiek gyvuos. Linkavičių dvaro savininkai ūkinėms reikmėms statė mūrinius pastatus, o gyveno medinuke.

Panevėžio rajone palei Nevėžio upę vienas po kito išsidėstę dvarai panašiais pavadinimais: Vadaktai ir Vadaktėliai. Vadaktėlių dvaras – nors galbūt būtent jis iškilo vienas pirmųjų ir anksčiau buvo vadinamas didžiaisias Vadaktais. Kur būta ankstyvojo dvaro, sunku pasakyti. Anot architektūros istorikės Dalės Puodžiukienės, oficina gali būti senesnė už Ponų namą. Kai ji pirmąkart aplankė Vadaktėlius, dar stovėjo ir svirnas. Sovietiniais laikais mediniuose dvaro rūmuose įsikūrė kolūkio kontora ir kultūros namai.  Nepriklausomoje Lietuvoje namas kurį laiką tarnavo kaip daugiabutis, kol gyventi pasidarė nesaugu. Šiandien Ponų namas niekam nereikalingas. Tiesa, prie oficinos žydi jurginai ir veši vynuogynojai kaip dvaro laikais.

Vienos dienos pažintį su Panevėžio rajono dvareliais baigiame ūkininkų sodyboje - Švaininkų dvare. Vietovė paminėta Livonijos kronikininkų žygių į Upytės žemę metu dar XIV amžiuje. Tokie gan stambūs kaip Švaininkų dvarai buvo vadinami „myzomis“. Tačiau toks dvarelis, kokį matome šiandien, buvo ne visada. Jei ne rūpestinga ūkininkų šeima, turbūt raudotume prie dar vieno apleisto Lietuvos dvarelio. 

Laidos autorė Ingrida Daraškevičiūtė.

„Atspindžiai“– lapkričio 14 d., antradienį, 18.30 val. per LRT KULTŪRĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...